Marytė Marcinkevičiūtė
Sostinės sporto centro plaukimo ir povandeninio sporto trenerė Jelizaveta Pogumirskienė, kovo 14 dieną sulaukusi 75-erių, triskart per savaitę skuba į Fabijoniškių baseiną ir dirba su įvairaus amžiaus sportininkais.
Už neišsenkančią kantrybę, plaukimo pamokas ir širdies šilumą, kurią J. Pogumirskienė 54 metus skleidžia savo mokiniams, jai dėkoja ir penkios auklėtinės, kurios irgi pasirinko trenerės karjerą.
„Su tomis penkiomis auklėtinėmis, kurios dabar dirba trenerėmis, tapome puikiomis draugėmis, esame kaip viena šeima.
Susitinkame per visas šventes, nepraleidžiame gimtadienių, pakeliame šampano taures. Jausmas neišpasakytas, turime apie ką kalbėtis.
Nė karto nebuvome susipykusios, neiškilo jokių konfliktų. Mokinės iki šiol prašo įvairiausių patarimų, kurių, žinoma, nepagailiu.
Gyvename labai draugiškai“, – akcentuoja J. Pogumirskienė, kurią visi vadina Liza.
AUKLĖTINĖS. Viena geriausių jos auklėtinių – žinoma praeityje povandenininkė, o dabar šios sporto šakos Lietuvos rinktinės trenerė Lada Urbanovič pripažįsta, kad būtent J. Bagdonovaitė-Pogumirskienė jai įskiepijo meilę šiai sporto šakai, su kuria ji nesiskiria iki šių dienų.
L. Urbanovič dabar treniruoja ir pačius jauniausias plaukikus, ir įvairaus amžiaus povandeninio plaukimo entuziastus.
„Ladą į mano grupę atvedė tėvas, kuris nemažai prisidėjo, jog Vilniuje atsidarytų Povandeninio sporto mokykla, kuri, tiesa, netrukus tapo Vandens sporto mokykla.
Jis labai norėjo, kad devynerių dukra taptų gera sportininkė, į ją nemažai investavo.
Savo tikslą Lada pasiekė: ji 8 kartus tapo Lietuvos čempione, 1984-aisiais gerino plaukimo su plaukmenimis rekordus 400 m, 800 m, 1500 m distancijose, kurie išsilaikė net iki 1998 -ųjų. Dabar žaviuosi jos nuoširdžiu trenerės darbu“, – pasakoja Jelizaveta.
Šiltai ir pasididžiuodama J. Pogumirskienė kalba ir apie kitas savo auklėtines: Sostinės sporto centro trenerėmis dirbančias Gražiną Kogarko, su kuria kartu grupėje ugdo jaunimą, Renatą Juškienę, Jeleną Varsockienę, taip pat kažkiek laiko treniravusią Elą Pavinskienę.
„Kai dabartinės mano auklėtinės paklausia, kiek man metų, atsakau, mano gimimo datą sakykite atvirkščiai, tada ir žinosite, kiek man metų.
Tada jos pradeda juoktis: „Trenere, tai mes esame vienmetės“. Kas man belieka atsakyti, tai ir sakau, jog taip“, – šypteli Jelizaveta.
SPORTO MEISTRĖ. J. Pogumirskienė gimė Kaune, dar gyveno Jonavoje, Kaišiadoryse, Vilniuje.
Iki šiol ji yra dėkinga tuomečiam Kaišiadorių sporto mokyklos direktoriui ir plaukimo treneriui, dabar jau šviesaus atminimo Algimantui Žvirbliui, kuris penktoje klasėje ją išmokė plaukti.
Plaukimas buvo Jelizavetos pirmoji sporto šaka. Gyvenant Kaune, jaunąją sportininkę toliau tobulino puiki trenerė Marija Korienė, pas kurią ją nukreipė A. Žvirblis.
„Svarių rezultatų plaukime nepasiekiau, buvau pirmaatskyrininkė. Vidurinę mokyklą baigiau Vilniuje ir Pedagoginiame institute studijavau kūno kultūrą – istoriją.
Studijų metais susižavėjau povandeniniu sportu, kur sekėsi žymiau geriau. Tapau Lietuvos čempionatų medalininke, 1972-aisiais įvykdžiau sporto meistrės normą.
Tada varžybos vyko viename iš Ignalinos ežerų ir sporto meistrės norma pakluso povandeninio orientavimosi rungtyje“, – savo sportinį kelią prisiminė J. Pogumirskienė.
Studijuodama ketvirtame kurse, Jelizaveta praktikos metu save galėjo išbandyti kaip trenerė.
1972-aisiais ji – jau Vilniaus vandens sporto mokyklos plaukimo trenerė. Jaunuosius sportininkus ugdė nedideliame 25 m ir keturių takelių baseine šalia Žirmūnų gimnazijos.
LAIMINGA. Nepastebimai prabėgo ketveri metai, ir Jelizaveta lygiagrečiai pradėjo treniruoti ir povandeninio plaukimo mėgėjus.
„Tą darau iki šių dienų ir esu laiminga, kad taip susiklostė mano gyvenimas.
Myliu abi sporto šakas, jų išskirti negalėčiau. Didesnio meistriškumo sportininkus lengviau išugdyti povandeniniame sporte, jie mane labiau ir džiugina savo pasiekimais.
Jeigu sportininkai dar turi gerą įrangą, kurią tenka pirktis patiems, tai jiems ir sporto meistro norma paklūsta, o plaukikams reikia ypač daug treniruotis“, – teigia Jelizaveta.
Sostinės sporto centre dabar J. Pogumirskienė ugdo po vieną šių sporto šakų grupę: povandenininkai yra kandidatai į sporto meistrus, o plaukikai – įvairaus meistriškumo.
Trenerę neramina tai, kad šiemet šeši jos auklėtiniai povandenininkai baigs mokyklą ir grupėje teliks du sportininkai. Grupę reikės pildyti naujokais.
„Nežinau, kaip čia bus, jau norisi pagalvoti ir apie užtarnautą poilsį. Tačiau mergaitės nenori manęs paleisti ir sako, trenere, neišeikite, mes jums padėsime surinkti grupę.
Dar norisi dirbti su tokiais puikiais jaunaisiais auklėtiniais, kurie tikina, kad pailsėti visada spėsiu“, – sako Jelizaveta.
Ankstesniais metais ji ir pati plaukiodavo, dalyvaudavo Europos senjorų čempionatuose.
Dabar – tai jau tik gražus prisiminimas, nes prieš metus atsirado ausies problemų ir plaukioti jau negali.
Balandžio 10-11 dieną nacionalinės kategorijos trenerės J. Pogumirskienės auklėtiniai dalyvaus Sostinės sporto centro čempionate, ten ji susitiks ir su savo buvusiomis mokinėmis, dabar dirbančiomis trenerėmis.
