Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Jau 28-ą kartą Marijampolėje, „Sūduvos“ sporto centro stadione, surengtas tradicinis tarptautinis galiūnų turnyras, kuriame dalyvavo 10 stipruolių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Norvegijos ir Vokietijos.
Į varžybas negalėjo atvyko kviesti Ukrainos, Lenkijos ir Prancūzijos stipruoliai – vieniems tai padaryti sutrukdė koronaviruso pandemija, o kitiems – traumos.
Prieš varžybas, saugojantis koronaviruso, žiūrovams buvo išdalintos apsauginės kaukės.
Galiūnų laukė šešios sunkios, daug jėgos ir ištvermės reikalaujančios rungtys: jiems reikėjo kelti rąstą, vadinamąją apolono ašį ir metalinį luitą, tempti karinį šarvuotį, mesti vis daugiau sveriančius maišus, įveikti estafetę, kelti akmenį bei nešti grandines.
Pagrindinė renginio rėmėja – Marijampolės savivaldybė, o generalinis rėmėjas – koncernas „Alga“. Nemažai padėjo ir kitos įmonės, kurios šį turnyrą remia nuo pat pradžių, bei naujos įmonės.
Kaip teigė šių varžybų iniciatorius ir pagrindinis organizatorius, praeityje garsus Lietuvos galiūnas ir šešis kartus Lietuvos trikovės čempionas bei rekordininkas, o nuo 1984-ųjų dirbantis Marijampolės „Sūduvos“ sporto centre sunkiosios atletikos treneriu Alvydas Kirkliauskas, praėjusiais metais portaluose buvo pagarsinta, kad Marijampolės galiūnų turnyras pasaulyje yra pats seniausias – rengiamas nepertraukiamai jau 28-ą kartą ir toje pačioje vietoje.
Jis visada vyksta rugpjūčio antroje pusėje. Išimtis tik 2016-ieji, kai turnyras buvo surengtas rugsėjo mėnesį, nes rugpjūtį A. Kirkliauskas buvo išvykęs stebėti Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių.
Varžybų vyr. teisėjo pareigos jau keturiolika metų patikimos jo sūnui Vytautui Kirkliauskaui, kuris teisėjauja Lietuvos galiūnų federacijos rengiamose varžybose, tarptautiniuose turnyruose, o praėjusiais metais buvo pakviestas būti tarptautinių varžybų Kinijoje vyriausiuoju teisėju – kinams padėjo surengti turnyrą, surado ir į varžybas pakvietė galiūnų.
Dabar varžybose Marijampolėje jis buvo garsesnis net ir už pačius sportininkus, nes jis – 2018 ir 2019 m. pasaulio žmonų nešimo čempionu.
Liepos mėnesį Suomijoje jubiliejiniame, 25-ajame čempionate jis turėjo ginti savo titulą, tačiau dėl koronaviruso varžybos buvo perkeltos į kitus metus.
Visiems dalyviams – piniginiai prizai
Marijampolėje visi 10 varžybų dalyvių pagal užimtas vietas buvo apdovanoti piniginiais prizais ir išskirtiniais atminimo medaliais, o trys geriausi sportininkai – dar ir taurėmis.
„Ypač daug žiūrovų simpatijų sulaukė pirmą kartą į varžybų programą įtrauktas karinio šarvuočio tempimas. Žmonės plūdo jo pasižiūrėti iš arti, fotografavosi, o kai kas netgi įlipo į šarvuotį susipažinti su įspūdinga jo technika. Daug emocijų sukėlė paskutinė rungtis – grandinių nešimas, kur sprendėsi trečiosios vietos likimas. Praėjusiais metais ši rungtis lėmė, kam atiteks nugalėtojo titulas“, – sakė V. Kirkliauskas.
Turnyro dalyviai negailėjo šiltų žodžių organizatoriams ir teigė, kad tai – bene geriausiai rengiamos galiūnų varžybos visoje Europoje.
Nors rungtys ir buvo sunkios, tačiau viskas buvo apgalvota iki smulkmenų, kad renginys patiktų ir žiūrovams, ir patiems galiūnams. Renginio metu koncertavo grupė „Husarai“.
Pagrindinis prizas – į Latviją
Kaip ir 2016 m. bei 2018–aisiais, nugalėtoju tapo ir pagrindinį prizą išsivežė svečias iš Latvijos Aivaras Šmaukštelis (49,5 tšk.).
Pasak V. Kirkliausko, skirtingai nei ankstesniais metais, kada lyderiai keitėsi vos ne po kiekvienos rungties, dabar Latvijos sportininkas buvo ryškus šių varžybų favoritas.
Jis pirmavo nuo pirmosios rungties ir lyderio sportinius marškinėlius vilkėjo iki pat varžybų pabaigos, jų neužleisdamas varžovams.
Prizininkais tapo estas Marko Remlikas (43,5 tšk.) ir latvis Oskaras Martužanis (39 tšk.).
Ketvirtoje rungtyje, estafetėje, kojos raiščius patempė praėjusių metų Latvijos čempionas Janis Šleckus, kuriam ligoninėje koja buvo sugipsuota. Galutinėje įskaitoje jis buvo devintas (29 tšk.), o galėjo sudaryti rimtą konkurenciją nugalėtoju tapusiam savo kraštiečiui.
Geriau pasirodyti sutrukdė trauma
Lietuvai atstovavo du galiūnai: marijampolietis Martynas Brusokas buvo ketvirtas (39 tšk.), o rokiškėnas Dainius Repšys – aštuntas (28 tšk.).
24-erių M. Brusokas po varžybų tik gailiai šyptelėjo: „Ketvirti metai aš vėl ketvirtas“.
Tačiau sportininką paguodė jo tėvas ir treneris, 2005 ir 2008 m. pasaulio galiūnų komandinių čempionatų laimėtojas Saulius Brusokas, taręs, kad viskas gerai. Mat Martynas prieš mėnesį per Lietuvos galiūnų čempionato pirmo etapo varžybas Žagarėje gavo sunkią kojos kelio traumą, jos dar neišsigydė ir nebuvo aišku, ar galės dalyvauti varžybose. Tačiau vis dėlto ryžosi savo gimtajame mieste bandyti jėgas.
„Sūnaus rezultatu esu patenkintas, praktiškai tris savaites nečiupinėjome specifinių įrankių. Tačiau žinant jo užsispyrusį charakterį, Martyną buvo sunku perkalbėti, jog jis nerizikuotų ir praleistų varžybas“, – sakė S.Brusokas.
M. Brusokas praėjusiais metais baigė Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją, įgijo žemės ūkio technologijos ir vadybos specialybę, o dabar dirba tėvo vadovaujamoje bendrovėje „Saugira“ pardavimų vadybininku.
Sportininko tėvas džiaugiasi, kad sūnus žengė jo pėdomis ir pasirinko galiūnų sportą: „Sūnaus kalbinti nereikėjo, jis augo šalia manęs ir matė visą virtuvę. Martynas po truputį, po truputį kabinosi, jo fiziniai duomenys geri, noro tapti stipriu turėjo daug.
Aš jam po truputį padedu, sūnus manęs klauso – susiklijavo puikus duetas ir jau galima pasidžiaugti neblogais rezultatais. Martynui artimiausiu metu sunku ką nors ir planuoti – svarbiausia išsigydyti traumą“.
Per karantiną treniravosi garaže
M. Brusokas varžybose su latviu O.Martužaniu surinko po lygiai taškų, tačiau svečiui atskirose rungtyse pavyko laimėti dvi pirmąsias vietas, o Martynui – tris trečiąsias ir tai nulėmė latviui aukštesnę vietą.
„Rungtyniauti nebuvo lengva, trauma darė savo. Visada būna sunku emociškai ir psichologiškai varžytis savajame krašte, kada tave palaiko savi žiūrovai, artimieji“, – sakė M.Brusokas.
– Martynai, šie metai sunkūs visiems Lietuvos sportininkams, ar per karantiną neužleidote treniruočių?
– Ne, treniravausi garaže, kur pasidarėme treniruoklių. Padedant tėčiui, ugdėme jėgą ir tokios sąlygos mus visiškai tenkino.
– Praėjusiais metais Radviliškyje tapote Baltijos šalių čempionu, iš septynių rungčių laimėjote net keturias, o likusiose buvote antras, ar tai pati svariausi jūsų pergalė karjeroje?
– Tą pergalę labai vertinu, tačiau dar svaresnis mano pasiekimas – 2018-aisiais pelnytas pasaulio jaunimo galiūno čempiono titulas.
– Tikriausiai norite pakartoti savo tėvo rezultatus?
– Norisi ne tik pakartoti, bet jį ir aplenkti. Šiemet to jau nepavyks padaryti, bet, išsigydžius traumą ir tęsiant savo karjerą, viltis reikės atidėti ateityje.
Viskas prasidėjo nuo galiūno čempiono titulo
Kai 1992 m. marijampolietis Alvydas Kirkliauskas Klaipėdoje tapo Lietuvos galiūnų čempionu (jo komandos draugas Audrius Vosylius pelnė bronzos medalį), jam kilo mintis Marijampolėje rengti galiūnų varžybas. 1993-1995 m. Alvydas dar tapo šalies čempionatų prizininku.
Iki 2000-ųjų jis ir pats dalyvaudavo varžybose, 1995-1999-aisiais penkiskart tapo tradicinių tarptautinių varžybų Marijampolėje nugalėtoju.
„Mūsų turnyras kasmet augo, stiprėjo ir tapo stipriausiu Lietuvoje. Kai ankstesniais metais dar nebūdavo rengiamos miesto šventės, galiūnų varžybos mieste buvo pats žinomiausias renginys. Vieninteliai šalyje rengiame tikrąsias galiūnų varžybas, o ne per kokias nors šventes.
Tuometis Susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas 1997-aisiais įsteigė paauksuotą galiūno diržą, dėl kurio ir medalių buvo kovojama devynerius metus. Tas diržas, ant kurio išgraviruotos nugalėtojų pavardės, yra įamžintas ir dabar puošia savivaldybės ekspoziciją“, – pasakoja A. Kirkliauskas. Jau 14 metų jis yra ir tarptautinio turnyro Marijampolėje renginio vedėjas. Iki tol 14 metų vedėju buvo garsusis Arūnas Valinskas.
A. Kirkliauskas dabar yra sunerimęs, kad neužauga galiūnai. Pastaraisiais metais marijampoliečiai remiasi vieninteliu M. Brusoku, kai ankstesniais metais, 1995-2000-aisiais per Lietuvos čempionatus miestui atstovaudavo 5-6 neblogo meistriškumo galiūnai.
„Galiūnai taip greitai neužauga. Anksčiau bazinė sporto šaka buvo jėgos trikovė, iš kurios sportininkai ateidavo į galiūnų sportą. Dabar tos sporto šakos nebeturime, ji pabiro“, – išgyvena A. Kirkliauskas.
Tačiau šis entuziastas auginasi vieną talentingą puikių fizinių duomenų (ūgis 186 cm, svoris 130 kg) sunkiaatletį 15-metį Airidą Kmieliauską, kuris rengiasi šturmuoti savo amžiaus grupės Lietuvos rekordus.
„Tačiau jis dar per jaunas dalyvauti galiūnų varžybose. Jo nereikia tampyti, reikia užauginti, kilnojant štangą stiprinti jėgos bazę. Tam, manau, prireiks kokių trejų metų. O daugiau Marijampolėje tokių stiprių, gerų fizinių duomenų jaunuolių nematyti“, – sako A. Kirkliauskas.
Kalbant apie Lietuvoje rengiamas galiūnų varžybas, A. Kirkliauskas aukštai įvertino Birštono turnyrą, tačiau šįkart jis sutapo su Marijampolėje vykusiomis varžybomis.
