Marytė Marcinkevičiūtė
Širvintiškiai turėjo puikią progą susipažinti su jiems nauja riedučių sporto šaka. Riedučių maratono varžybas čia surengė VšĮ „Sportmanija“, asociacija „Riedėk. lt”, bendrovė „Terrasport” ir Širvintų rajono savivaldybė bei Širvintų sporto centras.
Jėgas įvairiose distancijose galėjo išbandyti visi riedučių entuziastai: mėgėjai, kiek didesnio meistriškumo sportininkai ir vaikai.
Miesto gatvėmis vieni įveikė 40 km maratoną, kiti – 22 km pusmaratonį, mėgėjai – 9 km distanciją, o vaikai – 1 km nuotolį.
Jėgas bandė daugiau kaip 150 riedutininkų iš Lietuvos ir Latvijos.
Riedučių maratonas į Lietuvą sugrįžo po 10 metų pertraukos.
Pasak vieno renginio organizatorių, VšĮ „Sportmanija“ vadovo Valdo Šmaižio, Lietuvoje labai trūksta masinių riedučių renginių, šis sportas nėra toks populiarus, kaip pas kaimynus Latvijoje, kur kone kas porą savaičių rengiamos varžybos.
Tačiau Lietuvoje riedučių entuziastų irgi yra nemažai. Tą parodė ir maratonas Širvintose, kuriame dalyvavo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Druskininkų, Pasvalio, Ukmergės, Kėdainių, Gargždų, kitų mūsų miestų sportininkai.
„Riedučių maratono varžybas Širvintose mums pasiūlė rengti asociacija „Riedėk. lt” ir varžybas su rėmėjais organizavome bendromis jėgomis.
Riedutininkų masinės maratono varžybos prieš 10 metų buvo pradėtos organizuoti Kaune, jų iniciatorius – žinomas Lietuvos politikas Stanislovas Buškevičius.
Buvo surengti keturi etapai, tačiau jie netrukus nutrūko. Dabar riedutininkų maratonus bandome atgaivinti.
Labai smagu, kad pirmasis bandymas mums pavyko. Renginį ypač papuošė stiprių latvių dalyvavimas, kurie pelnė daug apdovanojimų ir mūsų riedutininkai iš jų galėjo pasisemti daug patirties.
Po dešimtmečio sugrįžęs riedučių maratono renginys buvo emocingas, gražus, didelis sportininkų entuziazmas.
Pačiam buvo malonu matyti, kaip viskas vyko sklandžiai, kad niekas negavo rimtų traumų.
Varžybose matėme aktyviai dalyvaujančių ir širvintiškių vaikų bei jėgas bandžiusių vyresnio amžiaus sportininkų“, – įspūdžiais pasidalijo V. Šmaižys.
Varžybų organizatoriai iš pradžių susidūrė su nemažais iššūkiais. Mat renginį buvo planuota organizuoti Visagine, tačiau iškilo problemų, ir riedutininkus sutiko priimti Širvintos.
Varžybose dominavo latviai, tačiau neblogai pasirodė ir Lietuvos riedučių mėgėjai.
40 km maratono varžybas laimėjo vilnietė Gintarė Noreikienė (1val. 25 min. 02 sek.) ir rygietis Reinis Znotinis (1.08:46).
Antrąsias vietas užėmė kaunietė Giedrė Ambrazevičiūtė (1.31:43) ir rygietis Sandis Reinsonis (1.09:11).
Treti buvo rygietė Ilvija Berzina (1.31:43) ir rygietis Lauris Biteniekas (1.09:29).
9 km mėgėjų distancijoje moterų grupėje triumfavo latvės, kurios užėmė visą nugalėtojų pakylą, o nugalėtoja tapo Marta Lejstrauta (18:50).
Geriausiai iš Lietuvos riedutininkių pasirodžiusi kaunietė Rūta Rakauskaitė buvo septinta (27:17).
Vyrų varžybose pirmąsias tris vietas užėmė rygiečiai, o greičiausiais buvo Martinis Baumanis (18:43). Kaunietis Vladas Bogomolovas užėmė ketvirtą vietą (22:01).
22 km pusmaratonio varžybose dalyvavo 27 sportininkai. Nugalėtoju tapo vienas žinomiausių Lietuvos koncertų, renginių, muzikos projektų organizatorius, muzikos atlikėjų bei grupių vadybininkas ir prodiuseris vilnietis Martynas Tyla (47:58).
Prizininkais tapo kaunietis Airidas Lukošius (48:22) ir klaipėdietis Klemensas Klusas (48:24).
Moterų grupėje greičiausia buvo kaunietė Simona Uniažaitė (48:56), aplenkusi rygietę Eliną Lubiną (53:25) ir vilnietę Greta Uogelę (54:20).
Jėgas bandė ir Dubline gyvenanti Gintarė Kavaliauskaitė, kuri tarp 13 dalyvavusių sportininkių buvo 11-a.
1 km vaikų varžybose pergalėmis džiaugėsi rygiečiai Asnatė Biteniece (3:22) ir Ringoldis Gagainis (3:06).
Pusmaratonio laimėtojo M. Tylos gyvenime profesionalus sportas, o dabar fizinis aktyvumas vaidina neeilinį vaidmenį.
Vaikystėje dar mokyklos suole nuo septynerių iki 24–erių jis lankė plaukimo pratybas ir buvo stajeris, pelnė daug įvairiausių medalių.
Pirmieji jaunuolio treneriai buvo garsūs tuomečiai plaukimo treneriai Algirdas Jonas Štaras ir Gražina Štarienė, o vėliau tobulino kiti.
Dabar mėgstamą plaukimą pakeitė riedučių sportas. Birželio 13 dieną M. Tyla paminėjo savo 50-metį. „Tokio amžiaus riedutininkų dalyvavo gal trys. Bet į metus nežiūriu, nes mano fizinis pasiruošimas yra geras, aktyviai sportuoju kone šešias dienas per savaitę.
Stiprėju ir salėje, berods, septynerius metus užsiimu vandenlenčių sportu. Žinoma, dabar viską darau gerai apgalvojęs, kad negaučiau traumų.
Daugumai savo draugų, kurie artėja link 30 ar 40 metų, sakau: stokite ant riedučių ir važiuokite. Žymiai geriau sąnariams nei bėgimas, nes nėra didelių apkrovų“, – mintimis dalijasi M. Tyla.
Kaip jūsų gyvenime atsirado riedučių sportas?
Ant jų atsistojau 2000–aisiais. Būdamas Majamyje įsigijau riedučius, jais buvo labai patogu važinėti asfaltuotais šaligatviais.
Užsikabinau ir, sugrįžęs į Lietuvą, riedučiais jau ėmiau gana aktyviai važinėti.
COVID 19 labai padėjo mano gyvenime atsirasti greitiesiems sportiniams riedučiams, kurie mane labai sustiprino, nes norėjosi greičiau važiuoti.
Per savaitę su draugais nuvažiuojame nuo 60 iki 100 kilometrų. Gaila, kad Lietuvoje riedučių sportas nėra toks profesionalus kaip kaimyninėje Latvijoje, tačiau norėtųsi tikėti, kad jis išpopuliarės.
Kaip sugalvojote dalyvauti riedučių varžybose Širvintose?
Kai mane pakvietė dalyvauti maratone, iš karto pasakiau, kad, jeigu varžybos baigsis tą ir tą valandą, tai atvažiuosiu.
Mat mano darbas susijęs su šou verslu, pramoginiais reginiais ir viską susidėlioju taip, kad savaitgaliais dažniausiai tenka kažkur būti.
Tą pačią dieną, kai Širvintose vyko maratonas, Ilzenbergo dvare turėjau koncertą.
Įkalbėtas jaunuolių, vis dėlto sutikau atvykti į Širvintas. Pasirinkau pusmaratonį, o ne maratoną.
Tai buvo mano pirmasis pusmaratonis ir labai sėkmingas. Pergalė mane labai pamalonino, o vidinis jausmas paglostė.
Pergalės jausmas man yra gerai pažįstamas, bet dabar jis irgi buvo mielas.
Pamačiau, kaip riedučiais lenktyniauja profesionalūs latviai ir įsitikinau, kad, norint su jais susilyginti meistriškumu, mums ypač trūksta greičio.
Prie mūsų išvystytų greičių per valandą reikėtų mažiausiai pridėti 5 kilometrus.
Ar nebuvo sunku lenktyniauti?
Tikrai nebuvo, jaučiau didelį malonumą. Galėjau ir greičiau įveikti distanciją, per visas varžybas jaunimui pabuvau tuo garvežiuku, kuris važiavo iš paskos.
Po varžybų iškart išskubėjau į koncertą Ilzenbergo dvare, net neteko pabendrauti su tais, kurie daugiau pasiekė.
Kur treniruojatės Vilniuje?
Vingio parke, kuris yra arčiausiai mano namų, važiuojame į Pagirius, kur yra trasa, Molėtų plento šalikelėje.
Iš tikrųjų geros riedučių trasos Vilniuje niekur nėra, ieškome gero ilgo kelio, kuriame būtų galima išvystyti didelį greitį ir kuris taptų mūsų treniruočių vieta.
Ar pavyksta išvengti traumų?
Vieną kitą traumą teko patirti, tai neišvengiama, važinėjant riedučiais – anksčiau ar vėliau tenka nukristi.
Lygiai prieš metus turėjau stuburo išvaržą, teko operuotis Tačiau dabar vėl galiu džiaugtis pakankamai normaliais greičiais riedučių trasoje.
Kaip sako kineziterapeutai, sulaukus 35-erių, gal geriau nebėgioti, o važinėti riedučiais.
Ar nestebina tai, kad Lietuvoje beveik nėra riedučių varžybų?
Kolegos važiuoja pasivaržyti į Latviją, Vokietiją, kitas šalis. Lietuvoje tų varžybų rengiama labai mažai ir tai mane kiek stebina.
Kažkas turi tą riedučių sportą populiarinti. Manau, kad tai dar viena lietuviams neatrasta sporto pramoga.
Lietuvoje yra Greitojo čiuožimo asociacija, tačiau ji, matyt, dirba labai siauram profiliui žmonių.
Riedučiai praktiškai priimtini ir prienami kiekvienam žmogui. Tokios riedutininkų varžybos, kokios vyko Širvintose, manau, turėtų išpopuliarinti šį sportą Lietuvoje.
Jeigu startas buvo duotas, tikėsimės, kad tai ne paskutinis. Lietuvoje dar nėra išarti šios sporto šakos dirvonai.
Ir kitiems miestams reikėtų pamąstyti, kad reikia kviestis ne tik bėgančius ar važiuojančius dviračiais žmones, bet yra naudojančių ir kitas transporto priemones, kurios gerina sveikatą.
Projektas „Bėgimo ir riedučių renginių organizavimas” bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas
