
Kauno plaukimo mokyklos vandensvydžio treneris Artūras Šimanskas, jaunuosius žaidėjus ugdantis nuo 1984-ųjų rugsėjo 1-osios dienos, savo auklėtinių būryje irgi atrodo jaunatviškai.
Sveikatos eliksyro jis semiasi sportuodamas, kiekvieną rytą atlikdamas mankštas. Kaunietis kilnoja štangą, tampo specialias gumas, dalyvauja plaukimo maratonuose.
Birželio 16 dieną A. Šimanskui sukanka 60 metų, tačiau jis tik pasišaipo iš savo metų.
„Žinau, kad su metais nepalenktyniausiu ir jų nepralenksiu. Tačiau metai – tai tik skaičiai, todėl jų skaičiuoti nereikia“, – šypteli jaunųjų vandensvydininkų ugdytojas.
Praeityje A. Šimanskas – gero lygio vandensvydininkas, Lietuvos čempionas ir prizininkas, šalies nacionalinės rinktinės žaidėjas.
Tačiau jo karjera buvo trumpa, nutrūko besimokant Kūno kultūros instituto trečiame kurse.
Dabar A.Šimanskas treniruoja talentingus jaunuosius žaidėjus, Lietuvos jaunių čempionus ir prizininkus.
Visą savo gyvenimą, kaip ir brolis Rimvydas, susiejote su vandeniu. Nuo penktos klasės atsidūrėte vandensvydyje. Kuo ši sporto šaka jums buvo išskirtinė, kad joje pasilikote iki šiol?, – paklausėme jubiliato.
Antroje klasėje atėjau į baseiną ir pakliuvau pas plaukimo trenerį Romą Bičkauską.
Kadangi gyvenau Dainavos rajone, todėl išvengti „Dainavos“ baseino galimybių nebuvo.
Tačiau plaukimas pasirodė nuobodi sporto saka, todėl atsidūriau vandensvydyje pas trenerį Algimantą Babavičių.
Buvau judrus nenuorama, tad vandensvydis pilnai atitiko mano charakterį ir gyvenimo būdą.
Būdamas 17-metis patekote į Lietuvos nacionalinę vyrų rinktinę ir su ja per 1979 metais vykusią SSRS tautų spartakiadą užėmėte devintą vietą, įvykdėte SSRS sporto meistro normą. Tačiau studijuojant Kūno kultūros instituto trečiame kurse nutrūko jūsų karjera. Kodėl?
Išsipildė visi mano sportiniai siekiai. Tapau Lietuvos visą amžiaus grupių čempionu, dukart Lietuvos vyrų čempionu.
Kai „Raudonojo Spalio” komanda prarado profesionalios komandos statusą, prasidėjo „Bangos” era.
Remdamasis savo įgytomis žiniomis Institute, nepritariau „Bangos“ trenerių metodikai, todėl nusprendžiau koncentruotis į ateitį, į trenerio darbą.
Ar nesigailite taip anksti atsisveikinęs su didžiuoju sportu?
Absoliučiai nieko nesigailiu, nes sprendimas buvo gerai apgalvotas, priimtas blaivia galva.
Kaip dabar galite įvertinti savo vandensvydininko karjerą: neišsiskleidęs talentas, motyvacijos stoka, prastos perspektyvos?
Savo karjerą vertinu teigiamai, kadangi ją nutraukęs likau vandensvydyje. Kaip treneris turiu puikią galimybę iki šiol populiarinti savo mėgstamą sporto saką.
Nuo 1984 metų iki šiol dirbate Kauno plaukimo mokykloje vandensvydžio treneriu, kaip sekasi?
Šiuo metu dirbu plačioje skalėje: nuo pradinio rengimo iki aukšto meistriškumo grupių.
Vaikų amžiaus įvairovė padeda geriau suprasti dabartinę kartą. Nenoriu vardinti pavardėmis, nenorėdamas nuvilti tų, kurių nepaminėčiau, tačiau nesu nusivylęs nė vieno auklėtinio pasirinktu keliu.
Į kalėjimą siuntinių neteko siųsti. Trenerio darbas sunkus ir atsakingas. Daugeliu atveju treneris pavaduoja tėvus, užima didelę dalį vaiko vystymesi, asmenybės formavimesi.
Kai pradėjote dirbti treneriu, kokias puoselėjote svajones, koks buvo jūsų didžiausias siekis?
Didžiausias siekis buvo išugdyti sportininkus geresnius už save, tapti daugkartiniais Lietuvos čempionais, geriausiais savo amžiaus grupėse Lietuvoje.
Į kuriuos Lietuvos trenerius norėjote lygiuotis, kas buvo jūsų idealai? Gal siekėte pats tapti geriausiu, sukurti savitą mokyklą, kad iš jūsų visi mokytųsi?
Treniruojant jaunimą, visą laiką ieškojau savojo kelio, tačiau su didžiule pagarba vertinu savo pirmąjį trenerį Algimantą Babavičių, kuris padėjo tobulėti ne tik sporte, bet ir gyvenime.
Kur jums geriau sekėsi: žaisti ar dabar dirbti treneriu?
Geriau sekėsi žaisti, nes turėjau puikius partnerius, komandos draugus. Iki šiol įdomus yra ir trenerio darbas, kuris kupinas iššūkių, todėl tobulėti visada yra vietos ir laiko.
Birželio 16 dieną jums sukanka 60 metų, kaip vyrui – daug ar mažai?
60 metų kiekvienas pajunta skirtingai. Tas pojūtis priklauso nuo to, kaip gyvenai paskutiniuosius 20-30 metų.
Žiūrint į priekį, optimizmo teikia pavyzdžiai žmonių, kurie dalyvauja savo aštuntose olimpinėse žaidynėse ir, būdami 64 metų, tampa olimpiniu prizininku.
Ar dar turite neįgyvendintų svajonių?
Turiu svajonių ir tai yra smagu. Tačiau jų negaliu atskleisti.
Jūsų pėdomis pasekė ir sūnus Tautvydas, gyvenantis Anglijoje ir žaidžiantis vandensvydį. Ar jis pateisino jūsų lūkesčius, tapo gero lygio žaidėju?
Tautvydas buvo puikus žaidėjas, o dabar taip pat yra ir šaunus žmogus.
Praėjusiais metais jus matėme dalyvaujantį Platelių plaukimo maratone. Jums, ko gero, tai buvo didelis iššūkis?
1991 metais įveikiau savo pirmąjį Platelių maratoną. Nuo to laiko tai tapo kasmetine tradicija, į kurią įtraukiau daugybę savo buvusių auklėtinių ir net su plaukimu nesusijusių žmonių.
Tuo labai džiaugiuosi, nes jie tapo fiziškai aktyviais žmonėmis, rūpinasi savo sveikata.
Koks jūsų laisvalaikis, pomėgiai?
Labai domiuosi Lietuvos istorija, kurioje kiekvieną savaitę sužinau bei atrandu kažką naujo.
Ypatingai įdomu Lietuvos kaimo bernų pasipriešinimo kova už Tėvynės laisvę.
Taip pat labai mėgstu povandeninę žūklę bei vėžiavimą, tačiau sugriežtėjus gamtos apsaugos įstatymams šį pomėgį teko apriboti. Gal tai gamtai išeis į naudą.
O didžiausias pomėgis, kuriuo užsiimu jau 40 metų – pietų miegas.
* * *
Sveikinimas
Norime nuoširdžiai pasveikinti Kauno plaukimo mokyklos vandensvydžio trenerį
Artūrą Šimanską
60-ojo gimtadienio proga.
Džiaugiamės, kad sėkmingai ugdote jaunąją vandensvydininkų kartą, net ir sunkiais momentais neprarandate didelio optimizmo, kad nesklandumai būna tik laikini.
Linkime jums įgyvendinti savo svajones, tegul visą gyvenimą jus lydi gera sveikata ir neišsenkanti energija!
Lietuvos vandensvydžio sporto federacija
* * *
Ačiū už nuoširdų darbą
Artūrai,
Sveikiname 60-mečio proga.
Dėkojame už nuoširdų darbą, rengiant jaunuosius sportininkus.
Linkime išlikti tokiu pat nuotaikingu ir sportu gyvenančiu žmogumi!
Kauno plaukimo mokyklos kolektyvas














VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
