Šių metų pasaulio šuolių į vandenį meistrų čempionate Japonijoje tris aukso medalius pelniusiai 65-erių vilnietei Liucijai Balsienei iš atminties niekada neišblės 1990-aisiais įvykęs debiutas tarptautinėse veteranų varžybose Kijeve (Ukraina), kuriose dalyvavo ir JAV bei Rusijos šuolininkai.
Tada penkių žmonių Lietuvos sportinei delegacijai vadovavo daugkartinė Lietuvos šuolių į vandenį čempionė Audronė Jatoftaitė-Čižienė.
„Į Kijevą mes vykome su trispalve. JAV šuolininkai į vandenį mus sveikino su Lietuvos nepriklausomybe, mes džiaugdamiesi jiems mojavome savąja vėliava, o rusai į mus žiūrėjo kreivai.
Susidraugavus su amerikiečiais, jie 1991 metais atvyko į Lietuvą ir su jais Lazdynų baseine įvyko tarpvalstybinis mačas.
Po to amerikiečiai mums suorganizavo kvietimą į 1992 metų pasaulio veteranų čempionatą Mineapolyje, Minesotos valstijoje.
Į čempionatą išvyko 10 mūsų šuolininkų į vandenį. Keliavo ir 12 rėmėjų, kurie mums nupirko kelionės bilietus, o amerikiečiai mus nemokamai apgyvendino.
Visi labai nustebome, kad čempionate dalyvavo tiek daug vyresnio amžiaus žmonių, nes pas mus dar nebuvo veteranų judėjimo, jaunai valstybei buvo kitų rūpesčių“, – pasakoja L. Balsienė.
Debiutuodama čempionate savo amžiaus grupėje ji laimėjo sidabro medalį šokinėjant nuo bokšto, o šuoliuose nuo 1 m tramplino buvo ketvirta.
Vilnietė buvo antra ir šuoliuose nuo 3 m tramplino, tačiau, nežinant taisyklių, per vėlai buvo pateiktas varžybų protokolas ir jai buvo leista dalyvauti be konkurencijos.
Į čempionatus važinėja savais pinigais
Pasaulio meistrų čempionatas L. Balsienei paliko didžiulį įspūdį ir ji įsisuko į veteranų judėjimą. Į čempionatus pradėjo važinėti už savo pinigus.
1996 metais L. Balsienė debiutavo Europos meistrų čempionate Vokietijoje, kuriame ji pelnė bronzos medalį.
Po šio čempionato Liucijos karjeroje buvo didelė pertrauka, ji dalyvaudavo tik Lietuvos varžybose, o išvykti į varžybas neturėjo galimybių.
2013 metais vilnietė vėl dalyvavo Europos meistrų čempionate Olandijoje ir šuolių nuo bokšto rungtyje iškovojo bronzą.
Po trejų metų Londone ji šokinėjo nuo tramplino ir tapo vicečempione bei pelnė bronzos medalį.
2018 metais Slovėnijoje L. Balsienė iškovojo net tris aukso medalius šokinėjant nuo 1 m ir 3 m tramplinų bei bokšto.
Didelė sėkmė L. Balsienę lydėjo ir 2019 metų pasaulio čempionate Korėjoje, kur ji pelnė du aukso ir vieną sidabro medalius, o sinchroniniuose šuoliuose nuo bokšto su kauniete trenere Asta Girdauskiene vėlgi pasipuošė auksu.
„Kartu su Asta pasitreniravome Zarasuose atvirame baseine ir mums to pakako pergalei pasiekti“, – prisiminė Liucija.
COVID-19 pandemija sustabdė meistrų čempionatus ir tik šiemet vėl stota į kovą Japonijoje bei vėl patirtas didelis pergalės džiaugsmas.
Karjerą pradėjo Panevėžyje būdama devynerių
Šuolių į vandenį pratybas Liucija Naruševičiūtė pradėjo lankyti nuo devynerių metų Panevėžyje, kur ją tobulino jauna trenerė, šuolių į vandenį šiame mieste pradininkė Stanislava Adomaitienė.
„Jai esu nepaprastai dėkinga, man ji buvo ir mokytoja, ir antroji mama. Tada Panevėžyje šuoliai į vandenį buvo ypač populiarūs, mano trenerė turėjo daug grupių, per savo karjerą paruošė 13 sporto meistrų.
Sporto meistre pavyko tapti ir man, 16-metei mergaitei. Tapau Lietuvos šuolių nuo 1 m tramplino čempione, pelniau kitų spalvų medalių“, – prisiminė pasaulio meistrų čempionė.
Panevėžietės karjera tęsėsi ir tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute, kur ji studijavo geografiją bei fizinį auklėjimą.
Jos trenere tapo legendinė Aldona Kareckaitė-Pipynienė. Baigusi sportinę karjerą, 23-ejų Liucija su savo trenere nuo 1980 metų pradėjo kartu dirbti naujajame Lazdynų baseine.
„Dirbdama su tokia prityrusia trenere įgijau daug patirties, dabar itin džiaugiuosi, kad ji mane tiesiog užbūrė, nurodė gyvenimo kelią. Mano buvusi pirmosios kartos auklėtinė Jurga Simanavičienė irgi pasiliko toje veikloje ir dabar sėkmingai dirba trenere, ugdo talentingus šuolininkų“, – džiaugiasi Liucija.
Treniruoja ir mėgėjus, ir vaikus
Nuo 1987-ųjų L. Balsienė buvo pakviesta treniruoti šuolininkus į vandenį tuomečiuose Moksleivių rūmuose (dabar – Sostinės vaikų ir jaunimo centras „Hobiverse“), kur dirba iki šiol.
Iš pradžių ten dar nebuvo šuolių į vandenį tramplino, reikėjo pirktis batutą, viską įrenginėti.
„Buvau jauna, visko norėjau, viskas buvo įdomu“, – prisiminė pasaulio veteranų čempionė.
Dabar ji treniruoja suaugusius mėgėjus, vaikus, o ir pati aktyviai sportuoja. Tarp daugiau nei 20 mėgėjų yra ir keli sportininkai, kurie treniruotes lanko nuo 2012 metų.
Vasarą mėgėjiškai besitreniruojantiems sportininkams nuo 2012 metų kiekvieną vasarą rengiamos treniruočių stovyklos Zarasuose, o pastaraisiais metais jie susirado ir šiltesnę vietą Kroatijoje.
Kai vyksta mėgėjų treniruotės, nedidukė (165 cm ūgio) ir smulkutė Liucija su jais kartu nešokinėja, o tobulina savo auklėtinius, taiso klaidas.
Pati pašokinėti ateina sekmadieniais, o keturis kartus per savaitę plaukioja. Surado dar vieną veiklą – savo malonumui lanko baleto pamokas „Hobiverse“ centre.
„Šuoliuose į vandenį irgi yra choreografijos pamokų, salėje šokinėjama ant batuto, užsiimama akrobatika, atliekami bendrą kūno raumenyną, lankstumą bei koordinaciją stiprinantys pratimai.
Šuoliai į vandenį – labai įdomi ir grakšti sporto šaka, ugdanti drąsą, pasitikėjimą savimi, gerinanti bendrą fizinę formą“, – sako Liucija.
Ji jau galvoja apie savo ateities startus: kitais metais vasario pabaigoje-kovo pradžioje Dohoje planuojamas pasaulio meistrų čempionatas, o Europos meistrų čempionatas turėtų vykti Paryžiuje po olimpinių žaidynių.
„Norėtųsi juose dalyvauti, tačiau pirmiausiai reikės pasiskaičiuoti savo pinigėlius. Viliojantis ir 2025-ųjų pasaulio meistrų čempionate Singapūre.
Dirbu savo mėgstamą darbą, kuris man be galo patinka, o per sportą dar tiek daug pamatau gražaus pasaulio. Fantastika!“, – džiūgauja šuolininkų į vandenį ugdytoja.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
