Marytė Marcinkevičiūtė, „Olimpinė panorama“
Europos jaunimo šuolių į vandenį čempionate Kroatijoje 15-metis vilnietis Martynas Lisauskas pelnė sidabro ir bronzos medalius – tai pirmieji šios amžiaus grupės apdovanojimai Lietuvos šuolių į vandenį istorijoje.
Tam, kad Lietuvos šuolininkas į vandenį per Europos čempionatą vėl atsistotų ant garbės pakylos, reikėjo laukti net 65 metus. 1958-aisiais Europos vandens sporto šakų suaugusiųjų čempionate, kuris vyko Vengrijos sostinėje Budapešte, skambiausią pergalę Lietuvos šuolių į vandenį istorijoje iškovojo Aldona Kareckaitė-Pipynienė, tapusi šuolių nuo 10 m bokšto čempione.
„Ledai pagaliau pajudėjo. Užaugo sportininkas, kuris gali mus nudžiuginti puikiais šuoliais. Man nepavyko pratęsti legendinės trenerės pergalių tarptautinėje arenoje, bet viliuosi, kad tą pajėgus padaryti mano auklėtinis“, – M.Lisausko medaliais džiaugiasi treneris Kęstutis Autukas.
Įgijęs daug naudingos patirties per 2022 m. pasaulio jaunimo čempionatą Monrealyje, kur pateko į šuolių nuo 3 m tramplino finalą ir užėmė aštuntą vietą, bei šiųmetes Europos žaidynes Lenkijoje ir pasaulio suaugusiųjų čempionatą Japonijos mieste Fukuokoje, M.Lisauskas daug vilčių siejo su šiuo Europos jaunimo čempionatu.
VGTU inžinerijos licėjaus devintą klasę šiemet pradėjęs lankyti talentingas sportininkas Lazdynų baseine kruopščiai ruošėsi B grupės (tai sportininkai, gimę 2008–2009 m.) kovoms Rijekoje – visą vasarą iki rugpjūčio vidurio per dieną treniravosi po du kartus.
„Galvojau apie medalį, nes buvau ypač gerai pasiruošęs, įgijęs neįkainojamos patirties suaugusiųjų varžybose. Džiugino neblogas pasirodymas pasaulio čempionate Fukuokoje, kur šuolių nuo 1 m tramplino varžybose užėmiau 33 vietą tarp 66 dalyvių.
Tačiau likus savaitei iki startų staiga pradėjo skaudėti kairę ausį. Buvau priverstas praleisti paskutinę treniruotę, skausmas aprimo. Europos jaunimo čempionato labai laukiau, net nebuvo minties jį praleisti. Veržiausi į kovą“, – sugrįžęs iš čempionato pasakojo M.Lisauskas.
Kaip didelė motyvacija pasitarnavo skaudi praėjusių metų Europos jaunimo čempionato Rumunijoje patirtis – M.Lisauskui buvo diagnozuotas COVID-19 ir jis, užuot dalyvavęs varžybose, visą savaitę buvo izoliuotas kambaryje.
Sportininko treneris K.Autukas negalėjo išvykti į šių metų čempionatą, todėl šuolininkus M.Lisauską, Vitą Šlajūtę ir Urtę Valeišaitę lydėjo Sebastianas Koneckis ir Jurga Simanavičienė.
Labiau vertina bronzos medalį
Talentingas sportininkas išgyvena, kad praleido puikią progą tapti Europos jaunimo šuolių nuo 1 m tramplino čempionu, šioje rungtyje jėgas bandė 20 sportininkų. O viltis sužlugdė nesėkmingas trečiasis šuolis.
„Apmaudu, kad po kvalifikacinių varžybų, turėdamas solidų 53,05 balo pranašumą nuo antrą vietą užimančio varžovo, jį išbarsčiau finale. Tačiau man mielesnis bronzos medalis olimpinėje 3 m šuolių nuo tramplino rungtyje. Dalyvavo daug stiprių sportininkų, finale vyko itin įtempta kova. Vėlgi nedaug, vos 0,55 balo, pritrūkau iki sidabro apdovanojimo, kurį pelnė geriausiai nuo 1 m tramplino šokinėjęs britas Oliveris Heathas.
Mano didžiausia svajonė – dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Į Paryžių gal dar truputį per anksti, nedaug laiko, bet apie Los Andželą tai jau galiu realiai galvoti. Nelabai tikėjausi, kad taip greitai tobulėsiu ir pasieksiu gana neblogą meistriškumą. Turint tokį puikų trenerį, dabar viskas mūsų rankose“, – neabejoja Martynas.
Skambindavo treneriui ir tėvams
Nuvykęs į čempionatą jis kasdien po du kartus skambindavo treneriui K.Autukui ir informuodavo apie savijautą bei pasirodymą. Skambindavo ir tėvams, kurie ypač domisi sūnaus šuoliais. Itin didelė sirgalė yra sportininko mama Loreta Lisauskienė, dirbanti Vilniaus miesto savivaldybėje. Kartais ji netgi skrenda į kitas šalis pasižiūrėti, kaip varžybose sekasi dalyvauti Martynui.
M.Lisausko pasirodymą šuolių nuo 1 m tramplino varžybose K.Autukas pakomentavo taip: „Martynas rungtyniavo lygiai ir stabiliai. Po penkių šuolių privalomosios programos buvo atliekama gana sudėtinga laisvoji. Kaip teigė Sebastianas Koneckis, tarp čempionato dalyvių mūsų šuolininko programa buvo viena sudėtingiausių.
Finale, kai buvo atliekama tik laisvoji programa, Martynui nepavyko vienas sudėtingas šuolis, kuris jo arsenale atsirado visai neseniai. Susumavus visus balus, aukso medalis išslydo iš rankų. Manau, auklėtiniui koją pakišo ir psichologija, nes buvo reali galimybė tapti pirmuoju. Patirties dar nėra daug, Martynas jaunas, sunku sutramdyti jaudulį.“
Rijekoje vilnietis turėjo dalyvauti ir šuolių nuo bokšto varžybose, kur jaunimo grupėje pagal išgales pasirinktinai galima šokinėti nuo 10, 7 ar 5 metrų platformų. Per treniruotes su treneriu jie viską miksavo, kad programa būtų stipri ir stabili. Tačiau čempionate vėl pradėjo skaudėti ausį ir Martynas netgi negalėjo atsistoti ant rankų, todėl K.Autukas ir S.Koneckis jam patarė nerizikuoti ir nedalyvauti.
„Jeigu jis būtų bandęs jėgas šuolių nuo bokšto kovose, tai būtų jo debiutas tokio rango varžybose. Iki šiol neturėjome galimybių treniruotis šuolius nuo bokšto, išmokti programą galime tik dabar atsidariusiame Lazdynų baseine, bet negalima forsuoti, kad sportininkas negautų traumos. Reikia viską daryti po truputį, laipsniškai, atsargiai. Pasimeldžiau, kad Martynui ausies neskaudėtų ir jis čempionate galėtų dalyvauti antroje rungtyje – šuolių nuo 3 m tramplino“, – pasakoja K.Autukas.
2008 m. balandžio 25 d. gimęs M.Lisauskas kitąmet jau rungtyniaus A grupėje su 16–18 metų sportininkais. Europos jaunimo vicečempionas žino, kad varžytis su vyresniais sportininkais bus nelengva, nes vyraus didelė konkurencija.
„Dalyvaudamas pasaulio ir Europos suaugusiųjų bei jaunimo čempionatuose įgijau savotiškos patirties, kuri man labai pravers ateities startuose. Tobulinti dar reikia daug ką: ir techniką, ir šuolių sudėtingumą“, – pripažįsta 1 m 73 cm ūgio Martynas.
Pradėjo nuo plaukimo
Europos jaunimo čempionato medalininkas karjerą pradėjo nuo plaukimo, tačiau jį lankė vos metus. Kai jis plaukiodavo tuomečiame Moksleivių rūmų (dabar – Sostinės vaikų ir jaunimo centras) baseine, kartu vykdavo šuolių į vandenį pratybos.
„Buvo labai įdomu žiūrėti, beprotiškai panorau išbandyti. Šuoliai mane užbūrė, patekęs į grupę iš karto užsikabinau ir tuo labai džiaugiausi“, – prisipažįsta Martynas.
Pirmuoju jo treneriu tapo Ignas Barkauskas, buvęs K.Autuko mokinys. Pamatęs, kad jo grupėje yra gražiai nuaugęs, talentingas, fiziškai stiprus vaikas, treneris pasiūlė savo mokytojui jį priimti į sportinę grupę, kad galėtų dirbti su pajėgesniais vyresnio amžiaus šuolininkais. Martynui tada buvo aštuoneri.
„Iš pradžių dar treniravausi pas abu trenerius, kol galop mano treneriu tapo Kęstutis Autukas. Pas jį dabar tobulėju ir treniruojuosi penkis arba šešis kartus per savaitę po pustrečios valandos. Pagrindinės pratybos vyksta Lazdynų baseine, įkeliame koją ir į Sostinės vaikų ir jaunimo centrą“, – sako šuolininkas.
Kaip prisimena K.Autukas, naujokas labai greitai atsiskleidė: pasivijo vyresnius treniruočių draugus ir su jais susilygino meistriškumu.
„Martynas – labai koordinuotas, greitas, šoklus, perprato sudėtingus šuolius. Buvo matyti, kad jis – neeilinis talentas: darbštus, išradingas, kūrybingas, galima sakyti, šimtu procentų lanko treniruotes. Atlikdamas laisvąją programą mėgsta improvizuoti. Kai grįžtu iš kokios nors kelionės, jis mėgsta pasigirti, kad padarė kažką naujo, tarkime, atliko naują šuolį.
Martynui patinka dalyvauti varžybose, jis moka džiaugtis pergalėmis, mokosi iš pralaimėjimų. Po sunkių treniruočių jam didelė atgaiva – socialiniai tinklai, kur randa daug naudingos informacijos ir apie šuolių į vandenį varžybas, mokykloje jam gerai sekasi fizika ir matematika“, – pasakoja 25 kartus Lietuvos šuolių į vandenį čempionas.
Šuolių į vandenį pratybas lankė ir vyresnioji Martyno sesuo, tačiau dabar ji nuo sporto nutolo: studijuoja Vilniaus universitete mediciną ir šiuo metu atlieka praktiką Meksikoje, todėl negalėjo su tėvais Vilniaus oro uoste sutikti iš Kroatijos su medaliais grįžusio brolio.
Po atostogų – vėl į baseiną
Pasibaigus pagrindinėms sezono varžyboms, Europos jaunimo čempionato medalininko laukė poilsis iki rugsėjo 1-osios. Jam patinka aktyvus poilsis, pavyzdžiui, nuvykti į tėvų sodybą prie Zarasų, su draugais pažaisti futbolą ir paplūdimio tinklinį.
Šiemet Martyno dar laukė nemažai startų, o patys svarbiausi – Lietuvos taurės varžybos ir Šiaurės Europos šalių čempionatas, kuriame jėgas bando Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Danijos, Latvijos ir Lietuvos šuolininkai į vandenį.
