Dominykas Genevičius, sportas.info
Vilniuje vykusiame Lietuvos meninės gimnastikos čempionate ryškiausiai spindėjo Fausto Šostakaitės žvaigždė. Erikos Čipkienės auklėtinė daugiakovės varžybose surinko 72,333 taško ir tapo šalies čempione.
Tarp suaugusių ji triumfavo pirmą sykį. Kiek anksčiau F. Šostakaitė susilaukė ir dar vieno pripažinimo. Ji tapo „Metų sportininkės“ (iki 20 metų) laureate 2020 metų sporto mokymo įstaigų apdovanojimuose.
Meninėje gimnastikoje sportininkės varžosi keturiose skirtingose rungtyse – su lankais, su kamuoliu, su kuokelėmis ir su kaspinu. Lietuvos čempionato daugiakovėje F. Šostakaitė trijose atskirose rungtyse užėmė pirmąją vietą, tik pratimuose su lanku ji buvo tik ketvirta.
Dabar sportininkė sieks aukštų rezultatų tarptautinėse varžybose ir jau šį savaitgalį dalyvaus pasaulio taurės varžybose Bulgarijoje. Prieš išvykdama ji atsakė į klausimus „Sportas.info“ svetainei.
– Kaip saldus pirmas Lietuvos čempionės titulas?
– Kuomet dalyvavau jaunimo kategorijoje, pergalių buvo tiek daugiakovėje tiek atskirų įrankių finaluose, tačiau tai buvo mano pirmoji pergalė suaugusiųjų grupėje ir būtent daugiakovėje, kas yra žymiai sudėtingiau negu laimėti įrankių finaluose. Labai džiaugiuosi šiuo laimėjimu, jis tikrai suteiks daugiau pasitikėjimo savimi tolimesniuose startuose, taip pat atstovaujant Lietuvai tarptautinėse varžybose.
– Kaip vyko pasiruošimas šioms varžyboms? Ar karantino laikotarpiu tokių sąlygų buvo?
– Po paskutinių varžybų buvo praėję beveik 3 mėnesiai, kadangi gruodį turėjęs įvykti Lietuvos čempionatas dėl pandemijos buvo atšauktas. Turėjome pakankamai laiko pasiruošimui. Antrojo karantino metu turėjau galimybę treniruotis salėje. Buvo ribojamas ir sportininkių skaičius salėje, dėl to pasirengimas varžyboms buvo dar produktyvesnis.
– Rungtyje su lanku nebuvai pirma. Ar tai silpniausia tavo rungtis?
– Šiose varžybose dalyvavau su nauju lanko pratimu, kuris dar nėra tiek atidirbtas, kiek visi kiti, ir kadangi tai buvo pirmasis pratimas, statytas pačios, atsakomybė buvo dvigubai didesnė. Pagrindinis tikslas buvo pasistengti perteikti žiūrovui ir teisėjams pratimo nuotaiką ir pačią idėją. Todėl taisysime klaidas ir su laiku, manau, šis pratimas nušvis naujomis spalvomis.
– Kuris tau įrankis yra pats mieliausias?
– Negaliu išskirti vieno įrankio, jie visi yra išskirtiniai ir savotiškai įdomūs. Kiekvienas reikalauja geros judesių koordinacijos, tikslaus ir dėmesingo darbo su kiekvienu iš jų.
– Kaip tave suviliojo meninė gimnastika?
– Nuo pat pradžios, dar kai man buvo 6-7 metai, meninė gimnastika man patiko kaip užsiėmimas, kuris teikia malonumą ir geras emocijas. Kiekviena treniruotė ir varžybos yra tarsi išbandymas pačiai sau – ką šiandien galiu išmokti naujo, ką patobulinti? Šis principas, manau, ir padėjo man pasiekti neblogų rezultatų, nes rezultatas atsirandą tik tuomet, kai darai kažką su meile ir pilnu atsidavimu.
– Ar turi savo idealą? Kas tave motyvuoja sportuoti?
– Nėra vieno žmogaus, į kurį aš lygiuočiausi. Stengiuosi pastebėti kiekvieno sportininko gerąsias savybes bei stipriąsias puses ir jas panaudoti treniruotėse bei varžybų metu. Šiuo metu didžiausia motyvacija man yra iššūkiai pačiai sau. Man įdomu, kiek aš dar galiu tobulėti. Ne mažiau mane motyvuoja vaikai, daugiausia tos mergaitės, kurios treniruojasi kartu, kai matai jų degančias akis ir žinai, kad galbūt tavyje jos mato pavyzdį, žmogų į kurį galima lygiuotis.
