Atnaujinus sporto klubų veiklą, galybė aktyvų laisvalaikį propaguojančių žmonių sugrįžo prie pamėgto gyvenimo būdo. Tačiau ką daryti tiems, kurie pradėti sportuoti nori, tačiau imtis pokyčių nesiryžta?
Į šį ir kitus klausimus atsakė Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos prezidentas, taip pat sporto klubuose „RL Gym“ bei „Reljefas“ asmeniniu treneriu dirbantis Modestas Puišė.
„Pats pirmas žingsnis, ir manau, vienas iš svarbiausių – atidaryti sporto klubo duris. Tai yra signalas, kad žmogus iš tikrųjų nori keistis. Bent jau pradžiai reikėtų įeiti ir pabandyti. Labai smagu kai žmogus pabando ir jam išeina. Kada jis pamato rezultatą, tada jo įkalbinėti nebereikia. Tik minusas tas, kad šiais laikais žmonės labai greitai visko nori ir dažnai nuleidžia rankas. O aš manau, kad reikėtų rankų nenuleisti, o pasistengti dar labiau“ – kalbėjo M. Puišė.
Treneris teigė, kad pradėti sportuoti niekada nevėlu – tai be problemų daryti galima ir vyresniame amžiuje: „Mano pati vyriausia klientė yra 82-ų metų amžiaus. Įvadinės treniruotės visiems galimos labai panašios, tik žinoma, skiriasi apkrovos. Galbūt žmonėms, turintiems tam tikrų sveikatos bėdų skirtųsi amplitudės, bet baziniai dalykai yra panašūs. Tačiau skubėti reikia lėtai. Ypač vyresnio amžiaus žmogui, kuris gyvenime nebuvo sporto klube“.
M. Puišė mano, kad pradėjus sportuoti reikėtų būti sąžiningiems sau: „Labai dažnai žmonės sau sumeluoja galvodami, kad padarė viską ką galėjo, turiu galvoje mitybą. Bet kai darome lyginamuosius rezultatus, pamatai, kad rezultatas arba stovi vietoje, arba dar blogėja. Tai yra signalas, kad žmogus apgaudinėja pats save”.
Treneris neabejoja – žmogus turėtų visada judėti, nes tai yra mūsų prigimtinė savybė. Taip pat pradėti save mylėti – pradėti judėti ir pamėgti fizinį aktyvumą. Ateiti į sporto klubą ar sporto aikštyną, juolab kad dabar yra pakankamai daug galimybių tam. Tai yra labai svarbu.
„Dažniausiai kai mes sustojame prasideda didžiosios bėdos, bent po karantino aš tai labai jaučiu ateinančių sportuoti sveikatoje. Ir viršsvoriai, ir nugarų ar kitų kūno dalių skausmai, tai yra viena iš išvadų, kad mes per ilgai sėdime. Judėjimas suteikia labai daug gerų emocijų, o geros emocijos išprovokuoja ir visus kitus gyvybiškai svarbius procesus – tą patį serotoniną (laimės hormoną) pradeda gaminti.
Sporto metu atrodo, kad mūsų kūnas fiziškai pavargsta, bet kas svarbiausia – mūsų emocinė būsena labai smarkiai pailsi. Mes tam tikrą laiką sportuodami arba judėdami užmirštame problemas, kurios yra aplink mus“ – judėjimo svarbą įvardino M. Puišė.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
