Marytė Marcinkevičiūtė
Vilniaus centre įsikūrusiame moderniame viešbutyje „Courtyard by Marriott Vilnius City Center“ įvyko iškilmingos Lietuvos gimnastikos federacijos (LGF) 100 metų jubiliejaus iškilmės.
Vakaro metu buvo galima pamatyti visas Lietuvos gimnastikos žvaigždes. Spindėjusias ir sovietmečiu, ir spindinčias lietuviškuoju laikotarpiu.
Lietuvos gimnastikos federacija tikrai turi kuo pasidžiaugti. Garsiausia mūsų šalies gimnastė – 1982 m. absoliuti Europos meninės gimnastikos čempionė, 1983 m. pasaulio čempionato bronzinė prizininkė Dalia Kutkaitė.
Lietuva savo gimnastus turėjo šešiose olimpinėse žaidynėse: Atlantoje dalyvavo Kristina Kliukevičiūtė, Sidnėjuje – Julija Kovaliova, Pekine – Jelena Zanevskaja, Londone – Laura Švilpaitė ir Rokas Guščinas, o Rio de Žaneire ir Tokijuje – Robertas Tvorogalas.
2019 metais R. Tvorogalas tapo II Europos žaidynių čempionu, o 2020 metais iškovojo didžiausią savo karjeros pergalę – triumfavo Europos čempionate pratimų ant skersinio rungtyje. Šiemet žemyno pirmenybėse jis tapo šios rungties vicečempionu.
Gimnastams – 200 vardinių šimtmečiui skirtų atminimo medalių
Pasak LGF prezidento Algimanto Gudiškio, šiam įspūdingam federacijos 100-mečiui buvo pradėta rengtis nuo pavasario, kai buvo sudaryta darbo grupė.
Jau vasarą buvo pagaminta 200 specialiai šimtmečiai skirtų vardinių atminimo medalių, kurie dabar buvo įteikti labiausiai pasižymėjusiems žmonėms.
„Nors gimnastikai jau 100 metų, bet ji nesensta, karta keičia kartą. Mes puikiai prisimename ir šiandieną pagerbėme žmones, kurie gimnastiką puoselėjo prieš 50 metų, jų niekada neužmiršime.
Tačiau mūsų jaunimas kuria kitą istoriją. Keičiasi kartos, vieni kitus prisimename. Gal po kelių dešimčių metų ir mus prisimins.
Dabar mūsų žvilgsniai krypsta į Paryžiaus olimpines žaidynes, kur realus kandidatas atstovauti šaliai yra Robertas Tvorogalas.
Dabar mūsų vyrų sportinėje gimnastikoje didelis pakilimas, su gimnastais puikiai dirba jaunas treneris Jevgenijus Izmodenovas, kuris į mūsų gimnastiką įnešė daug naujovių ir energijos, suburia jaunus žmones ir su jais daug dirba.
Visi mato aplinkui, kad darbas vyksta daug energingiau. Tikimės ir dar vieno, kito gimnasto sėkmingo pasirodymo olimpinėje atrankoje. Reikia rimtai dirbti ir ruoštis, iš dangaus niekas nekrenta.
Dabar gimnastikoje – septynios disciplinos, jau formuojasi ir aštuntoji. Dar yra gatvės gimnastika, parkūras, kurios kol kas nėra mūsų federacijos narės“, – mintimis dalijasi A. Gudiškis.
Buvo pergalių, buvo ir nusivylimų
Vakaro vedantysis – LRT sporto žurnalistas ir TV prodiuseris, plaukimo varžybų komentatorius Ramūnas Grumbinas akcentavo, kad proga susirinkti buvo neeilinė: 1922 metais gegužės 27 dieną Kaune buvo įkurta Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija.
Užteko jam ištarti, kad šiandieną federacijai – 100 metų ir keturi mėnesiai, kai salėje pasigirdo ilgai trunkantys plojimai.
Pagrindiniai federacijos steigėjai tada buvo garsus Lietuvos pedagogas, gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas Karolis Dineika ir VDU Visuotinės literatūros katedros vedėjas ir mokytojas Juozas Eretas.
Vakaro metu žodis pirmiausiai buvo sutektas LGF prezidentui A. Gudiškiui:
„Mes džiaugiamės, kad visa salė pilnutėlė, visi atsiliepėte į federacijos kvietimą. Šimtas metų žmogaus gyvenime – įspūdingas skaičius, didelis iššūkis, ne visi tiek sulaukia, o sporto organizacijai – tai branda.
Per pirmąjį šimtmetį Lietuvos gimnastika nuėjo ilgą ir kūrybingą kelią. Buvo pergalių, buvo ir nusivylimų, pralaimėjimų, tačiau visą laiką buvo branda, kūryba, pasišventimas gimnastikai. Taip mes pasitikome šimtmetį.
Šiandien Lietuvos gimnastikos federacijos vardas skamba ne tik Europos čempionatuose, bet ir visame pasaulyje.
Tik vakar trys mūsų sportinės gimnastikos vyrai grįžo iš Pasaulio taurės varžybų Paryžiuje, kur Robertas Tvorogalas po ligos skersinio rungties finale užėmė ketvirtą vietą“
LGF prezidentas federacijos prezidiumo vardu sveikino visus su federacijos 100-mečiu ir visiems dėkojo už kūrybingą, sėkmingą ir nuoširdų kasdieninį sunkų darbą.
„Gimnastika – visų sporto šakų motina“
LGF su 100 metų jubiliejumi sveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas Saulius Galadauskas.
Jis akcentavo, kad šiose iškilmėse svarbus žmogus turėjo būti LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, tačiau ji šiomis dienomis Graikijoje dalyvauja Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) asamblėjoje.
„Lietuvos gimnastikos federacija – viena seniausių sporto federacijų ir nepakankamai įvertinta. Mano akimis gimnastika – tai visų sporto šakų motina (po šių žodžių salė nugriaudėjo plojimais – aut. past.).
Tai sportas, reikalaujantis daug valios, jėgų ir ryžto, bet kartu labai elegantiškas, gražus ir kilnus.
Mačiau pažįstamų veidų, kurie yra sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ nariai ir noriu pakviesti tuos, kurie dar nėra, nes mūsų asociacijoje yra 48 klubai, vienijantys 1,5 tūkst. aktyviai sportuojančių senjorų“, – kalbėjo S. Galadauskas, kuris gimnastikos puoselėtojams linkėjo geros sveikatos, sėkmės ir neblėstančios energijos.
Jis LGF įteikė LTOK prezidentės D. Gudzinevičiūtės ir generalinio sekretoriaus Valentino Paketūro pasirašytą LTOK plaketę.
Tylos minute buvo pagerbti tie gimnastikos entuziastai, kurie jau iškeliavo į Anapilį.
77-erių gimnastės špagatas
Dabar Lietuvos gimnastikoje – septynios disciplinos: vyrų ir moterų sportinės gimnastikos, meninės gimnastikos, aerobinės gimnastikos, batuto ir akrobatinio takelio, sportinės akrobatikos bei gimnastika visiems.
Prieš šių disciplinų atstovams įteikiant specialiai šimtmečiui skirtus atminimo medalius, buvo galima pamatyti unikalių video archyvinių kadrų bei nuotraukų iš Lietuvos gimnastikos istorijos.
Tai – buvusios gimnastės, o dabar Lietuvos sporto universiteto doc. dr. Renatos Rutkauskaitės ir jos vyro, IT specialisto, fotografo Haroldo Jasėno sukurtas darbas: surinktos istorinės nuotraukos bei parodytos akimirkos iš mūsų gimnastų dalyvavimo olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos bei Lietuvos čempionatuose.
LGF prezidiumo nariai atminimo medalius pirmiausiai įteikė federacijoje ilgiausiai dirbusiems vadovams: Vaidai Elenai Kubilienei, Algirdui Aului, Aleksandrui Marčenkovui, Irenai Plioplienei, Romai Aleksandravičienei, Sergejui Albridziui, Vytautui Karsokui, Raimundui Gedgaudui ir Daliai Stropaitei.
Kai video filmuke buvo parodytas jaunystėje aktyviai sportuojantis A. Marčenkovas, salėje pasigirdo plojimai.
Plojimais buvo palydėti ir kiti garsūs Lietuvos gimnastai: Dalia Kutkaitė, Kristina Kliukevičiūtė, Jelena Zanevskaja, Laura Švilpaitė, Sergejus Rumbutis, Rokas Guščinas, Robertas Tvorogalas, Gytis Chasažyrovas, Julija Kovaliova bei jų treneriai.
Daug plojimų susilaukė ir 77-erių meninės gimnastikos atstovė vilnietė Vida Strazdienė, kuri taip džiaugėsi gražiu atminimo medaliu, kad, prieš fotografuodamasi su meninės gimnastikos atstovėmis, net špagatą padarė.
Po atminimo medalių įteikimo visi buvo pakviesti prie vaišių stalo ilgiau pabendrauti, kartu nusifotografuoti, pasidalinti įspūdžiais.
Legendinė Dalia Kutkaitė: „Reikėjo tokios šventės“
Susikaupusi filmuotas istorines akimirkas stebėjo LGF viceprezidentė, legendinė gimnastė D. Kutkaitė.
„Užplūdo patys šilčiausi jausmai, ypač tuo momentu, kai save pamačiau trenerės vaidmenyje ir atliktą savo kolegės bei mano pirmosios trenerės Aldonos Giriūnienės, praėjusiais metais iškeliavusios amžinybėn, darbą.
Tikrai susigraudinau. Buvo malonu nors trumpam sugrįžti į praeitį ir pamatyti save jauną, atkakliai siekiančią pergalių pačiose svarbiausiose varžybose.
Reikėjo tokios šventės. Reikėjo visus apjungti ir juos pagerbti. Tikėkimės, kad po tokio gražaus vakaro visi nesutarimai gimnastikoje baigsis“, – neabejojo meninės gimnastikos legenda.
Apjungdama savo sportinę patirtį ir ilgametį trenerės darbą Ispanijoje bei siekdama padėti populiarinti šią gražią sporto šaką ir kelti jos lygį Lietuvoje ir pasaulyje, 2015 metais jai kilo mintis įkurti savo vardo akademiją, kuri su menine gimnastika supažindina mergaites nuo trejų metų.
„Mūsų akademijoje sportuoja įvairių tikslų ir siekių turinčios mergaitės. Sekasi gerai, einame į priekį. Pratybas lanko daugiau kaip 150 vaikučių.
Siekiame ne tik gimnastikos sportinių aukštumų, bet ir norime sveikai gyventi bei propaguoti sveiką gyvenimo būdą. Truputį vargstame su patalpomis: treniruojamės tai vienoje, tai kitoje salėje. Tačiau viliamės, kad išsispręs mūsų bėdos.
Ruošiamės kitais metais gegužės mėnesį Baku įvyksiančiam Europos čempionatui bei pasaulio jaunimo žaidynėms, rengiame jauną perspektyvią komandą“, – pasakoja D. Kutkaitė.
Lapkričio 5-6 dieną vyks tarptautinės D. Kutkaitės taurės varžybos koncertų salėje „Compensa”, kurių gimnastė labai laukia ir joms su komanda kruopščiai rengiasi.
Sergejus Rumbutis vėl draugų būryje
Bendravimo su Lietuvos gimnastais buvo pasiilgęs Sergejus Rumbutis, nuo 1993 metų gyvenantis Švedijoje ir į jubiliejinį vakarą atvykęs su savo dukra.
Gyvendamas Stokholme, jis 1995-1996 metais dar atstovavo Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose, o 2000-aisiais baigė savo sportinę karjerą.
„1995-aisiais sukūriau šeimą su švede Sara ir po ketverių metų priėmiau Švedijos pilietybę. Užauginome du vaikus. Sūnus Dovydas dalyvavo Tokijo olimpinėse žaidynėse, joms buvo gerai pasirengęs, bet nepasisekė, truputį perdegė, ne tokio rezultato mes tikėjomės.
Tačiau olimpinės žaidynės yra olimpinės žaidynės, ten visi varžovai stiprūs, didelė įtampa. Sūnus meistriškumu jau aplenkė mane, dalyvavo olimpinėse žaidynėse, apie kurias aš tik svajojau.
Stokholme daugiausiai dirbu su mergaitėmis, bet padedu ir savo sūnui“, – mintimis dalijosi S. Rumbutis, kuris 1981-aisiais Kaune tapo SSRS moksleivių spartakiados čempionu ir buvo pakviestas į SSRS jaunių rinktinę.
Sportininkas pasakoja, kad jis Lietuvą aplanko retai, nors už Kauno gyvena jo motina.
„Paskutinįjį kartą, vykdamas į kažkokią stovyklą, pro Lietuvą pravažiavau 2009-aisiais. Dabar į gimnastikos jubiliejų su dukra atvykome keturiomis dienomis anksčiau, aplankiau savo mamą. Labai patiko visų kartų gimnastų susitikimas jubiliejiniame vakare. Šitiek metų tos šventės laukėme ir pagaliau sulaukėme“, – džiaugėsi S. Rumbutis.
Lyderį dar kamuoja trauma
Lietuvos vyrų sportinės gimnastikos lyderis R. Tvorogalas nenustebo ekrane pamatęs tiek daug nuotraukų, nes daugumą jų jau buvo matęs.
„Tačiau malonu, kad buvo sukurtas istorinis filmukas, kad kiti, kurie mažiau domisi, galėtų pamatyti, kokia anksčiau buvo Lietuvos gimnastika“, – sakė dviejų olimpinių žaidynių dalyvis R. Tvorogalas.
Jis teigė, kad kovo mėnesį po atliktos čiurnos operacijos dar negali visu pajėgumu treniruotis, o nesenai per Pasaulio taurės varžybas Paryžiuje varžėsi labai atsargiai, subintuota koja.
„Dar negaliu šokinėti, tą pradėsiu bandyti daryti po pasaulio čempionato. Dėl traumos šis sezonas man lengvesnis, negaliu visu krūviu sportuoti, labiau susikaupti prie skersinio ir kitų prietaisų.
Po savaitės manęs vėl lauks Pasaulio taurės varžybose Turkijoje, o kiek vėliau – pasaulio čempionatas Liverpulyje. Sunku pasakyti apie galimybes, planuoju patekti į finalą ir ten kovoti dėl medalių.
Mano mintyse – ir trečiosios olimpinės žaidynės, kurioms reikia ruoštis. Bet viskas priklausys nuo sveikatos, traumų, todėl su treneriu dar nieko neplanavome“, – mintimis pasidalijo R. Tvorogalas.
V. E. Kubilienė: „Dabar jau nesu legenda“
Nepakartojamoji Vaida Elena Kubilienė džiaugėsi, sulaukusi Lietuvos gimnastikos federacijos šimtmečio.
„Labai, labai graži ir įdomi šventė, sugražinusi mane praeitin. Nemažai medžiagos buvo paimta ir iš manęs. Istorinius archyvinius kadrus žiūrėjau ramiai, nes širdis jau tiek privirpinta, kad dabar krūtinėje nesidaužė.
Visas ilgas mano gyvenimas jau praėjo, aplankiau 60 pasaulio šalių, kur buvau su varžybomis ir dirbau, paskutinioji buvo Malta. Daug mačiau, keliavau ir daug patyriau, o mano dabartis yra liūdna. Esu kaip ir niekam nereikalinga, nieko ypatingai gero negaliu padaryti, jaučiuosi tuščia.
Visi mane vadina gimnastikos legenda, bet dabar tokia nesu. Ačiū Dievui, kad mano atmintis nebloga, viską puikiai prisimenu.
Mano sveikata nėra bloga, pagrindinis negalavimas – galvos svaigimas. Dėl to jau senokai dariau magnetinį rezonansą ir man pasakė, kad smegenyse yra vienas taškiukas, kuris nėra kenksmingas, bet jo galėtų ir nebūti“, – kažkiek išgyvena V. E. Kubilienė.
Įžymioji trenerė stebėjosi, kad dabar Lietuvos gimnastikoje yra tiek daug disciplinų.
„Nežinojau, kad jų tokia galybė. Tačiau Ir tie, ir tie daro beveik tą patį“, – teigė gimnastikos legenda.
Ji džiaugiasi, kad dažnai matosi su savo geriausia auklėtine D. Kutkaite ir jai perleido visą meninės gimnastikos vadovavimą.
„Penkiasdešimt metų buvau Lietuvos meninės gimnastikos federacijos prezidentė. Kai Dalia sugrįžo iš Ispanijos, kur dirbo, vieno susirinkimo metu viską toliau tvarkyti perleidau jai. Tačiau gerai žinau: taip kaip aš – ji nepadarys. Dalytė irgi skundėsi, kad sunku. Ji ne tam sutverta. Sutverta dirbti, o ne vadovauti, ji ir pati tą žino. Bet nieko, kažkaip juda“, – akcentuoja V.E. Kubilienė, kuri iki praėjusių metų dar dirbo.
„Kai man buvo 85-eri, dar dirbau su vaikų grupėmis ir jiems viską rodžiau. Tačiau kai prasidėjo kovidas, viskas susimaišė ir į gimnastikos reikalus nekišu savo trigrašio.
Su mano patirtimi ir žiniomis man daug kas gali atrodyti kitaip, todėl niekur nesikišu – kaip jaunimas išmano, taip tegul dirba“, – šypsodamasi sako legendinė trenerė.
