Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Vilniuje surengtas atvirasis Lietuvos moterų mini (15×10 m) vandensvydžio čempionatas.
Fabijoniškių baseine vykusiose varžybose žaidė keturios komandos, vandens aikštėje vienu metu galėjo būti po tris žaidėjas ir vartininkę.
Aukso medalius iškovojo trenerio Tadeušo Pašuko vadovaujama Vilniaus miesto sporto centro (VMSC) pirmoji komanda, kuri finale 15:1 įveikė savo treniruočių drauges iš VMSC II (treneris Nerijus Papaurėlis).
Nugalėtojų komandoje rezultatyviausiai finale žaidė Daina Kižytė ir Darja Prušanova, pelniusios po 3 įvarčius. Visame čempionate rezultatyvumu pasižymėjo Karina Prušanova.
Dėl bronzos medalių susitiko viešnios iš Inčiukalnio: nugalėjo pirmoji šios Latvijos miestelio komanda 8:4.
Čempiones ir prizininkes apdovanojo Lietuvos vandensvydžio sporto federacijos (LVSF) generalinis sekretorius Mantas Pelakauskas ir čempionato vyr. teisėjas vilnietis Audrius Šečkus.
Baseine – keturios Prušanovos
Lietuvos čempionių aukso medaliai įteikti: seserims Karinai ir Gabrielai Prušanovoms, jų pusseserei Darjai Prušanovai, taip pat Altėjai Aniulytei, Ivonai Stavickajai ir Dainai Kižytei.
Baseine rungtyniavo dar viena Prušanova – Jeketerina, čempionių komandos Darjos Prušanovos sesuo, kuri atstovavo VMSC II komandai.
A.Aniulytei tai buvo antrasis Lietuvos čempionės aukso medalis šiemet. Pirmąjį pelnė per Lietuvos jaunių čempionatą, kai atstovavo VMSC vaikinų komandai.
„Galvodamas, kad latvės atsiveš stipresnę komandą, geriausias žaidėjas subūriau pirmojoje komandoje, o antrajai atstovavo mažesnio meistriškumo sportininkės. Smarkiai apsirikau, nes abi viešnių komandos buvo silpnokos. Latvių atvažiavo tik aštuonios, tarp kurių buvo ir dvi 7-erių bei 9-erių metų žaidėjos.
Tikėjomės, kad čempionatas bus atkaklus, iš latvių pasisemsime patirties, tačiau to neįvyko.
Gaila, kad atsisakė dalyvauti kaunietės, čempionatas būtų buvęs kur kas įdomesnis, nes dalyvautų daugiau komandų“, – apgailestavo čempionių treneris T. Pašukas.
Bronzinės prizininkės Inčiukalnio I komandos vartus gynė vienos žaidėjos mama Inese Remina.
LVSF įsteigė prizus kiekvienos komandos geriausiai žaidėjai ir vartininkei. Jie atiteko: A. Aniulytei ir G. Prušanovai (VMSC I), Doroteai Calabresei ir Evelinai Purvelytei (VMSC II) bei I. Reminai ir Anai Marijai Suseklei (Latvija).
T. Pašukas akcentavo, kad jo grupėje pratybas lanko ir visi keturi D. Calabresės broliai: Mosė, Simonas, Samuelis ir Tano.
Po nugalėtojų apdovanojimo buvo sužaistos draugiškos olimpinio vandensvydžio (25x20m) dviejų kėlinių rungtynės tarp latvių ir Lietuvos rinktinės.
Nugalėjo mūsų šalies vandensvydininkės – 15:1.
Pirmosios oficialios moterų rungtynės šiemet
Čempionatą stebėjęs LVSF prezidentas Anatolijus Asajavičius pasidžiaugė, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis čempionatas įvyko.
„Tai buvo pirmosios moterų oficialios rungtynės šiemet. Jaunosios žaidėjos veržėsi į kovą, buvo išsiilgusios rungtynių, tačiau jautėsi, kad joms labai trūksta varžybų patirties. Kadangi buvo žaidžiamas mini vandensvydis, tai buvo sunku spręsti, ar teisinga linkme plėtojamas Lietuvos moterų vandensvydis, kas jame taisytino.
Daug kas paaiškės rudenį, kai Lietuvos moterų rinktinė debiutuos Šiaurės Europos šalių čempionate“, – čempionatą reziumavo A. Asajavičius.
Lietuvos čempionės, priklausančios Vilniaus miesto sporto centrui, Fabijoniškių baseine treniruojasi kartu su vaikinais.
Su pačiais jauniausiais jos retkarčiais sužaisdavo ir treniruočių pobūdžio rungtynių.
Kodėl čempionate atsisakė žaisti kaunietės
Šio čempionato išvakarėse virė aistros, koks bus žaidžiamas vandensvydis. Kauniečių treneris Rimvydas Šimanskas, subūręs moterų komandą ir ją rengęs olimpiniam vandensvydžiui, atsisakė dalyvauti mini vandensvydžio turnyre, kuris pasaulyje pradėtas vadinti paplūdimio vandensvydžiu.
„Mini vandensvydis – tai pratimas, kurį atliekame per treniruotes. O normalus moterų vandensvydis žaidžiamas 25 m aikštėje ir komandą sudaro 6 žaidėjos.
Mums aktualus yra olimpinis vandensvydis, kurį žaidžia visas pasaulis.
Jeigu vilniečiams patinka mini vandensvydis, tai tegul jį ir žaidžia. Mūsų komandos tikslai kiti“, – akcentavo R. Šimanskas.
Mini vandensvydžio privalumai
VMSC treneriai T. Pašukas ir N. Papaurėlis teigia, kad mini vandensvydį yra sunkiau žaisti nei olimpinį: mažiau žmonių ir keitimų, didesnis greitis.
„Mini čempionatas – tai mūsų vienas iš pasirengimo etapų, rengiantis istoriniam debiutui Šiaurės Europos šalių čempionate.
Jeigu čempionate būtume žaidę olimpinį vandensvydį, dalyvautų tik trys komandos. Mažoka“, – kalbėjo T. Pašukas.
Jam ši savaitė buvo ypač sunki. Antradienį šio stratego treniruojamas Vilniaus „VMSC- Delfinas“ žaidė Lietuvos vyrų čempionato rungtynes Alytuje, o savaitgalį dvi dienas reikėjo vadovauti moterų komandai.
Vilniuje tėra tik du etatiniai vandensvydžio treneriai, jiems tenka treniruoti visus: ir vaikus, ir jaunimą, ir suaugusius. Gegužės mėnesį lauks ir Europos U-15 čempionato atrankos varžybos Kroatijoje. Tad T. Pašukui – vėl nauji rūpesčiai.
