
Lietuvos vandens slidininkai sezoną pradėjo ir baigė Ispanijoje, prestižiniame „Botaski“ komplekse, kur dalyvauti varžybose arba treniruotis renkasi šio sporto atstovai iš viso pasaulio.
Jau antrus metus iš eilės „Botaski“ komplekse, kuriam vadovauja vandens slidinėjimo legenda Ricardo Botas, treniruočių stovykloje pamatus sezonui klojo perspektyviausi Lietuvos vandens slidininkai – 15-metė Eglė Triponaitė, 13-metis Vincentas Auštras ir 16-metis Rojus Busilas.
Tame pačiame komplekse spalio 5-6 d. surengtose varžybose, kurios sutraukė 46 sportininkus iš dešimties šalių, slalomo rungtyje varžėsi ir du lietuviai – E.Triponaitė užėmė 4-ąją vietą tarp merginų iki 17 metų, o Simonas Masalskas buvo 4-as tarp vyrų virš 45 metų amžiaus.
Varžybų ir treniruočių Lietuvoje ir užsienyje netrūko viso sezono metu.
„Šiemet mums labai sekėsi su orais – jie buvo puikūs beveik visose Lietuvoje surengtose varžybose“, – džiaugėsi ilgametis Lietuvos vandens slidininkų ir vandenlentininkų federacijos prezidentas Ričardas Lažinskas.
Varžybų sezoną lietuviai pradėjo liepą Austrijoje, kur atvirajame šios šalies čempionate auksą berniukų iki 12 m. grupėje iškovojo net šešis vietos sportininkus pranokęs V.Auštras.
Grupėje iki 14 m. trečiąją vietą užėmė Nojus Pliopa. O merginų iki 17 m. varžybose sidabrą ir bronzą pelnė Kornelija Šteinaitė ir Augustė Skučaitė.
Liepos pabaigoje Vengrijoje bronzos medalius iškovojo S. Masalskas (virš 45 m.) ir Arvydas Celencevičius (virš 55 m.).
Pirmosios varžybose šiemet Lietuvoje surengtos rugpjūčio 10 d. Elektrėnų mariose, kur vyko Elektrėnų vandens slidinėjimo klubo penkerių metų sukakčiai skirtas renginys.
Rugpjūčio 14 d. vandens slidininkai jau rinkosi į Gėlužės ežerą Vilniuje, kur rungėsi tradicinėse Igno Lažinsko taurės varžybose. Jas jau trečią kartą surengė klubas „Skriejantieji bangomis“, kuriam vadovauja daugkartinis šalies čempionas ir rekordininkas R.Lažinskas.
Dar po trijų dienų būrys lietuvių keliavo į Augustavą Lenkijoje. Čia pirmą kartą vyko Tarptautinės vandens slidinėjimo ir vandenlenčių federacijos homologuotos tarptautinės varžybos. Jose A.Skučaitė iškovojo bronzą tarp merginų iki 17 m., o vyrų virš 35 m. grupėje visus konkurentus pranoko Darius Krivelis.
„Šį sezoną pats neslidinėjau dėl sveikatos problemų, o į Lenkiją buvau pakviestas kaip katerio pilotas. Visai neblogai pavyko susidoroti su šiomis pareigomis. Beje, lenkai gavo finansavimą iš miesto savivaldybės“, – atskleidė R.Lažinskas. Jam šiemet nepavyko pratęsti tradicijos ir surengti tarptautinių homologuotų varžybų „Vilnius Open“, kurios sutraukdavo vandens slidininkus iš įvairių šalių, o pernai vienas dalyvių buvo atvykęs net iš Naujosios Zelandijos.
Svarbiausias išbandymas tarptautiniuose vandenyse Lietuvos atstovų šiemet laukė Italijoje, kur rugpjūčio 21-25 d. vyko Europos jaunių čempionatas. Jame mūsų šaliai slalomo rungtyje atstovavo klubo „Skriejantieji bangomis“ auklėtiniai V.Auštras (24 vieta grupėje iki 14 m.) ir R.Busilas (32 vieta grupėje iki 17 m.).
Įvairaus amžiaus Lietuvos vandens slidininkai dalyvavo ir tarptautinėse varžybose Norvegijoje, iš kur parsivežė ne vieną apdovanojimą.
„Elektrėnų vandens slidinėjimo klubas rugsėjo pradžioje nuvežė sportininkus į tradicines varžybas Norvegijoje. Prie kelionės prisidėjo ir Elektrėnų savivaldybė. R.Busilas ir E.Triponaitė laimėjo jaunių iki 17 m. lenktynes, V.Auštras iškovojo sidabrą grupėje iki 14 m., o A.Skučaitė buvo trečia merginų iki 17 m. varžybose. Moterų virš 35 m. grupėje auksą laimėjo Gintarė Skrabulytė-Auštrienė“, – pasakojo R.Lažinskas.






Rugsėjo 7 d. klubo „Skriejantieji bangomis“ bazėje Gelužės ežere stipriausi šalies vandens slidininkai kovojo dėl Lietuvos čempionato medalių.
Vaikinų grupėje iki 14 m. auksą laimėjo V.Auštras, sidabrą – N.Biekša, bronzą – Herkus Armonas.
Merginų iki 17 m. Lietuvos čempione tapo A.Skučaitė, o vicečempione – K.Šteinaitė.
Moterų Lietuvos čempionato auksą laimėjo E.Triponaitė, sidabrą – Meilė Linkevičienė, bronzą – G.Skrabulytė-Auštrienė.
Vyrų čempionu tapo D.Krivelis, sidabrą iškovojo Dovydas Auštras, bronzą – A.Celencevičius.
Sezoną Lietuvos vandenyse vilniečiai užbaigė rugsėjo 21 d. tradicinėmis varžybomis „Auksinis ruduo“, o Elektrėnų vandens slidinėjimo klubas sezono uždarymo varžybas surengė rugsėjo 28 d.
Lietuvos vandens slidininkams šį sezoną pavyko sėkmingai pasirodyti varžybose užsienyje. Labiausiai pasižymėjo jaunieji sportininkai. Ar tai reiškia, kad auga stipri nauja karta?
Šiuo metu yra trys aiškūs lyderiai – vilniečiai Vincentas Auštras ir Rojus Busilas bei Eglė Triponaitė iš Elektrėnų klubo. Jie jau yra pasiekę tarptautinį lygį, sėkmingai varžosi su stipriausiais bendraamžiais iš kitų šalių.
Pamaina auga ir jiems. Vilnuje tai – 12-metis Herkus Armonas. Jis treniruojasi jau penkis sezonus ir akivaizdžiai progresuoja. Į kiekvieną treniruotę jį atlydi visa šeima, palaiko. Taip pat galima išskirti Izabelę Vaškelytę. O ir mano jauniausieji vaikai jau stovi ant slidžių. Šešerių metų Ignas slidinėja reguliariai, ketverių dukra Viktorija – nuo šių metų birželio. Tai jau trečia mūsų šeimos karta, užsiimanti vandens slidėmis.
Daug perspektyvaus jaunimo, be Eglės Triponaitės, ugdo ir Elektrėnų klubas.
Mažų sporto federacijų didelė problema – trenerių stygius. Kokia situacija vandens slidinėjime?
Klube „Skriejantieji bangomis“ – trys treneriai. Kartu su manimi dirba Vytautas Valentėlis ir Arvydas Celencevičius. Iki šiol ir patys slidinėjantys. Treniruojame ir sportininkus, ir mėgėjus.
Elektrėnuose yra du treneriai. Patirties pas mus sėmęsis Danas Poderis taip įsitraukė į vandens slidinėjimą, kad įkūrė klubą, tapo treneriu. Jam treniruoti vaikus padeda ir Eglė Alionytė.
Jie važinėja į varžybas Europoje, žvalgosi naujovių, kaupia patirtį.
Trenerių yra, bet trūksta vaikų. Sporto šaka – ne pigi. Norint pritraukti jaunimo, reikia daugiau paramos, bent jau dalinio valstybės finansavimo.
Elektrėniškiams padeda savivaldybė. Ar nebandėte kreiptis į Vilniaus savivaldybę?
Pastaraisiais metais ne. Anksčiau bandėme, bet finansavimo negavome.
Gal miesto valdžia galėtų prisidėti prie tarptautinių varžybų „Vilnius Open“ organizavimo, juk jose garsinamas sostinės vardas?
Būtų labai gerai. Tačiau reikia minti slenksčius, žinoti, į kurias duris belstis. Reikia žmonių, kurie turėtų tam laiko, noro, entuziazmo ir sugebėjimų. Sunku, kai nesi olimpinė sporto šaka.
Nepaisant to, kitais metais planuojame sugrąžinti „Vilnius Open“ ir surengti dviejų rungčių – slalomo ir šuolių nuo tramplino – varžybas. O gal pavyktų įtraukti ir figūrinį važiavimą, tai galėtume skaičiuoti ir trikovės įskaitą.
Jau tariamės su lenkais dėl teisėjų. Tikimės iš jų atsivežti ir katerį. Taip pavyktų sumažinti išlaidas, nes kviestis teisėjus ir katerių pilotus iš kitos Europos pusės kainuoja nemažai. Tai apsunkina organizavimą, pakelia starto mokesčius.
Lietuvoje kol kas yra tik nacionalinės kategorijos teisėjai. Bet per homologuotas varžybas jie gali sudaryti tik dalį, kiti turi būti tarptautinės kategorijos.
Mūsų klausia, ar nenorėtume surengti mokymus ir patys siekti tarptautinių kategorijų. Bet viskas atsiremia į finansus. Kasmet vykdomi kongresai ir teisėjų seminarai. Ten galima sudalyvauti ir išlaikyti kategorijos egzaminus. Norinčių yra, bet tai kainuoja. Turi skirti laiko, apsimokėti kelionę, gyvenimą. Kai mes kalbame apie keletą teisėjų, tai mums paprasčiau nuvažiuoti kitur, nei rengti mokymus čia.
Aš pats galėsiu skirti daugiau laiko klubo veiklai ir „Vilnius Open“ organizavimui, nes gegužę pasitraukiau iš Lietuvos vandens slidininkų ir vandenlentininkų federacijos prezidento posto.
Dabar federacijoje daug daugiau vandenlentininkų klubų, jų atstovas Martynas Jurčius iš Klaipėdos vadovu.
Matysime, kaip bus toliau. Vandens slidinėjimo tradicijos Lietuvoje – didžiulės. Būtų gaila atsidurti šešėlyje. Tikėkimės, kad pavyks darniai dirbti kartu.

