Visi esame girdėję apie 10 tūkstančių žingsnių per dieną naudą ir dažnas vadovaujasi tuo it panacėja nuo visų ligų ir nelaimių. Tačiau ar šis skaičius tikrai toks svarbus?
10 tūkstančių žingsnių mitas išpopuliarėjo dar praėjusio amžiaus septintajame dešimtyje Japonijoje po Tokijo vasaros olimpinių žaidynių ir vėliau sukurto specialaus pedometro. Vis tik šiuolaikinis mokslas sako, kad sukarti tiek žingsnių per dieną nėra būtina.
Neseniai atliktas tyrimas tarp 70 m. sulaukusių moterų parodė, kad tos tyrimo dalyvės, kurios nueidavo bent 4400 žingsnių, priešlaikinės mirties tikimybę sumažino 40 proc., lyginant su kolegėmis, nueidavusiomis 2700 žingsnių. Didėjant žingsnių skaičiui, tolygiai augo ir džiuginantys procentiniai skaičiai, tačiau pastebėta, kad ties 7500 žingsnių riba priešlaikinės mirties tikimybės mažėjimas nustoja augti.
Kiti įvairūs moksliniai tyrimai taip pat parodė, kad 10 tūkst. ar didesnis žingsnių skaičius nebekoreliuoja su didėjančiomis naudomis – šios dažniausiai sustoja ties 8 tūkst. žingsnių riba.
Tokią ribą, kaip idealią įprastam žmogui, apibrėžė ir Harvardo mokslininkas, profesorius Minas Lee.
Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad JAV, Kanadoje ir daugleyje Vakarų pasaulio valstybių suaugę žmonės per dieną nueina viso labo apie 5 tūkstančius žingsnių.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos
