Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Aštuonvietė irklavime – prestižinė valtis, jų finalu visada baigiasi pasaulio ir Europos čempionatai, olimpinės žaidynės.
Lietuvos irklavimo istorijos metraštyje ryškiausią pėdsaką paliko legendinė Vilniaus „Žalgirio“ vyrų aštuonvietė, treniruojama Ričardo Vaitkevičiaus. Sustiprinta keliais irkluotojais iš kitų SSRS miestų, ji triskart tapo Europos vicečempione (1963-1964 m. ir 1969 m.) ir vieną kartą – pasaulio (1962 m.), o per Mechiko olimpines žaidynes pelnė bronzos medalius.
Lietuvos irklavimo federacija (LIF) keliskart bandė vėl suburti Lietuvos vyrų aštuonvietę, bet nesėkmingai. Bet dabartinis LIF prezidentas Dainius Pavilionis su savo komanda praėjusiais metais nutarė, kad mūsų šalis tikrai gali turėti prestižinės valties įgulą ir nutarė lipdyti aštuonvietę pasitelkę patyrusius specialistus.
Treniruoti įgulą buvo patikėta Barselonos olimpinių žaidynių dalyviui, pasaulio irklavimo čempionatų visų trijų spalvų medalių laimėtojui aštuonviečių lenktynėse ( 1981 m.– čempionas, 1982 m.– bronza ir 1986 m. – sidabras), keturiskart SSRS čempionui klaipėdiečiui Zigmantui Gudauskui ir daugkartiniam Lietuvos čempionui kauniečiui Valdui Vilkeliui.
Baigęs aktyviai sportuoti Z. Gudauskas dirbo irklavimo treneriu, vėliau paniro į verslą, o neseniai vėl pradėjo treniruoti jaunuosius irkluotojus.
„Turėjau savo verslą, galvojau niekada nesugrįšiu į irklavimą ir nepaimsiu irklų. Tačiau jie nugalėjo mane“, – šypteli aštuonvietės strategas.
Prisiminęs savo jaunystės metus, kada buvo vienas geriausių Lietuvos pavienio irklo meistrų, Z. Gudauskas apgailestauja, kad, atstovaujant SSRS rinktinei, jam neteko dalyvauti Los Andželo olimpinėse žaidynėse.
Kelialapiai jau buvo iškovoti, bet SSRS žaidynes boikotavo. Tais pačiais 1984-aisiais Z. Gudauskas dalyvavo socialistinio bloko šalims olimpines žaidynes pakeitusiose „Draugystės“ varžybose ir SSRS aštuonvietės įguloje tapo nugalėtoju.
Tad jam patirties treniruoti Lietuvos vyrų aštuonvietę tikrai netrūksta, o motyvacijos irgi turi daug.
Debiutas – per „Gintarinių irklų“ regatą
Lietuvos vyrų aštuonvietė buvo suburta 2020-aisiais ypač sudėtingu laikotarpiu, kai pasaulį užvaldė COVID-19 pandemija. Įgulos debiutas įvyko per tradicinę „Gintarinių irklų“ regatą Trakuose.
Tose varžybose sportininkai irklavo vienvietes, ir dvivietes, o regatą baigti buvo nuspręsta aštuonviečių lenktynėmis. Vyrai irklavo be specialaus pasirengimo, prieš tai kartu nesėdėję valtyje.
„Įgula parodė gan neblogą rezultatą ir tai teikė vilčių. Per Lietuvos čempionatą vėl buvo irkluota panašiai. Turėjome federacijos ir jos prezidento Dainiaus Pavilionio palaikymą, buvo nuspręsta komandą išvežti į Europos čempionatą. Iki jo buvo likusios vos trys savaitės. Neramino tai, kad negalėjome pasitikinti jėgų tarptautinėse varžybose, kurių dauguma dėl koronaviruso buvo atšauktos.
Į čempionatą išvykome nesukaupę jokių stambesnio masto varžybų patirties, nieko nežinodami, kaip irkluoja geriausios Europos aštuonviečių įgulos“, – pasakoja Z. Gudauskas.
Įgula sudaryta iš puikių fizinių duomenų irkluotojų: aukščiausi – 20-mečiai broliai dvyniai Dovydas ir Domantas Stankūnai (po 204 cm). Arti dviejų metrų yra Povilas Stankūnas, kuris komandoje yra vyriausias (24 m.). Įgulos vidurkis – apie 22 metai.
Sportininkai ankstesniais metais irklavo įvairias valtis: 2019-aisiais P. Stankūnas ir Mantas Juškevičius JAV vykusiame pasaulio jaunimo iki 23 m. čempionate dviviečių be vairininko varžybose iškovojo sidabro medalius, o 2020-aisiais per Europos jaunimo iki 23 m. čempionatą Graikijoje pelnė bronzą.
2020 m. Europos jaunimo iki 23 m. čempionate Duisburge (Vokietija) Domantas ir Dovydas Stankūnai buvo penkti ir geriausi pasirodė iš Lietuvos irkluotojų.
„Aštuonvietės nariai, irklavę įvairias valtis, nerasdavo sau vietos. Matėme, kad irkluotojai yra geri, bet visi lyg po kiemus išsibarstę, todėl kažką reikia daryti. Nesisekė suburti keturvietės įgulos, todėl visą dėmesį sutelkėme aštuonvietei. Sportininkai jau buvo parengti, tik su jais reikia padirbėti“, – optimizmo nestokoja Z. Gudauskas.
Išvyksta į treniruočių stovyklą Italijoje
2020-ųjų Europos čempionate Poznanėje aštuonvietę irklavo Kauno r. sportininkai Justas Kuskevičius, broliai Dovydas, Domantas ir Povilas Stankūnai, kauniečiai Armandas Kelmelis, M. Juškevičius ir Giedrius Bieliauskas, vilnietis Saulius Jonas Ilionis ir vairininkas Edgaras Savickis.
Po čempionato į komandą buvo pakviesti kaunietis Žygimantas Gališanskis, Kauno r. sportininkas Titas Mašanauskas ir klaipėdietis Benas Volkovas, dabar studijuojantis Vilniuje.
Tai – vilniečių trenerių Virgaudo Leknicko ir Tomo Valčiuko, Kauno r. atstovo Antano Lavicko ir kauniečio V.Vilkelio auklėtinai.
Komandoje neliko A. Kelmelio, kuris irkluos vienvietę ir dabar dirba su treneriu Vladislavu Sokolinskiu.
Nuo spalio mėnesio aštuonvietės įgulai pradėtos rengtos dviejų savaičių trukmės treniruočių stovyklos Trakuose.
Praėjusią savaitę aštuonvietė baigė vieną treniruočių stovyklų Trakuose, kur jie stiprėjo fiziškai.
Šios savaitės pabaigoje pagrindinis komandos branduolys – S. J. Ilionis, G. Bieliauskas, M. Juškevičius, trys broliai Stankūnai su treneriu Z. Gudausku vyks į treniruočių stovyklą Sabaudijoje (Italija) netoli Romos ir vasario bei kovo mėnesiais treniruosis kartu su Lietuvos elito irkluotojais.
Treniruočių stovykla ant vandens vyks iki balandžio 9 dienos, kai Varezėje (Italija) prasidės Europos suaugusiųjų čempionatas.
Nuo kovo prie aštuonvietės įgulos prisijungs namie likę kiti irkluotojai, kurie, vadovaujant treneriui V. Vilkeliui, stiprėjo fiziškai.
„Iš karto į aštuonvietę nepulsime, pasirengimas vyks per mažesnes valtis“, – sako Z. Gudauskas.
Pasaulio čempionatas Šanchajuje numatytas spalio mėnesį po Tokijo olimpinių žaidynių.
Čempionate mūsų komanda irgi tikisi dalyvauti.
„Per pasaulio ir Europos čempionatus aštuonviečių būna nedaug, nes ne visos šalys sugeba suburti ir parengti dideles įgulas. Joms labiau paranku orientuotis į mažesnes valtis. Tačiau per čempionatus visada tradiciškai dalyvauja didžiųjų šalių (Amerikos, Australijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Italijos, Olandijos) aštuonviečių įgulos.
2020-ųjų Europos čempionate jėgas bandė tik penkios aštuonvietės ir mūsų irkluotojams, nors jie ir nepalenkė nei vienos valties, jis buvo ypač gera meistriškumo mokykla“, – pripažįsta įgulos strategas.
Pre vairo – ir LIF prezidentas
Komandos treneris neslepia noro kartu su vyrais pairkluoti nors keliolika minučių ir pajausti vidinį poreikį.
„Vasarą galbūt tą ir padarysiu. Jausmai niekur nėra dingę. Mano gyvenimas klostosi taip, kad be irklavimo negaliu gyventi.
Aštuonerius metus dirbau treneriu, po to nutraukiau šią veiklą. Galvojau, kad šeimininkausiu namuose ir ramiai sau gyvensiu.
Tačiau susiklostė tokia situacija, kad buvau nukeltas nuo sofos. Vieną sezoną visuomeniniais pagrindais dirbau su neįgaliuoju irkluotoju Augustu Navicku“, – prisiminė Z. Gudauskas.
LIF prezidentas D. Pavilionis jį pakvietė dirbti su Lietuvos rinktine ir patikėjo treniruoti moterų dvivietę be vairininkės, kuri Europos čempionate buvo aštunta.
„Įsikabinau. Galvoju, kiek čia tempsiu, o pasirodo iki šiol dirbu. Jeigu esu dar reikalingas, tuo labai džiaugiuosi“, – neslepia įžymusis irkluotojas.
Dirbant su aštuonviete, jo pagrindinis tikslas – kad vyrai kuo greičiau sustiprėtų ir irkluotų, atsirastų motyvacija siekti dar svaresnių rezultatų.
„Vyrai turi potencialo. Prisimenant savo jaunystę, tai pasaulio čempionu tapau, būdamas dabartinių irkluotojų metų. Sėdome į valtį, daug treniravomės ir įsivažiavome, beliko tik medalius pasiimti. Kai šovėme, tai šovėme ir, atrodo, nebuvome tokie stebuklingi. Tačiau buvome ypač motyvuoti, turėjome gerą įdirbį žiemos laikotarpiu. Norisi, kad ir mano vadovaujama komanda nepražiopsotų žiemos, gerai pasirengtų naujajam sezonui“, – savo vyrais tiki Z. Gudauskas.
Jis ypač džiaugiasi kad aštuonviete nuoširdžiai rūpinasi D.Pavilionis, kuris per treniruočių stovyklas Trakuose kone kiekvieną dieną atvažiuodavo pasižiūrėti, kaip jie treniravosi ir su strategais viską aptardavo iki smulkmenų.
„Federacijos vadovas nėra prisidengęs prezidento karūna, tarkime, jeigu reikia, padeda gabenti netgi valčių konstrukcijas. Šį savaitgalį su juo sėdėsime už vairo ir gabensime valtis į treniruočių stovyklą Italijoje. Dainius – buvęs gero lygio profesionalus irkluotojas, ne kiekvienas gali tas konstrukcijas tampyti, apie jas reikia išmanyti “, – LIF vadovą giria Z. Gudauskas.
Kaip kortos sukris
Treneris negali tiksliai pasakyti, kiek metų dar reikės pavargti, kol įgula pasieks didelį meistriškumą.
Šyptelėdamas akcentuoja, kad kaip kortos sukris. Gal prireiks poros metų, o gal jau kitąmet išvystys didelius greičius.
Tik bėda ta, kad, žvelgiant į ateitį, nėra didelio pasirinkimo, ką kviesti į aštuonvietę.
Yra 4-10 irkluotojų, o reikėtų kokių 14-16. Tada bus didesnė vidinė konkurencija, kuri sportininkus vers dar daugiau treniruotis.
Z. Gudauskas norėtų į komandą pritraukti ir kuo daugiau jaunimo, kuris tobulėtų su suaugusiais, o, atėjus laikui, juos pakeistų.
Lietuvos aštuonvietės strategas žino, kad sunkumų bus. Tačiau jų nebijo, kaip sako, yra praėjęs ugnį, vandenį ir varines triūbas, gerai užsigrūdintas, o ir su komanda dirba ne vienas.
„Į viską žiūriu ne kokiomis išplikytoms akimis. Į viską reaguoju ramiai – žinau, kas vyksta komandos viduje, kas jai skauda“, – teigia patyręs irklavimo specialistas.
