Dažnas gali manyti, jog kombinuotu medžiokliniu šaudymu užsiima tik vyrai, tačiau tai nėra tiesa. Lietuvoje šią sporto šaką profesionaliai praktikuoja ir moterys, varžybose bei čempionatuose pelnančios prestižinius apdovanojimus. Kaip teigiama, moterų įsitraukimas į medžioklinį šaudymą vis didėja, o jų pasiekti rezultatai neretai nustebina ir daug mačiusius šio sporto aistruolius.
„Jau ne vienerius metus Lietuvoje moterų įsitraukimas į kombinuoto medžioklinio šaudymo sportą auga. Didėja ne tik moterų įsitraukimo mastas, bet plečiasi tiek bendruomenės, tiek visuomenės suvokimas, kad šia veikla gali užsiimti bet kuris norintis, nepriklausomai nuo lyties ar amžiaus“, – sako Rokas Zabiela, Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo federacijos (LKMŠF) prezidentas.
Viena aktyviausių ir profesionaliausių Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo šaulių – Gabija Stanislovaitytė – šia sporto šaka užsiima jau trejus metus. Šaulė per šį laikotarpį sudalyvavo virš 50 varžybų ir čempionatų bei pelnė apie 40 apdovanojimų „Compak Sporting“ šaudymo disciplinoje tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 2023 m. G. Stanislovaitytė tapo moterų kategorijos Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo čempione, o 2023 m. ir 2024 m. – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) rengiamų varžybų „Medžioklės rago taurė“ pirmos vietos nugalėtoja moterų įskaitoje. Taip pat šiais metais Latvijoje Gabija Lietuvai išplėšė istorinę pergalę „Compak Sporting“ varžybose pagal FITASC taisykles – moterų įskaitoje ji pelnė pirmąją vietą numušdama 178 taikinius iš 200.
Kaip teigia Gabija, kiekvienais metais ji aktyviai dalyvauja varžybose ir čempionatuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, o pasiekti svarbių rezultatų padeda griežtas disciplinos laikymasis.
„Reguliarios treniruotės, fizinė ištvermė, psichologinis pasirengimas – būtini užsiimant šiuo sportu, o įvairių šaudymo disciplinų išbandymas bei įgūdžių tobulinimas – neatsiejami nuo gerų rezultatų varžybose ir čempionatuose. Žinoma, kaip ir į bet kurią kitą sporto šaką, į šią taip pat reikia papildomai investuoti ne tik laiką“, – sako G. Stanislovaitytė.
Jos teigimu, nors ir moterys jau kurį laiką aktyviai įsitraukia į kombinuotą medžioklinį šaudymą, vis dar pasitaiko stereotipų, kad ši sporto šaka – vyrų sritis.
„Ko gero, jis yra atėjęs iš senų laikų, kada buvo manoma, jog moterys ir medžioklinis šaudymas nėra suderinami. Šiandien turime puikiai suformuotas praktikas, kuomet moterys ir medžioja, ir užsiima šaudymo sportu, ir net važiuoja į varžybas. Lietuvoje šaulės kol kas tik pradeda aktyviau įsitraukti į šią sporto šaką, tačiau net neabejoju, kad ateityje tikrai turėsime pavyzdžių, liudijančių stereotipinės atskirties tarp moterų ir vyrų kombinuotame medžiokliniame šaudyme reikšmingą sumažėjimą, o gal net ir visišką išnykimą“, – teigia G. Stanislovaitytė.
Anot kombinuoto medžioklinio šaudymo šaulės bei teisėjos Akvilinos Zabielienės, praktikoje yra pasitaikę ir tokių atvejų, kuomet didelę patirtį sukaupę šauliai nustemba pasiektais aukštais moterų rezultatais ir ypač tuomet, kada jos šia sporto šaka užsiima tik sąlyginai trumpą laiką.
A. Zabielienė per pastaruosius dvejus metus pelnė reikšmingų laimėjimų: pernai atviro Čekijos kombinuoto medžioklinio šaudymo čempionate moterų grupėje ji užėmė trečiąją vietą, o LMŽD varžybų „Medžioklės rago taurė“ moterų grupėje skriejančių taikinių šaudymo rungtyje ir absoliučioje įskaitoje Akvilina iškovojo antrąsias vietas. Tais pačiais metais „Medžiotojų sostinės taurės“ D grupėje A. Zabielienė užėmė pirmąją vietą, o moterų grupėje – trečiąją. Šiemet Akvilina „Pavasario taurės“ turnyro D ir moterų grupėse iškovojo antrąsias vietas, o „Medžiotojų lygos“ atidaryme pasiekė ir asmeninį rekordą, numušdama 86 iš 100 skriejančius taikinius bei už tai jai buvo skirta trečioji vieta.
„Svarbu suprasti, kad dalyvaujant varžybose tiek moterims, tiek vyrams yra taikomos tokios pat taisyklės be išimčių, todėl būtų klaidinga manyti, jog moterims šioje sferoje yra lengviau. Žinoma, pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet vyrai nustemba, kai moterims pavyksta pelnyti geresnius rezultatus už juos, tačiau tam įtakos tikriausiai turi senas nusistovėjęs stereotipinis požiūris. Džiugu, kad jis slopsta ir moterys gauna palaikymą ne tik viena iš kitos, bet ir iš kitų šaulių“, – sako A. Zabielienė.
Kaip teigia ji, palaikymas – ypač reikšmingas, nes tai skatina įvairaus amžiaus moteris ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje įsitraukti į kombinuoto medžioklinio šaudymo sportą: „Vien mūsų šalyje moterys šia veikla užsiima būdamos tiek 19 metų, tiek gerokai brandesnio amžiaus. Tai tik įrodo, kad šiai sporto šakai nei šaulio lytis, nei metai neturi jokios įtakos.“
A. Zabielienės teigimu, moterų šaulių gretas bus galima išvysti ir šiais metais pirmą kartą Lietuvos istorijoje rengiamose tarptautinėse kombinuoto medžioklinio šaudymo „Grand Prix“ varžybose.
„Netrukus įvyks šios prestižinės varžybos, kuriose dalyvaus šaulės ne tik iš Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių. Džiugu, kad mūsų šalis kitoms nenusileidžia šaudymo centrų pažangumu, šaulių profesionalumu ir jų įvairove, todėl tikimės, kad šios varžybos bus įnirtingos“, – teigia ji.
Pirmasis tarptautinis Lietuvos kombinuoto medžioklinio šaudymo „Grand Prix“ vyks gegužės 31 d. – birželio 1 d. Švenčionių rajone esančiame „Ehunt“ moderniausiame ir didžiausiame Rytų Europoje šaudymo centre.
Maniac
