Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Retam Lietuvos treneriui pavyksta išugdyti net penkis olimpiečius ir vieną paralimpietį. Tokia sėkmė nusišypsojo Klaipėdos irklavimo centro steigėjui ir treneriui, o dabar direktoriui, neįgaliųjų irklavimo pradininkui Lietuvoje Liudvikui Mileškai, irkluotojus ugdančiam jau 50 metų.
1992 m. Barselonos olimpinėse žaidynėse dalyvavo jo auklėtiniai Ričardas Bukys, Violeta Bernotaitė, Violeta Lastakauskaitė ir Zigmantas Gudauskas, 2004 m. Atėnų olimpinėse žaidynėse lenktyniavo Einaras Šiaudvytis, o 2016 m. Rio de Žaneiro paralimpinėse žaidynėse – Augustas Navickas.
L. Mileškos auklėtiniai Z. Gudauskas 1981 m. tapo pasaulio suaugusiųjų čempionu, Kostas Simutis – pasaulio jaunimo čempionato bronziniu prizininku, o E. Šiaudvytis 1999 m. – pasaulio jaunimo vicečempionu.
Daug klaipėdiečių atstovavo Lietuvai per pasaulio ir Europos čempionatus, iškovojo pozicijas pirmuosiuose dešimtukuose.
Uostamiesčio irkluotojų vadovas išskiria Tadą Trilikauską, Mindaugą Lileiką, Donatą Buivydą, Vaidotą Seminavičių, Mindaugą Kvederį, Robertą Cirtautą ir daug kitų talentingų klaipėdiečių.
Klaipėdiečiai yra laimėję prestižines regatas Delfte (Olandija), Raceburge (Vokietija), Kopenhagoje (Danija), Melburne (Australija), Nante (Prancūzija).
Paklaustas apie sėkmės formulę, L. Mileška nesusimąstęs atsakė:
„Ji – paprasta: gerus rezultatus lemia kruopštus darbas, didelis atsidavimas irklavimui, suburtas geras kolektyvas. Kai dirbu mėgstamą darbą, neskaičiuoju valandų, atiduodu visą save ir širdį. Kiek irklavimui reikia valandų, tiek jų ir skiriu.“
Ar svajojate išugdyti dar daugiau olimpiečių?
Šiuo metu Klaipėdos irklavimo centre treniruojasi perspektyvūs sporto klasės irkluotojai. Stebiu jų tobulėjimą.
Jeigu jauniesiems treneriams reikės mano patarimų, rengiant didelio meistriškumo irkluotojus, – visada stengsiuosi padėti. Gal pavyks išugdyti ir olimpiečių, ta kryptimi ir dirbame. Planuojame, kad ateityje sporto klasėse bus ugdomi apie 100 sportininkų.
Irklavimas jums atvėrė visas duris į gyvenimą. Prisiminkite, prašau, kaip ten buvo?
Pagal išsilavinimą esu inžinierius-laivų statytojas. Daugiau kaip 10 metų derinau inžinieriaus darbą Žuvies pramonės susivienijame su trenerio darbu antraeilėse pareigose.
Gerai sekėsi, man buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio trenerio vardas, gavau pasiūlymą treniruoti Lietuvos rinktinę.
Reikėjo rinktis, kuriuo keliu pasukti. Manau, kad radau savo – trenerio kelią. Tai – įdomus, kūrybingas darbas, judrus gyvenimas.
Visada aukštai išsikeliate kartelę ir stengiatės įgyvendinti savo tikslus. Kaip jums tai pavyksta, kas padeda?
Kartelę stengiuosi kelti į realų aukštį. Įvertinu savo grupių sportininkų galimybes, treniruočių sąlygas, turimą sportinį inventorių, numatomas lėšas irkluotojams rengti.
Tie faktoriai yra labai svarbūs, siekiant svarių rezultatų. Be to, svarbu, su kokia trenerių komanda dirbama.
Mums sekasi sėkmingai dirbti su treneriais Danieliumi Juozaičiu, Ričardu Bukiu, Tadu Katlioriumi, birštoniečiu Sauliumi Smailiu.
Jūsų vadovaujamas Klaipėdos irklavimo centras – vienas stipriausių Lietuvoje, kada kilo mintis jį įsteigti?
Klaipėdos irklavimo centrą su grupe irklavimo entuziastų įsteigėme 1993 metais. Pagrindinis mūsų tikslas – uostamiestyje tęsti gražias irklavimo tradicijas, rengti didelio meistriškumo irkluotojus, kurie garbingai atstovautų miestui ir Lietuvai aukščiausio rango varžybose.
2014 metais savo veiklą nutraukus Klaipėdos sporto centrui, mūsų politikų sprendimas buvo akademinio irklavimo ir baidarių bei kanojų irklavimą koncentruoti viešojoje įstaigoje „Klaipėdos irklavimo centras“.
Tokiu būdu visi irkluotojai sportinio meistriškumo siekia kartu dabar jau renovuotoje irklavimo bazėje, kurios renovacijos laukėme 50 metų.
Kiek dabar centre treniruojasi irkluotojų, dirba trenerių?
Treniruojasi daugiau kaip 200 sportininkų, neužmiršti ir mūsų vyresnio amžiaus sportininkai senjorai.
Sportininkus ugdo penki irklavimo ir penki baidarių ir kanojų irklavimo specialistai. Daugumą, apie 70 proc., sudaro jauni specialistai. Jiems gal dar trūksta patirties, tačiau perspektyva – garantuota.
Su didelėmis viltimis žvelgiate į ateitį, nes 2018-aisiais pradėta irklavimo sporto bazės rekonstrukcija, jai buvo numatyta skirti 1,5 mln. eurų, kada bazė atvėrė duris?
Bazės renovacija vyko beveik porą metų (2018-2020 m.). Tas laikotarpis buvo sudėtingas, nes dirbome kartu su statybininkais.
Jie griovė ir statė, o mes siekėme savo tikslų – pagal galimybes rengėme sportininkus, irklavome.
Prieš mėnesį galutinai įsikūrėme atnaujintose patalpose ir netrukdomai galime rengtis miesto irklavimo renginiams bei Lietuvoje organizuojamoms varžyboms.
Visa mūsų irklavimo bendruomenė esame dėkingi miesto politikams už sudarytas puikias sąlygas plėtoti mieste vandens sportą.
2018-aisiais įsteigėte irklavimo klases Vytauto Didžiojo gimnazijoje. Ar jos pasiteisino?
Dėl sporto klasių steigimo mieste buvau vienas iniciatorių. Jos tikrai pasiteisino, ženkliai jaučiamas sportinių rezultatų kilimas.
Atsirado didesnė trenerių motyvacija rengti talentingą jaunimą, kadangi jis treniruojasi du kartus per dieną.
Šiuo metu gimnazijos sporto klasėse treniruojasi 15 talentingų jaunuolių. Tikimės ne tik pažadų, bet ir realių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiksmų finansiškai remti sporto klasės vaikus.
Klubas garsėja gražiomis savo tradicijomis, kurias norėtumėte išskirti?
Esame irklavimo veiklos tęsėjai. Klaipėdoje irklavimo sportas oficialiai įteisintas įkūrus „Neptūno“ sporto klubą. Tad tradicijos tikrai gilios.
Tęsiame pavasario žygius į Tauralaukį, atnaujinome karaliaus Vilhelmo kanalo irklavimo regatą, organizuojame naujų valčių senas įšventimo apeigas, vykdome kitą įdomią veiklą.
Sezono metu uostamiestyje organizuojame 10 įvairių renginių, regatų, moksleiviams – su Vikingų laivais.
Organizuojame „Vilties yriai“ irklavimo regatą, jau 53-ią kartą vyksta garsioji tarptautinė Danės regata, baidarių ir kanojų irklavimo „Žemaitijos taurė“.
Kas jums padeda išgyventi?
Klaipėdos savivaldybė, labai svarbi rėmėjų pagalba, kuri mums leidžia įsigyti patį būtiniausią klubui inventorių.
Tarp buvusių irkluotojų yra nemažai ir verslo žmonių, kurie nuo mūsų nenusisuka. Pinigų ir patys užsidirbame.
Esate kilęs iš Mažeikių, gal todėl siekėte, kad ir Žemaitijoje atsirastų irklavimas. Ar savo tikslą įgyvendinote?
Kaip žemaitis, jaučiau savo pareigą, kad kuriame nors Žemaitijos miestų atsirastų irklavimas.
Kartu su Lietuvos irklavimo federacijos prezidentu Dainiumi Pavilioniu „įpiršome“ irklavimą Telšių savivaldybės politikams ir jau kelerius metus Masčio ežere vyksta irklavimo pratybos.
Tikrai tikiu, kad sporto šaka Žemaitijos sostinėje turi gražią perspektyvą. Ežeras yra miesto centre, geras matomumas – žiūrovams patogu. Tik reikėtų šiek tiek investicijų.
1961-1976 –aisiais buvote gero lygio irkluotojas, Lietuvos čempionas ir prizininkas, dalyvaudavote pasaulio veteranų čempionatuose. Kada prasidėjo jūsų draugystė su irklavimu?
Irklavimo sportą pamėgau nuo 16 metų. Nuo irklavimo bazės gyvenau per 300 metrų. Visi kiemo vaikai išbandė šią sporto šaką, o su jais – ir aš.
Teko atstovauti Lietuvos jaunimo rinktinei, dalyvavau 15-oje Lietuvos čempionatų, daugiausiai irklavau vienvietę ir dvivietę be vairininko.
Sekėsi neblogai: tapau Lietuvos čempionu ir daug kartų prizininku. Dalyvavau ir pasaulio veteranų čempionate, viename jų užėmiau penktą vietą.
Dar esu „perspektyvus“ ir artimiausiu metu žadu pasitikrinti save irklavimo varžybose.
Laisvalaikiu irklą keičiate į krepšinio kamuolį ir atstovaujate komandai „Neptūnietis“, žaidžiate Lietuvos veteranų čempionate, iškovojate medalių. Koks jūsų pelnytų taškų rekordas?
Su sportu aktyviai draugauju iki šių dienų. „Neptūniečio“ komandoje žaidžiu kelių amžiaus grupių Lietuvos veteranų lygos čempionatuose, dalyvauju pasaulio ir Europos čempionatuose.
Esu laimėjęs antrų ir trečių vietų apdovanojimų. Žaidžiau vienoje komandoje su žinomais krepšininkais Juozu Rimkumi, Anatolijumi Čiupkovu, Gediminu Budniku, kitais.
Lietuvos veteranų lygos varžybose per vienas rungtynes pavyko pelnyti pusę visos komandos taškų – 24.
Krepšinis šiek tiek leidžia atsipalaiduoti nuo irklavimo, su kuriuo esu visą gyvenimą.
Dar minu dviračio pedalus, irkluoju ant treniruoklio, retkarčiais sėdu ir į valtį pairkluoti.
Mano gyvenimo būdas tikrai aktyvus. Nemažai laiko atima visuomeninė veikla, tačiau jaučiu didelį savo šeimos, ypač žmonos Vidos, paramą ir palaikymą.
Išgarsėjote ir savo specialiais fiziniais pratimais, stiprinančiais sveikatą ir juos nuo 35 metų atliekate kiekvieną dieną bei patariate kitiems juos daryti. Kas tai per pratimai?
Atlieku 6-8 pratimus, stiprinančius pečių juostą, pilvo-nugaros raumenis ir keletą pratimų aktyvinti kojų raumenis. Jie padeda gyvybingiau jaustis, gal ir „atsimušti“ nuo įvairių pandemijų.
Klaipėdoje jūs – gerai žinomas žmogus, turite daug visuomeninių pareigų: Lietuvos irklavimo federacijos viceprezidentas, Klaipėdos miesto visuomeninės sporto tarybos pirmininkas, Danės regatos organizatorius, naujų regatų „Vilties yriai“ ir karaliaus Vilhelmo kanalo regatų iniciatorius, neįgaliųjų irklavimo pradininkas Lietuvoje. Kaip visur suspėjate?
Visuomeninės pareigos – renkamos. Jeigu viena ar kita bendruomenė manyje mato darbo potencialą, todėl, ko gero, ir renka, kad galėčiau atstovauti jų interesams vienoje ar kitoje jų veikloje.
Lietuvos irklavimo federacijos Vykdomojo komiteto veikloje dalyvauju jau daugiau kaip 40 metų. Nemaža patirtis. Stengiuosi palaikyti perspektyvias idėjas ir padėti jas įgyvendinti.
Visuomeninė miesto sporto taryba yra prie miesto tarybos, tai miesto sporto bendruomenės žmonės, kuriems rūpi miesto sporto perspektyva.
Dažnai miesto politikai įsiklauso į sporto tarybos siūlymus: įsteigtos sporto klasės ir neįgaliųjų sporto grupės, skiriamos stipendijos didelio meistriškumo sportininkams, didinamas finansavimas vaikų sporto stovyklų vasaros laikotarpiu ir kt.
Tai mane ypač džiugina, vadinasi, dirbame ne veltui, mūsų darbas yra pripažįstamas.