Visose vasaros olimpinėse žaidynėse po nepriklausomybės atkūrimo dalyvavusiems Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojams šiais metais nusimato kaip niekada intensyvus sezonas. Jau šiais metais baidarininkai ir kanojininkai pradės kovą dėl kelialapių į 2028 m. Los Andželo olimpines žaidynes.
Pakeitus atrankos sistemą, dauguma olimpinių žaidynių dalyvių paaiškės susumavus 2026 ir 2027 m. svarbiausiose tarptautinėse varžybose pasiektus rezultatus. Olimpiniais 2028 m. bus kovojama tik dėl kelių paskutinių kelialapių Europos bei kitų žemynų čempionatuose.
Iki 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių, svarbiausios atrankos varžybos vykdavo priešolimpiniais metais pasaulio čempionate, kur buvo išdalijama net 80 proc. olimpinių licencijų.
„Laukia labai intensyvus sezonas, nes norint surinkti kuo daugiau reitingo taškų ir kovoti dėl vietų olimpinėse žaidynėse, privalėsime dalyvauti visose reitinginėse varžybose. Per dvejus metus jų bus net dešimt, – sako Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) prezidentas, 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių prizininkas Aurimas Lankas. – Kiekvienais metais lauks pasaulio ir Europos čempionatai bei vyks po tris pasaulio taurės varžybų etapus. Tarpai tarp varžybų bus labai nedideli, o dar lauks ir svarbūs startai Lietuvos čempionate bei Lietuvos taurės varžybos, kuriose bus kovojama dėl vietos Lietuvos rinktinėje.“
Tarptautinių varžybų sezonas šiais metais prasidės gegužės mėnesį, kai vyks du pasaulio taurės varžybų etapai Segede (Vengrija) ir Brandenburge (Vokietija). Birželį lauks Europos čempionatas Montemor-o-Velho (Portugalija), liepą – pasaulio taurės etapas Monrealyje (Kanada), rugpjūtį – pasaulio čempionatas Poznanėje (Lenkija).
„Kiekvienose iš šių tarptautinių varžybų, pagal jų rangą ir užimtas vietas bus skaičiuojami reitingo taškai. Pagal surinktą taškų skaičių ir bus vykdoma atranka į Los Andželo olimpines žaidynes. Tai įpareigoja dalyvauti visose reitinginėse varžybose, – sako A. Lankas, kurio teigimu, Lietuvos rinktinei nėra paranku tai, jog pagal naujas olimpinių žaidynių atrankos taisykles, vienas iš pasaulio taurės etapų turi vykti ne Europos žemyne. – Jeigu anksčiau galėdavome praleisti vieną ar kitą pasaulio taurės varžybų etapą dėl tolimų kelionių, ar pernelyg suspausto tvarkaraščio, šiais ir kitais metais privalome dalyvauti visose varžybose ir rinkti olimpinio reitingo taškus. Šiais metais laukia etapas Kanadoje. Tai bus iššūkis tiek finansine prasme, tiek sportininkams adaptuotis prie kitos laiko zonos. Sieksime suteikti sportininkams maksimaliai geriausias sąlygos startuoti visose reikiamose varžybose.“
Praėjusiose 2024 m. Paryžiaus olimpinėse žaidynėse startavo net penki Lietuvos baidarių ir kanojų irkluotojai, dalyvavę trijose rungtyse. Tai buvo antra pagal dydį Lietuvos delegacija per visą istoriją. Daugiau lietuvių dalyvavo tik 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, kai mūsų šalies garbę gynė šeši baidarininkai ir kanojininkai.
„Los Andželo žaidynėse Lietuvos delegacija tikrai negalės būti didesnė negu Paryžiuje, nes pagal naujas taisykles, valstybei skiriama kvota sumažinta iki penkių sportininkų, – teigia LBKIF prezidentas. – Manome, kad toks sprendimas priimtas dėl to, jog didžiosios valstybės turėtų
mažesnes rinktines, o į olimpines žaidynes atsirinktų ir kuo daugiau mažesnių valstybių sportininkų, nes baidarių ir kanojų irklavimas sparčiai populiarėja visame pasaulyje. Iš viso olimpinėse žaidynėse baidarių ir kanojų irkluotojams skiriama 200 vietų ir šis skaičius nesikeičia, todėl siekiama tolygiai paskirstyti kvotas tarp visų valstybių.“
Kalbėdamas apie Lietuvos rinktinę, A. Lankas teigia, kad jos sudėtis neturėtų stipriai keistis, lyginant su Paryžiaus olimpinėmis žaidynėmis ir praėjusiais metais. 2025 m. visi Lietuvos rinktinės lyderiai pateko į pasaulio ir Europos čempionatų finalus ir buvo labai arti prizinių vietų.
Dviviečių baidarių 500 m varžybose 4 vietą užėmę Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas liko vos per 0,07 sek. nuo Europos čempionato bronzos, o pasaulio čempionate užėmė 6 vietą. Dviviečių kanojų 500 m distancijoje Henrikas Žustautas ir Vadimas Korobovas Europos čempionate finišavo 5-oje, o pasaulio čempionate – 6 vietoje. Keturviečių baidarių 500 m distancijoje S. Maldonis, Viktoras Čaplinskis, I. Navakauskas ir A. Seja pasaulio čempionate iškovojo 5 vietą, o Europos pirmenybėse finišavo 8 vietoje.
Lietuvos rinktinę jau artimiausiu metu gali papildyti jaunių varžybose sėkmingai pasirodę kanojininkai. Praėjusiais metais Europos jaunių čempionato prizininke tapo Julija Jevtušenkaitė, iškovojusi bronzą vienviečių kanojų 200 m distancijoje. Dviviečių kanojų 500 m rungtyje broliai Danielius ir Dovydas Gauriai pasaulio čempionate užėmė 5 vietą, Europos čempionate finišavo 6 pozicijoje.
canoe.lt
