Nors vasara dar be galo toli, ją besitreniruojantieji sporto klubuose neretai stengiasi pasitikti su išryškintais raumenimis bei pilvo presu.
Apie šios raumenų grupės treniravimo specifiką papasakojo Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijos prezidentas, taip pat sporto klubuose „RL Gym“ bei „Positive gym“ asmeniniu treneriu dirbantis Modestas Puišė.
„Pirmiausia reikėtų pradėti kalbėti nuo to, ką rodo išryškintas pilvo presas. Mano nuomone, presas nebūtinai yra sveikatos rodiklis. Jis rodo gyvenimo būdą ir jog asmuo laikosi tam tikrų mitybos taisyklių.
Žmonės klysta manydami, jog kuo daugiau presas bus treniruojamas, tuo jis taps ryškesnis. Jei mes valgysime nesveiką maistą, pratimai gali būti daromi nors ir kas dieną – presas nuo to neatsiras“, – sakė M. Puišė.
Vis dėlto, treniruoti pilvo preso raumenis reikia. Sveikos gyvensenos specialistas paaiškino kaip tai daryti optimaliai.
„Šią raumenų grupę rekomenduočiau treniruoti 3-4 kartus per savaitę – ne daugiau. Užtektų 1-2 pratimų. Bet reikia suprasti pačią preso struktūrą: reikia treniruoti ir viršutinę bei apatinę preso dalis, taip pat įstrižinius ir vidinius raumenis. Daryti vien atsilenkimus neužtenka.
Taip pat verta žinoti, jog presas yra viena ištvermingiausių raumenų grupių, todėl treniruotės turėtų būti pakankamai intensyvios. Mano manymu, ilsėtis tarp serijų reikėtų apie 10-15 sekundžių.
Yra trys kertiniai akmenys norint taisyklingos laikysenos bei kuo mažiau skausmų nugaroje: pilvo presas, nugaros raumenys ir sėdmenys. Presą treniruoti tikrai verta“, – įsitikinęs M. Puišė.
Treneris pridūrė, jog norint turėti pilvo presą bent minimalus kalorijų deficitas turėtų būti išlaikomas. Todėl manyti, kad atletai išlaiko puikią figūrą visus metus yra klaidinga: „Kartais matydami sportininkų pilvo presus socialiniuose tinkluose žmonės galvoja, kad kiekvieną dieną jie taip ir atrodo. Galiu nuvilti pasakydamas, jog tokia išvaizda būna tik tame etape, kasdienybėje taip nėra“.
Projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
