Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Prieš Rio de Žaneiro olimpiniam vicečempionui Mindaugui Griškoniui išvykstant į Tokiją, jo tėvas, praeityje irgi didelio meistriškumo irkluotojas Antanas Griškonis, sūnui palinkėjo mėgautis žaidynėmis bei pačiomis varžyboms.
„Taip palinkėjau todėl, kad Mindaugui šios olimpinės žaidynės, turbūt, bus paskutinės. Manyčiau, kad atėjo laikas baigti karjerą. Vandens takeliuose jau nebeliko jo pagrindinių varžovų – Vokietijos, Naujosios Zelandijos, Norvegijos, Čekijos, Kubos, Anglijos, Azerbaidžano vienvietininkų, su kuriais sūnus kovodavo gerą dešimtmetį. Dabar Mindaugas tarp tų vienvietininkų, su kuriais rungtyniauja Tokijuje, yra pats vyriausias“, – sakė daugkartinis Lietuvos čempionas ir rinktinės narys A. Griškonis. Penktadienį 3.45 val. Lietuvos laiku jo sūnus kovos Tokijo olimpinių žaidynių finale.
A.Griškonis nežinojo, su kokiomis viltimis Mindaugas išvyko į savo ketvirtąsias olimpines žaidynes, nes klausimai apie planuojamus rezultatus sūnų labai erzina.
Puikų Mindaugo pasirodymą olimpinėse žaidynėse A. Griškonis iš pradžių stebėjo namuose per televiziją, o dabar seks Kanarų salose, kur nuo liepos 28 dienos yra išvykęs ne tik darbo klausimais, bet ir šiek tiek atsikvėpti.
„Neturėjau galimybių stebėti pusfinalio kovų, nes buvau kelionėje. Tačiau išmaniajame telefone sekiau Mindaugo rezultatus atskirose distancijos atkarpose (500 m, 1000 m, 1500 m) ir turėjau visą vaizdą, kaip jam sekasi.
Tikėjau, kad sūnus gali patekti į finalą. Jis gerai apgalvojo savo startus ir per pirmuosius etapus įgyvendino viską, ką buvo susiplanavęs.
Po kvalifikacinių varžybų, kai Mindaugas pralaimėjo kanadiečiui ir atplaukė antras, bendravau su sūnumi.
Jis pasakė, kad į nieką nekreipė dėmesio, atidavė 70 proc. savo pajėgumo, nes pagrindinis tikslas buvo patekti į kitą etapą.
Šiaip jau sūnus prieš varžybas nelabai mėgsta bendrauti, netgi su manimi, geriau jo netrukdyti.
Tačiau dėl dalykinių reikalų ir tikrai ne dėl irklavimo jam turėjau paskambinti į Tokiją“, – pasakojo olimpinio vicečempiono tėvas.
Jis labai nori stebėti finalinę kovą ir ieškos galimybių, kad ją galėtų žiūrėti.
Savo sūnui A. Griškonis medalio neskuba kabinti ir vardija: „Pagal pajėgumą už MIndaugą yra stipresni norvegas Kjetilis Borchas ir danas Sverri Nielsenas. Vienodo pajėgumo yra Stefanos Ntouskos ir kroatas Damiras Martinas, o rusui Aleksandrui Viazovkinui niekada nenusileisdavo.
Tie, kurie pusfinalyje užėmė trečiąsias vietas, finale irkluos pirmu arba šeštu takeliais. Pranašumas bus tų, kurie irkluos tarp jų viduryje. Tikiu Mindaugu, tačiau negaliu numatyti, kaip viskas suklostys.“
A.Griškonis džiaugiasi, kad Mindaugas šiose olimpinėse žaidynėse vienviečių varžybose geriausiai pasirodė iš visų trijų, nes Pekine ir Londone buvo aštuntas.
„Pekine sūnus debiutavo ir užimta vieta buvo labai patenkintas, o Londone smarkiai nusivylė. Be galo džiaugiuosi, kad taip viskas suklostė: jeigu Tokijo olimpinės žaidynės būtų vykusios praėjusiais metais, sūnus jose nebūtų dalyvavęs dėl didelių sveikatos problemų. Kai žaidynės buvo nukeltos, sūnui sužibo viltis jose dalyvauti“, – sako A. Griškonis, kuris su didžiuoju sportu atsisveikino, būdamas 21 metų ir savo karjerą tęsė veteranų sporte – per pasaulio ir Europos senjorų čempionatus pelnė medalių.
