Marytė Marcinkevičiūtė
Po trejų metų pertraukos atgaivintose Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinėse varžybose Palangoje dalyvavo daugiau kaip 1000 sportininkų iš 37 seniūnijų.
Visi buvo pasiilgę gražaus renginio, bendravimo tarpusavyje, atkaklių kovų ir pergalės džiaugsmo.
Kai kurių miestų ir rajonų savivaldybės surengė savo seniūnijų varžybas, išaiškino stipriausias komandas.
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Algis Bronislavas Vasiliauskas pripažino, kad dėl procedūrinių reikalavimų vėlokai gavus programinį patvirtinimą, buvo šiek tiek nerimo rengti finalines varžybas, nors dar buvo mėnuo laiko savivaldybėms išsiųsti pranešimus.
„Šiemetinės Lietuvos seniūnijų žaidynių finalinės varžybos daugeliui savivaldybių buvo staigmena“, – teigė A. B. Vasiliauskas.
Svečiai gyrė atgaivintas žaidynes
Gausiai susirinkusias komandas ir sportininkus per iškilmingą finalinių varžybų atidarymą sveikino Palangoje gimęs ir augęs Seimo narys Mindaugas Skritulskas
„Žinoma, svarbu yra laimėti, bet labai svarbu yra ir judesys, sportinis entuziazmas, geras, draugiškas bendravimas tarpusavyje.
Šiandieną komandoms linkiu ne tik nugalėti, bet ir smagiai, gražiai pabendrauti“, – akcentavo Seimo narys.
Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sporto politikos formavimo grupės patarėja Dalia Galnaitytė dėkojo LSD „Žalgiris“ vadovams, jog žaidynės vėl vyksta ir sutraukia šimtus mėgėjų sportininkų.
Lietuvos nacionalinės sporto agentūros direktorius Mindaugas Špokas, sveikindamas žaidynių dalyvius, pasidžiaugė, kad bendromis jėgomis pavyko atgaivinti žaidynes, kad gausiai susirinkę sportininkai jau yra to gražaus mėgėjiško renginio laimėtojai, nes judesys, sveikata ir geros emocijos yra neatsiejami dalykai.
Šio renginio pagrindinis organizatorius, LSD „Žalgiris“ prezidentas A. B. Vasiliauskas akcentavo, kad šiemet finalines žaidynes nebuvo lengva surengti.
Jis dėkojo draugijos ir Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ žmonėms, kurie padeda įgyvendinti Nacionalinės fizinio aktyvumo programą ir kad kitąmet Lietuvos seniūnijų žaidynės jau vyks keliais etapais: pirmasis – pavasarį, antrasis – vasarą, trečiasis – rudeniop.
Seniūnijų sportininkų šventėje dalyvavo ir buvęs Kauno apskrities Kultūros, sporto ir turizmo skyriaus vedėjas, žinomas Lietuvos tinklinio puoselėtojas Juozas Palevičius, kuriam 2006-isiais gimė mintis sukviesti visus Lietuvos sporto mėgėjus į vieną sisteminį sporto judėjimą.
„Kauno apskrityje nebuvo nė vieno renginio, kuris būtų skirtas apskrities mėgėjiško sporto entuziastams.
Gimė mintis 2007-aisiais surengti pirmąsias Kauno apskrities sporto žaidynes Raseiniuose.
Žaidynėms pasiteisinus, pradėjau galvoti apie naują masinį Lietuvos sporto renginį, kuris apjungtų bendruomenes nuo apačios iki viršaus.
Viską nuodugniai apgalvojus, Kauno „Ramovėje“ sukviečiau visų apskričių vadovus, jų pavaduotojus, sporto darbuotojus ir pristačiau Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių programą.
Visi vienbalsiai pritarė šiam pasiūlymui. Kūno kultūros ir sporto departamentas kartu su Lietuvos asociacija „Sportas visiems“ 2008 -aisiais inicijavo pirmąsias Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes šalies mastu.
Finale dalyvavo visų dešimties apskričių sporto delegacijos, – prisiminė J. Palevičius.
Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių idėjos autorius pasidžiaugė, kad po pertraukos į fizinio aktyvumo mėgėjų renginių kalendorių vėl sugrįžo finalinės Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, kad žmonės sportuoja savo bendruomenėse, seniūnijose, o patys stipriausi suvažiuoja į finalines varžybas.
Per iškilmingą žaidynių atidarymą Palangos senosios gimnazijos moksleivė Viltė gyvai sugiedojo Lietuvos himną, šios gimnazijos Braziliškų būgnų orkestras savo būgnų garsais kvietė visus pamiklinti kojas.
Seniūnijų sporto žaidynės sudomino ir Seimo narius Juozą Oleką, Gintautą Palucką, kurie stebėjo varžybas.
Žaidynių pagrindiniu centru tapo Palangos arena ir centrinis miesto stadionas, kur vyko devynių sporto šakų varžybos.
Gausios buvo visų sporto šakų komandos. Kovos buvo atkaklios, krepšinio turnyre 3×3 netrūko netgi pratęsimų. Varžybos buvo korektiškos, sklandžiai dirbo teisėjai, kurie buvo papuošti vienodais sportiniais marškinėliais, protestų negauta.
Nugalėtojų laukė pagal sporto šakas pritaikyti prizai – krepšinio, tinklinio, futbolo kamuoliai, stalo teniso ir smiginio sportinis inventorius, traukimo virvė, šaškių ir šachmatų lentos.
Stipriausios komandos buvo apdovanotos specialiai įrengtoje scenoje, joms medalius ir prizus įteikė LSD „Žalgiris“ sporto vadovai prezidentas A. B. Vasiliauskas ir viceprezidentas Giedrius Grybauskas.
Garsioji stalo tenisininkė žmones kelia nuo sofų
Net 26 komandos, kurių kiekvieną sudarė 3 vyrai ir 1 moteris, dalyvavo stalo teniso turnyre.
Žaidėjams priklausė Palangos sporto arena, kur buvo kovojama prie 16 stalų.
Komandos buvo suskirstytos į 8 pogrupius, pirmąsias vietas užėmusios komandos žaidė dėl 1-8 vietų, o kitos – dėl kitų vietų.
Varžybų vyr. teisėjas, Lietuvos stalo teniso asociacijos teisėjų kolegijos pirmininkas, tarptautinės kategorijos teisėjas vilnietis Gediminas Gataveckas favoritais įvardijo Mažeikių savivaldybės Mažeikių seniūnijos stalo tenisininkus ir neapsiriko.
Mažeikiečių lyderiai – broliai Faustas ir Gvidas Rozgos, kurie kone dešimt metų aktyviai nežaidė, dabar skynė vieną pergalę po kitos.
Jų komandos vadovas, Mažeikių sporto mokyklos stalo teniso treneris Raimondas Jackevičius lyg apsidrausdamas teigė, kad varžybose yra daug pajėgių komandų ir daug mokančių gerai žaisti, todėl neaišku, kas nugalės.
Kalbėjo apie pajėgias Vilkaviškio, Kelmės, Utenos komandas, kurios žaidžia žemesnėse Lietuvos lygose.
Finale mažeikiečiai 3:1 nugalėjo Šilutės rajono savivaldybės Šilutės seniūnijos komandą ir tapo čempionais.
Varžybų vyr. teisėjas G. Gataveckas išskyrė ypač sėkmingą Žemaitijos komandų pasirodymą.
Finaliniame etape dėl 1-8 vietų žaidė net 7 žemaičių komandos ir tik uteniškiams pavyko prasibrauti į jų gretas.
Dėl bronzos medalių vyko ypač atkali kova tarp Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos seniūnijos ir Rietavo savivaldybės Rietavo seniūnijos. 3:2 nugalėjo pirmieji.
Palangos sporto arenoje buvo galima pamatyti ir garsiąją Jolantą Prūsienę, 1994, 1996 ir 2002 metų Europos čempionatų moterų dvejeto (su Rūta Garkauskaite) bronzos medalininkę, Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvę.
Ji pernai Vilnių iškeitė į Klaipėdą ir dabar yra „Vakarų stalo teniso akademijos“ administratorė bei vaikų ir vyresnio amžiaus žaidėjų trenerė.
„Subūriau senjorų sekmadienines dvi grupes, kurie nori išmokti žaisti stalo tenisą.
Vyresnio amžiaus žmones pakėliau nuo sofų ir sekmadieniais, užuot žiūrėję televizorių, jie dabar stiprina savo sveikatą, žaisdami stalo tenisą.
Galėjau ir aš dalyvauti seniūnijų žaidynėse, kurias mačiau pirmą kartą ir jos mane sužavėjo.
Pamačiau daug komandų, didžiulį žaidėjų entuziazmą. Kiekvieną dieną žaidžiu su vaikais ir suaugusiais, per metus numečiau 45 kg svorio.
Turiu skaudžios patirties, todėl ir stengiuosi, jog žmonės nesėdėtų prie televizorių, o užsiimtų fizine veikla“, – mintimis pasidalijo J. Prūsienė, kuri kitąmet išreiškė norą ir pati dalyvauti seniūnijų žaidynėse.
Klaipėdiečiai pogrupio varžybose buvo treti, o galutinėje įskaitoje užėmė 17-ą vietą.
Emocingos seniūnų kovos
Daug emocijų sukėlė seniūnų trikovės varžybos, kur penkios moterys ir penki vyrai (seniūnai ir sporto organizatoriai) kovojo smiginio, baudų ir pasagos metimo varžybose.
Vyrų grupėje varžėsi ir dukart Lietuvos seniūnijų žaidynių čempionas bei bronzinis prizininkas Dainius Maciukevičius iš Pagėgių savivaldybės Pagėgių seniūnijos.
Dabar jis jau antrą kadenciją yra Pagėgių savivaldybės tarybos narys ir yra atsakingas už sportą.
„Į Palangą atsivežėme penkias komandas (vyrų krepšinio, moterų ir vyrų tinklinio, smiginio, stalo teniso) ir tikimės į namus negrįžti tuščiomis.
Namie šiemet irgi atgaivinome rajono seniūnijų žaidynes, surengėme pirmo etapo varžybas, pasitikrinome jėgas.
Žaidynės visiems labai patiko, žmonės patyrė daug emociją ir su dideliu entuziazmu atvyko į Palangą“, – kalbėjo D. Maciukevičius.
Palangoje savo medalių apdovanojimą jis papildė sidabro medaliu, kurio iki šiol neturėjo.
Seniūnų trikovės varžybose D. Maciukevičius tepralaimėjo Vilkaviškio savivaldybės Vilkaviškio seniūnijos seniūnui Gintautui Urbšiui.
Moterų grupėje pagėgiškius nudžiugino antrus metus Pagėgių savivaldybės Pagėgių seniūnijos seniūnė Irena Kentrienė, kuri užėmė trečią vietą.
„Mūsų seniūnija. kurioje gyvena 3482 žmonės, labai sportiška. Tai – didelis Dainiaus nuopelnas, jis kaip reikiant mus visus užkūrė.
Jaunystėje žaidžiau krepšinį, kamuolį į rankas imu ir dabar. Tai mano pati mėgstamiausi sporto šaka“, – mintimis pasidalijo Lietuvos seniūnijų žaidynių bronzinė prizininkė I. Kentrienė.
Seniūnų trikovės varžybų nugalėtoja, Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos atstovė, atsakinga už suaugusiųjų sportą Aušra Čeponienė ypač džiaugėsi, kad pagaliau po pertraukos ji vėl gali kovoti dėl žaidynių apdovanojimų, pasimatyti su savo kolegomis.
„Tikrai nė akimirkai nesudvejojau, ar vykti į žaidynes, kartu atsivežėme ir moterų bei vyrų tinklinio ir smiginio komandas.
Tai mano trečiosios finalinės varžybos, tačiau pirmą kartą pavyko nugalėti.
Sunkiausiai susiklostė pasagos metimo rungtis, smiginis sekėsi vidutiniškai, o krepšinis – mano arkliukas.
Tačiau dabar pataikiau tik keturias baudas iš dešimties, tai prasčiausias rezultatas mano karjeroje, nes vienerius metus rankose nelaikiau krepšinio kamuolio.
Ignalinos rajono savivaldybės seniūnijose sportas yra mėgstamas, todėl neiškyla problema sudaryti atskirų sporto šakų komandas.
Kai kitąmet rengsime rajono seniūnijų žaidynes, tikrai tikimės sulaukti nemažo komandų antplūdžio“, – įsitikinusi A. Čeponienė.
Kartenos seniūnijos sportininkų laimikiai
Labai stiprios 7 komandos susirinko į virvės traukimo varžybas. Nugalėtojais tapo Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos vyrai.
Jie pakartoj 2019 metų sėkmę Lietuvos seniūnijų žaidynių finalinėse varžybose, o 2020 -aisiais karteniškiai tapo vicečempionais.
„Dabar tapti čempionais ypač sunkino įkyrus lietus, buvo sunku pademonstruoti tikrąją jėgą.
Buvo slidu, kojos klimpo molyje. Mūsų vyrai pagal svorį (komandos svorio vidurkis – apie 100 kg) buvo kiek sunkesni už varžovus, turėjome šiokį tokį pranašumą.
Treniruojamės dukart per savaitę, daug metų išlaikome komandos branduolį, kurį sudaro tik mūsų seniūnijos sportininkai.
Kartena – mažas miestelis, su visomis apylinkėmis tėra apie du tūkstančiai gyventojų, tačiau mūsų vyrus nugalėti nėra lengva.
Aštuntus metus komandinėje įskaitoje šiemet laimėjome rajono savivaldybės seniūnijų žaidynes, aplenkėme 8 seniūnijas.
Mūsų virvės traukimo komandą papildė du jaunuoliai, todėl viliamės, kad jie deramai pakeis komandos veteranus“, – pasakoja sporto klubo „Kartena“ vadovas ir Kartenos bendruomenės pirmininkas bei Kartenos mokyklos-daugiafunkcio centro fizinio ugdymo mokytojas Marius Meškauskas.
Gyvendamas Mažeikiuose šis kone dvimetrinis vyras žaidė krepšinį, o prieš 20 metų, atsikėlęs į Karteną, susidraugavo su kitomis sporto šakomis.
M. Meškauskas pripažino, kad virvės traukimo varžybose sunkiausiai buvo kovoti finale su Gargždais, nes jautėsi jaudulys.
Virvės traukimo varžybose trečia liko labai pasikeitusi Šiaulių rajono Kuršėnų miesto seniūnijos komanda.
Kartenos seniūnijos sportininkus lydėjo sėkmė ir smiginio varžybose, kur jie tapo čempionais.
Smiginio varžybose jėgas išmėgino ir LSD „Žalgiris“ darbuotojai: generalinis sekretorius Vytas Nėnius atstovavo Širvintoms, o vyr. specialistė Angelė Bilevičienė – Alytaus rajonui.
Kitų sporto šakų varžybų nugalėtojai
Šaškės (19 komandų) – Akmenės rajono savivaldybės Naujosios Akmenės seniūnija, šachmatai (14 komandų) – Klaipėdos rajono savivaldybės Vėžaičių seniūnija, moterų krepšinis 3×3 18 + metų (9 komandos) – Alytaus miesto savivaldybės Putinų mikrorajonas, vyrų krepšinis 3×3 18 + metų (19 komandų) – Kauno rajono savivaldybės Domeikavos seniūnija, vyrų krepšinis 3×3 41 metų ir vyresni (14 komandų) – Klaipėdos rajono savivaldybės Priekulės seniūnija, futbolas (18 komandų) – Kaišiadorių rajono savivaldybės Kaišiadorių seniūnija, moterų parko tinklinis – Telšių savivaldybės Telšių seniūnija, vyrų paplūdimio tinklinis – Vilkaviškio savivaldybės Vilkaviškio seniūnija.
Žaidynės viršijo lūkesčius
LSD „Žalgiris“ prezidentas A. B. Vasiliauskas finalinėmis seniūnijų sporto žaidynėmis liko patenkintas.
Ir ne vien todėl, kad pasisekė įgyvendinti programinius reikalavimus
„Apraše buvo parašyta, jog finalinėse varžybose turi dalyvauti tūkstantis mėgėjų, o jų buvo daugiau.
Finalinėse varžybose galėtų dalyvauti ir du tūkstančiai sportininkų, tačiau didesnį sporto mėgėjų skaičių riboja mūsų sporto infrastruktūra.
Pagal jos išgales turime riboti komandų skaičių. Nors dėl procedūrinių keblumų turėjome praleisti žaidynių pirmą etapą, atsisakėme lėšų, tačiau kai kurių miestų ir rajonų savivaldybės juos surengė.
Kitąmet Lietuvos seniūnijų žaidynių finalines varžybas gali pretenduoti rengti ne tik Palanga, bet ir Šiauliai, Jonava, Utena, Kėdainiai, Prienai, kur ankstesniais metais jau vyko finalinės varžybos.
Kiekvienam miestui ir rajonui įdomu sužinoti, kiek gi žmonių dalyvauja tame fizinio aktyvumo sąjūdyje“, – kalbėjo A. B. Vasiliauskas.
Kitas žalgiriečių Nacionalinės fizinio aktyvumo programos renginys šiemet – spalio viduryje Šiauliuose įvyksianti Sporto diena.
Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinės varžybos yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos renginių dalis. Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004), bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
