Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Alytiškis Donatas Baranauskas šaškėmis žaidžia jau 62 metus. Labai sėkmingos šiemet jam buvo „Žalgirio“ draugijos žaidynės Alytuje, kur jis tapo asmeninių ir komandinių varžybų laimėtoju.
„Namų sienos padėjo, – šypteli 77 metų absoliutus žaidynių čempionas. – Šiemet tai buvo mano ketvirtas turnyras ir ypač sėkmingas“, – džiaugiasi Donatas.
Jis šaškių varžybose debiutavo 1959-aisiais, kai mokėsi Prienų r. septynmetėje mokykloje. Tada mokykloje buvo surengtos rajono moksleivių pirmenybės ir Donatas užėmė trečią vietą. Jo ryšys su šaškėmis nenutrūko ir studijuojant metalo apdirbimą Kauno politechnikume. Kaunas tuo metu garsėjo stipriais šaškininkais ir Donatas vis dažniau praverdavo šachmatų-šaškių klubo duris.
Treniravosi savarankiškai iš knygų
„Savo karjerą pradėjau nuo antrojo atskyrio, po to įvykdžiau pirmąjį, tapau kandidatu į sporto meistrus ir sporto meistru. Treniravausi savarankiškai, trenerio neturėjau. Kai baigiau politechnikumą, gavau paskyrimą į Ukmergės profesinę technikos mokyklą. Dirbau dėstytoju, moksleivius mokiau metalo apdirbimo technologijų. Ukmergėje irgi radau šaškių mėgėjų, kurie rengdavo varžybas. Dalyvaudavau „Nemuno“ draugijos ir Lietuvos asmeninėse bei komandinėse pirmenybėse“, – prisiminė Donatas.
Labiausiai jis džiaugdavosi ilgomis atostogomis. Per jas vykdavo į Rygą, kur vykdavo SSRS šaškių susirašinėjimo forumai ir juose dalyvaudavo keli šimtai šaškių entuziastų. Donatas savo meistriškumą kėlė, mokydamasis iš meistrų gautų sužaistų partijų, kurias atidžiai nagrinėdavo, bei iš pasirodžiusių solidesnių pirmųjų knygų apie šaškių teoriją.
„Kai į rankas patekdavo tokia knyga, tai ją atsišviesdavome ir visi pasidalindavome, nes trūko spausdintos medžiagos apie šaškes. Nuo tos knygos labai priklausė mūsų tobulėjimas. Mano karjeroje didelį vaidmenį suvaidino nuo laiko dulkių pageltusi I. Kupermano šimtalangių šaškių knyga. Visą gyvenimą iki šiol su jo pirmuoju ėjimu ir žaidžiu. Vėliau latviai pradėjo leisti šaškių žurnalą latvių ir rusų kalbomis, kurį prenumeravau“, – pasakoja Donatas.
Keturiolika kartų nenugalėtas
Iš knygų įgijęs patirties ir žinių, Donatas per Lietuvos čempionatus pradėjo laimėti medalius ir buvo pakviestas į šalies rinktinę. 1964 metais, atstovaudamas „Nemuno“ rinktinei, jis laimėjo tarptautinį turnyrą Ašchabade. Tais pačiais metais D. Baranauskas įsitraukė į tuo metu labai populiarėjančias šaškių susirašinėjimo varžybas. Triskart iš eilės 1664-1966 metais jis tapo Lietuvos asmeninių varžybų čempionu. Svariai rungtyniaudavo ir komandinėse varžybose.
„Tų medalių netrukus prisirinkau labai daug, 14 kartų tapau Lietuvos šaškių čempionu. Su alytiškių komanda dukart laimėjome komandines varžybas. Esu vienas iš nedaugelio Lietuvos šaškininkų, kuris per šalies čempionatus žaidė paprastomis, šimtalangėmis ir šaškėmis susirašinėjant“, – teigia Donatas.
Į Alytų D. Baranauskas sugrįžo 1978 metais ir dabar gyvena netoli Balbieriškio, kur sueina trys rajonai – Prienai, Marijampolė ir Alytus.
Mokiniai sekė trenerio pėdomis
Vos tik sugrįžus, jam buvo pasiūlyta dirbti treneriu. Donatas aplankė visas tuometes Alytaus vidurines mokyklas ir su moksleiviais sužaidė simultaną. Pačius talentingiausius jaunuosius šaškininkus jis pakvietė lankyti pratybas. Netrukus tas jaunimas iš Lietuvos jaunių pirmenybių į Alytų pradėjo vežti medalius. 1982-aisiais per Lietuvos moksleivių spartakiadą Marijampolėje alytiškiai tapo čempionais, nurungė netgi Vilniaus ir Kauno sporto mokyklų komandas.
D. Baranauskas treneriu dirbo 10 metų ir pats žaidė. Jo auklėtinis Gintaras Lubauskas, šaškėmis susidomėjęs nuo ketvirtos klasė, tapo sporto meistru ir dabar gyvena Klaipėdoje, yra verslininkas. Apie 10 alytiškio auklėtinių tapo kandidatais į meistrus.
Donatas šaškininkus treniravo trijuose klubuose, o Sporto rūmų fojė dažnai rengdavo įvairius paprastųjų šaškių turnyrus, į kuriuos atvydavo ir Latvijos bei Baltarusijos meistrai. Tas turnyras išaugo iki 100 dalyvių ir buvo labai populiarus, varžybas rėmė tuometis Alytaus namų statybos kombinatas ir visiems dalyviams būdavo įteikiami specialiai pagaminti moliniai medaliai, kurie tada buvo didelis deficitas.
Kai 1988–aisiais Alytuje per Lietuvos paprastųjų šaškių „Žaibo“ čempionatą Donatas surinko 17 tšk. iš 18 galimų ir tapo greitųjų šaškių čempionu, sau pasakė: „Viskas, užtenka aktyviai sportuoti“. Nuo tų metų oficialiuose LIetuvos čempionatuose D. Baranauskas jau nedalyvauja.
Labiausiai jis apgailestavo, kad, prasidėjus Sąjūdžiui, visos patalpos, kur jis treniravo alytiškius, buvo privatizuotos, ir treneris neteko darbo. Dabar šaškėmis jis žaidžia su savo anūke antroke Lukne ir dalyvauja visuose stambesniuose draugiškuose turnyruose.
