Lietuvos sporto universiteto docentė dr, Vida Janina Česnaitienė
Lietuvos moterų sporto asociacijos prezidentė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Asta Mockienė
Straipsnis parengtas naudojantis pasaulinės sveikatos organizacijos parengtu Pasauliniu veiksmų planu dėl fizinio aktyvumo 2018–2030 m. (global action plan on physical activity 2018-2030); PSO klinikinio sveiko senėjimo konsorciumo medžiaga ,,Negalia ir vidinis pajėgumas”.
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad stebimas gyventojų senėjimas Pasaulyje yra didelis demografinis iššūkis, kuris suteikia ir galimybių, ir iššūkių. Manoma, kad nuo 2000 iki 2050 metų 60 metų ir vyresnių pasaulio gyventojų dalis padvigubės, o 80 metų ir vyresnių padaugės beveik keturis kartus. Nors šie demografiniai pokyčiai, viena vertus, yra sveikatos apsaugos pasiekimas, tačiau kita vertus, ilgesnis gyvenimas kelia didelių iššūkių visuomenei. PSO reguliariai stebi fizinio pasyvumo tendencijas. Tyrimai rodo, kad beveik trečdalis (31 %) suaugusių pasaulio gyventojų, ty 1,8 milijardo suaugusiųjų, yra fiziškai neaktyvūs. Tai yra, jie neatitinka visuotinių rekomendacijų – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę. Fiziškai neaktyvių pasaulio gyventojų nuo 2010 m. iki 2022 m padaugėjo 5 procentais. Jei ši tendencija išliks, suaugusiųjų, neatitinkančių rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio, dalis iki 2030 m. išaugs iki 35 proc. Pasaulyje pastebimi fizinio pasyvumo skirtumai tarp amžiaus grupių ir lyties. Nuo 2000 metų stebima, kad fiziškai neaktyvių moterų yra 5 proc. daugiau, nei fiziškai neaktyvių vyrų. Ypatingai sparčiai daugėja fiziškai pasyvių tiek vyrų, tiek moterų po 60 metų.
Fizinis pasyvumas yra vienas iš pagrindinių mirtingumo nuo neinfekcinių ligų rizikos veiksnių. Žmonėms, kurie yra nepakankamai aktyvūs, mirties rizika padidėja 20–30%, palyginti su žmonėmis, kurie yra pakankamai aktyvūs. Reguliarus fizinis aktyvumas suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms yra susijęs su sumažėjusia mirtingumo dėl bet kokios priežasties rizika, mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sumažėjusia rizika susirgti hipertenzija, tam tikrų rūšių onkologinėmis ligomis, 2 tipo cukriniu diabetu, sumažėjusia griuvimų rizika bei geresne psichine sveikata, kokybišku miegu ir mažesne riebaline mase.
Pastarųjų metų fizinio aktyvumo tendencijos paskatino PSO atsisakyti į ligą orientuoto senėjimo ir silpnumo modelio ir pereiti prie pozityvesnio sveiko senėjimo modelio, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas funkcinių gebėjimų išsaugojimui. Sveiką senėjimą PSO apibrėžia kaip „funkcinių gebėjimų ugdymo ir palaikymo procesą, kuris įgalina gerovę vyresniame amžiuje“.
Neabejotinai, senstant žmoguje stebimas fizinis ir funkcinis pablogėjimas bei daugelio fiziologinių sistemų homoeostatinių atsargų sumažėjimas, dėl ko sumažėja atsparumas streso veiksniams ir padidėja neigiamų pasekmių sveikatai rizika – tokia būsena vadinama Senatvinio silpnumo sindromu (SSS). SSS paprastai apibūdinamas kaip fenotipas, kuriam būdingas funkcinių ir klinikinių charakteristikų nuosmukis žemiau tam tikros ribos. Priešinga sąvoka Senatvinio silpnumo sindromui yra gyvybingumas kuris tęsiasi visą gyvenimą ir gali įvertinti funkcinius ir fiziologinius žmogaus rezervus. Šiuos rezervus taip pat apibūdina vidinis pajėgumas. PSO vidinį pajėgumą apibrėžia kaip „visų fizinių ir psichinių gebėjimų, kuriuos turi individas, sudėtį ir gali jais pasinaudoti bet kuriuo laiko momentu“.
Ankstyvas vidinio pajėgumo pablogėjimo nustatymas leidžia pritaikyti įvairias intervencijas, kurios padeda išsaugoti arba padidinti vidinį pajėgumą. Toks vidinio pajėgumo išsaugojimas įgalina vyresnio amžiaus žmones būti savarankiškais būti aktyviems bei funkcionaliems visuomenėje, kurioje gyvena.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) fizinio aktyvumo (FA) gairėse vyresnio amžiaus žmonėms rekomenduojama reguliariai užsiimti 150–300 min. vidutinio intensyvumo arba 75–150 min. didelio intensyvumo aerobine veikla per savaitę ir du kartus per savaitę atlikti jėgos lavinimo pratimus.
Aerobinės veiklos tokios kaip pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, įvairios grupinės treniruotės yra labiau paplitusios ir lengviau kontroliuojamos (žingsniamačiai, širdies ritmo analizatoriai, programėlės išmaniuose įrenginiuose), kuomet raumenų jėgos lavinimas yra daugiau individualus procesas, susijęs su asmens fiziniu pajėgumu. Efektyviam jėgos lavinimui reikia įrangos, treniruoklių, kas sulaiko vyresnio amžiaus žmones nuo tokio pobūdžio treniruočių pasirinkimo. Nemažai vyresnio amžiaus žmonių vis dar nedrįsta praverti sporto klubų durų, todėl raumenų jėgos lavinimas jiems tampa sunkiau prieinamas, lyginant su jaunesniais.
Atsižvelgdama į PSO rekomendacijas bei prioritetus Lietuvos moterų sporto asociacija, finansuojama Nacionalinės sporto agentūros, vykdo fizines veiklas Kauno miesto gyventojams, vyresniems nei 50 metų amžiaus. Kompleksinė fizinių veiklų programa, atitinka PSO rekomendacijas, vyresnio amžiaus asmenims, joje numatytos ne tik įvairios fizinės veiklos, bet ir edukaciniai elementai, siekiant įtvirtinti sąmoningus sveikos gyvensenos įgūdžius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis didžiausi traumų dėl nukritimų rodikliai stebimi Kauno miesto savivaldybėje. 2022 metų suaugusių gyventojų gyvensenos tyrimas atskleidė, kad tik 20,4 % Kauno gyventojų FA atitinka PSO rekomendacijas, todėl taikant kompleksinę fizinių veiklų programą siekiama padidinti vyresnių Kauno miesto gyventojų fizinį aktyvumą, kad kuo didesnis proc. miestiečių atitiktų PSO fizinio aktyvumo rekomendacijas.
Projektas „PSO rekomendacijas atitinkančio fizinio aktyvumo skatinimo veiklos Kauno m. Bendruomenėse“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
