Lietuvos moterų sporto asociacija (LMSA) sėkmingai įgyvendino projektą, skirtą žmonėms, teikiantiems paslaugas sveikatinimo srityse žinių ir įgūdžių gilinimui, dirbant su įvairaus amžiaus sveikais ir negalią turinčiais žmonėmis.
Visame pasaulyje COVID-19 viruso sukelta pandemija stipriai pakoregavo žmonių gyvenseną.
Judėjimo ribojimai smarkiai sumažino įvairaus amžiaus žmonių fizinį aktyvumą.
Dėl izoliacijos ypač sumažėjo vyresnio amžiaus žmonių fizinis aktyvumas, kas neabejotinai turėjo ir dar ateityje turės neigiamų padarinių tiek fizinei, tiek psichoemocinei sveikatai.
Pandemija taip pat sukėlė nemažai iššūkių sveikatinimo srityje dirbančiųjų žmonių profesinėms kompetencijoms.
Vyriausybei įvedus ribojimus grupinėms veikloms, reikėjo persiorientuoti į individualų fizinį ugdymą.
Taip pat iškilo nelengvas uždavinys, kaip pateikti, ištransliuoti treniruotes bei įvertinti individualią žmonių reakciją į fizinį krūvį.
LMSA, bendrai finansuojama Sporto rėmimo fondo, įvykdė seminarų ciklą, skirtą sveikatinimo srityje dirbantiems specialistams.
Seminaruose buvo aptariami sveikos gyvensenos veiksniai, sveikos gyvensenos ugdymas įvairaus amžiaus žmonėms.
Per seminarus žiniomis ir patirtimi dalijosi profesionalūs lektoriai.
Seminarų cikle nemažai dėmesio buvo skiriama vyresnio amžiaus žmonių fizinės būklės vertinimo metodikoms, fizinių veiklų skyrimo ir individualizavimo principams.
Šios temos susilaukė sporto klubų trenerių, trečiojo amžiaus universiteto lektorių dėmesio.
Seminaro klausytojai diskusijose pastebėjo, kad vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių praveria sporto klubų duris, todėl treneriams labai svarbu gilinti žinias ir stiprinti kompetencijas dirbant su senjorais.
Nemažai dėmesio susilaukė tema apie ,,ageizmą“, t.y. diskriminaciją dėl amžiaus.
Tarp visuomenės sveikatos specialistų didžiulio susidomėjimo sulaukė temos apie kompleksines programas, t. y. mitybos bei fizinių pratimų skyrimo principų taikymą įvairaus amžiaus žmonėms.
Seminarų dalyviams buvo pristatytos kūno sudėties analizės metodikos, išsamiai aptarti visi kūno sudėties rodikliai, kaip jie keičiasi su amžiumi.
Lektoriai pristatė svarbiausius sveikatinimo programų sudarymo principus, atsižvelgiant į žmogaus individualią fizinę būklę ir pagrindinius krūvio skyrimo principus.
Buvo pristatyti ir pagrindiniai fizinio krūvio rizikos sveikatai veiksniai.
Sporto treneriai ir fizinio ugdymo mokytojai aktyviai domėjosi vaikus ir jaunimą motyvuojančiomis fizinėmis veiklomis.
Šia tema buvo pristatyta ir nauja vaikų bei paauglių fizinio pajėgumo vertinimo metodika, kurioje taikomi fizinio pajėgumo vertinimo testai leidžia tiksliau įvertinti fizinių ypatybių išsivystymo lygį ir nustatyti rizikos zonas.
Vienoje iš retesnių sveikatinimo sričių pristatomų temų – neįgaliųjų fizinio aktyvumo skatinimo problemos.
Seminarų metu buvo diskutuojama apie sporto klubų infrastruktūros tinkamumą įvairias negalias turinčių žmonių sportavimo galimybėms, aptartos ir įvairios psichologinės problemos, trukdančios neįgaliesiems pilnavertiškai įsilieti į sveikatinimo srityje teikiamas paslaugas ir jų sprendimo būdai.
Pristatyta, kaip pritaikyti įvairias fizines veiklas regėjimo ir klausos negalią turintiems žmonėms.
Seminarų ciklą, skirtą žmonių, teikiančių paslaugas sveikatinimo srityse žinių ir įgūdžių gilinimui, dirbant su įvairaus amžiaus sveikais ir negalią turinčiais žmonėmis, finansavo Sporto rėmimo fondas, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir Švietimo mainų paramos fondas.
Ši parama sudarė galimybę vykdyti švietėjišką veiklą sveikatinimo srityje Lietuvos regionuose, kuriuose yra nustatytas mažiausias gyventojų fizinis aktyvumas – Marijampolėje, Kazlų Rūdoje, Kaišiadoryse, Birštone, Kaune, Kauno rajone, Telšiuose.
Projektas bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
