Vasara – paspirtukininkų sezonas. Nepaisant to, kad ši transporto priemonė patogi judėti mieste, neatsakingai naudojantis ja, kyla ir pavojus sveikatai.
Vaistininkas Rimvydas Blynas įspėja keliaujant paspirtuku imtis atsargumo priemonių, bet dėl viso pikto namų vaistinėlę papildyti keliais papildomais preparatais ir pirmosios pagalbos priemonėmis, kurios padės efektyviau pasirūpinti lengvomis traumomis.
„Camelia“ vaistininko R. Blyno teigimu, dažniausiai traumos paspirtuku ištinka nuo jo nukritus, o jos pobūdis priklauso nuo važiavimo greičio ir naudojamų apsaugos priemonių. Dažniausiai šios transporto priemonės vairuotojas atsiperka smulkesniais sužalojimais – mėlynėmis, sumušimais, tiesa, kartais pasitaiko ir rimtų traumų.
„Paspirtukas tapo dažno miestiečio mėgstama susisiekimo priemonė, tačiau augant populiarumui, galima pastebėti ir stiprėjančias traumas. Dažnai kritimo momentu pirmiausiai traumuojami riešai ir alkūnės. Esant didesniam greičiui pasitaiko žandikaulio, dantų, nosies, kaktos sužalojimai. Sunkiausiais atvejais gali ištikti ir smegenų sukrėtimas ar raktikaulio trauma. Pasitaiko, kad staigia stabdant, vairuotojas bando tai daryti kojomis, todėl pasitaiko kojų sumušimas, išnirimas, pakrypimas“, – dažniausius pasipirtukininkų sužalojimus įvardino vaistininkas.
Jo teigimu, siekiant viso to išvengti svarbu atsakingai naudotis šia transporto priemone. Svarbu dėvėti šalmą, pasirinkti saugų greitį, įvertinti važiuojamosios dangos pobūdį, eismą, ar aplink yra daug žmonių. Labai svarbu paisyti naudojimosi taisyklių ir nevažiuoti viena transporto priemone dviese, vairuoti atsakingai, nesinaudoti transporto priemone neblaiviam, neleisti galingais paspirtukais važinėtis vaikams.
Svarbiausia būti pasiruošus, tad naudinga reguliariai peržvelgti namų vaistinėlę. Joje turėtų būti priemonės žaizdų dezinfekcijai – svarbu atkreipti dėmesį, kad tam turėtų būti naudojami specialūs preparatai, o ne rankų dezinfekantai. Taip pat tvarsčiai, bintai, servetėlės, pleistrai. Smulkioms žaizdelėms gali būti naudingas ir purškiamas pleistras.
Tikriausiai ne vienas vaikystėje yra girdėjęs pasakymą, kad žaizdas geriausia palikti atviras, leisti joms kvėpuoti. Vis dėlto, vaistininkas perspėja, kad laikyti žaizdą atvirą geriausia tik, kai užsidėjo šašas, tada ji tikrai užgis greičiau.
Jei sužalojimai rimtesni – išnirimai, sumušimai, naudinga turėti šalčio paketų pirmajai pagalbai. Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad šaldant sumuštas vietas labai svarbu naudoti rankšluosti ar kitą audinį, kad šaldymo priemonė nesiliestų prie odos. Sumuštai vietai tinstant ar skausmui stiprėjant, svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, tokiu atveju, anot vaistininko, vien tepalo nuo skausmo nepakaks.
Medikų pagalbos gali prireikti ir esant didesnėms žaizdoms, joms gydyti gali būti skiriamas antibiotikų tepalas, kuris padeda užkirsti kelią infekcijoms ir pūliniams.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
