Dominykas Genevičius, Sportas.info
Tokijo paralimpinėse žaidynėse tris medalius iškovoję Lietuvos sportininkai jau grįžo į gimtąją šalį, o trečiadienį jie kartu su Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) prezidentu Mindaugu Biliumi savo įspūdžiais pasidalino spaudos konferencijoje.
Visgi pagrindinė tema, kaip bebūtų gaila, buvo ne sportininkų emocijos ir išgyvenimai, o vis dar esanti nelygybė tarp sveikųjų ir neįgaliųjų sportininkų. Bronzos medalius iš Tokijo į Lietuvą parvežė mūsų šalies aklųjų riedulio (golbolo) rinktinė, dziudo kovotojas Osvaldas Bareikis bei plaukikas Edgaras Matakas.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad turime net tris bronzos medalius. Prieš žaidynes sakiau, kad vienas medalis būtų gerai, du – labai gerai, o turime tris. Dėl to esame labai nustebę ir patenkinti, ypač žinant iššūkius, kokius dėl pandemijos teko patirti sportininkams“, – sakė M. Bilius.
M. Bilius pats savaitę laiko praleido Tokijuje ir prisipažįsta, kad suvaržymai žaidynėse buvo dideli, todėl sportininkai turėjo papildomo streso.
Tokijo paralimpinių žaidynių organizatoriai spėja, kad varžybas visame pasaulyje stebėjo apie 4,25 milijardo žmonių. Dėl to Lietuvos vardas buvo garsinamas gana plačiai. Pagal Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių duomenis, sveikųjų žaidynes stebėjo apie 1 milijardu daugiau žmonių.
„Taip, susidomėjimas paralimpinėse žaidynėse yra šiek tiek mažesnis, bet jis nuolat auga. Malonu, kad pirmą kartą istorijoje jos buvo transliuojamos ir Lietuvoje. Žmonės su dideliu susidomėjimu stebėjo žaidynes, nes paralimpiada parodo kaip žmonės peržengia savo galimybes. Akli arba neturintys rankų ar kojų žmonės varžosi ir tai yra kažkas neįtikėtino“, – kalbėjo M. Bilius.
Paralimpinių žaidynių prizininkai už iškovotą medalį Lietuvoje sulauks daugiau nei 7 kartus mažesnės premijos nei ją gavo analogiškos prabos apdovanojimą sveikųjų olimpinėse žaidynėse pelnę sportininkai. Valstybinės įstaigos tai argumentuoja skirtinga konkurencija, bet M. Biliaus tai neįtikina.
Pasak jo, paralimpinėse žaidynėse gali dalyvauti tik apie 4,5 tūkst. sportininkų, nes neįgaliesiems yra būtinas pagalbinis personalas, o paralimpinis kaimelis gali talpinti tiek pat žmonių, kiek ir olimpinis (apie 11 tūkst.). Dėl to atranka į paralimpines žaidynes yra labai griežta. Sportininkams neužtenka įvykdyti A normatyvo. Vietos dar yra dalinamos pagal šalims taikomas kvotas bei pasaulinį reitingą.
„Konkurencija yra labai didelė. Visas neįgaliųjų sportas sparčiai profesionalėja. Manome, kad situacija su valstybinėmis premijomis yra neteisinga. Galima tai vadinti diskriminacija, nehumaniškumu. Taip neturėtų būti. Reikia daryti rimtus veiksmus ir visa tai turėtų pajudėti į priekį“, – teigė M. Bilius.
M. Biliaus teigimu, premija turi būti didesnė vien dėl to, kad sportininkai visame pasaulyje garsina šalies vardą ir tai yra geriausia valstybės reklama.
Pagal dabartinę tvarką, rentas gali gauti tik paralimpiniai čempionai ir vicečempionai. Todėl Tokijo paralimpinių žaidynių prizininkai į šią privilegiją nepretenduoja. M. Bilius pabrėžia, kad 2018 metais jau buvo įtraukta sąlyga rentą skirti ne tik čempionams, o ateityje turėtų būti tokia privilegija suteikta ir bronziniams prizininkams. Pasak LPAK prezidento, tai paliestų tik nedidelį skaičių sportininkų, todėl valstybei tai nebūtų didelė našta.
Didesnių premijų pasigenda ir Lietuvos sportininkai.
„Mes sportuojame, aukojamės ir tai yra mums kaip darbas. Noriu, kad sportas leistų užsidirbti, o ne tik gauti apdovanojimą ar padėką“, – sakė plaukikas E. Matakas.
