Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Šiauliai – Lietuvos moterų žolės riedulio sostinė. Čia nuo sovietmečio iki šių dienų puoselėjamos gražios šios sporto šakos tradicijos. Pergalės nutrūktų, jei su žaidėjomis nedirbtų geri treneriai, kurie kasmet išugdo talentingų sportininkių. Viena jų – rugpjūčio 4 dieną 60 metų jubiliejų švenčianti buvusi ilgametė Lietuvos žolės riedulio U16, U18 ir U21 rinktinės trenerė, o dabar Šiaulių sporto gimnazijos ir „Akademijos“ komandas treniruojanti Genutė Juodienė.
Šiemet jos vadovaujamos „Akademijos“ žolės riedulininkės tapo Lietuvos čempionato bronzinėmis prizininkėmis.
Pasak Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidento Leonardo Čaikausko, pats svariausias buvusios legendinės „Tauro“ komandos žaidėjos, penkis kartus Lietuvos čempionės, o dabar trenerės pasiekimas – 2009 m. jos ir australo Jameso Youngo vadovaujamos Lietuvos U21 merginų rinktinės pergalė Europos uždarų patalpų čempionate Šiauliuose.
G. Juodienės treniruojamos Lietuvos jaunimo ir jaunių rinktinės daugelį metų sėkmingai žaidė savo amžiaus grupių Europos čempionatuose.
Apie savo jubiliejų įžymioji trenerė dabar sako: „Manau, kad tokių švenčių niekas nelaukia, bet jubiliejai visus iš eilės aplanko. Džiaugiuosi nueitu savo keliu, sveikata, kuri leidžia džiaugtis gyvenimu. Bet pastaruoju metu per greitai viskas keičiasi ir šuoliais juda“.
Jūsų gyvenimo karjeroje – du etapai: žolės riedulininkės ir trenerės. Kaip juos vertinate, kuris jų labiau prie širdies?
Abu etapai geri, bet trenere dirbu 37 metus, tai tris kartus ilgesnis laiko tarpsnis nei žaidėjos, todėl tuos savo gyvenimo etapus palyginti gan sunkoka.
Trenerės darbas kintantis, nėra kada atsitiesti, vis žvalgaisi į priekį.
Gimėte ir augote Kelmėje, o kaip atsitiko, kad pasukote žolės riedulio keliu?
Baigus Šiaulių rajono Pakapės aštuonmetę mokyklą, klasės auklėtoja man rekomendavo toliau mokytis Šiaulių antrojoje vidurinėje mokykloje-internate, kur ir baigiau vidurinę.
Klasės draugė atvedė į besikuriančią žolės riedulio komandą pas trenerį Feliksą Paškevičių, kur užsibuvau ir su šia sporto šaka nesiskiriu iki šiol.
Ketverius metus (1977-1982) atstovavote legendiniam Šiaulių “Taurui”, kurį į pergales vedė treneris Rimantas Čaikauskas, žaidėte ir Šiaulių pedagoginio instituto komandoje, 1983-aisiais įvykdėte SSRS sporto meistrės normą, atstovavote Lietuvos nacionalinei moterų žolės riedulio rinktinei. Kaip dabar vertinate savo meistriškumą?
Neįmanoma palyginti prieš keturis dešimtmečius žolės riedulio. Labai daug dirbome fiziškai.
Aš komandoje išsiskirdavau dideliu darbingumu ir kovingumu, kurio nesu praradusi iki šiol.
Mano karjeroje buvo ir puikių pergalių, ir skaudžių pralaimėjimų. Tik žolės riedulio dėka apkeliavau SSRS respublikos.
Daug įspūdžių paliko Uzbekija, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Armėnija, taip pat Sankt Peterburgas, Maskva ir daugiau kitų miestų.
Pergales pasiekdavo ar rungtynes pralaimėdavo visa komanda, todėl švęsdavome ar verkdavome dažniausiai visos kartu.
Žaisdama aukšto lygio komandoje, tikriausiai, sukaupėte daug patirties, kuri dabar labai praverčia?
Be abejo. Sukaupta patirtis ir tikslo siekimas lydi mane iki šių dienų.
Nutarėte studijuoti tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute, o ne Kūno kultūros institute, tad negalvojote dirbti trenere?
Dar prieš stojant į institutą, mokiausi ir baigiau Šiaulių prekybos mokyklą, įgijau konditerės specialybę.
Tas sprendimas buvo priimtas todėl, kad aplinkybės neleido išvykti į kitą miestą. Norėjau žaisti ir treniruotis komandoje.
Ar buvo gaila skirtis su didžiuoju sportu?
Labai, buvo daug bemiegių naktų, ašarų. Bet laikas viską išgydė. Pradėjus dirbti, studijuoti, būnant šeimoje nebuvo laiko verkšlenti.
Didelio meistriškumo žolės riedulininke tapo jūsų dukra Jūratė Juodytė, kuri daugiau nei 20 metų atstovauja daugkartinei Lietuvos čempionei „Gintrai-Strekte-Universitetui“, Lietuvos nacionalinei moterų rinktinei, o dabar kelerius metus savo patirtimi dalijasi ir su jaunosiomis riedulininkėmis. Ar tai jūsų įtaka, kad dukra seka jūsų pėdomis?
Dukros niekada nestūmiau į šią sporto šaką, ji daug kur save išbandė: lankė plaukimą, lengvąją atletiką, netgi muzikos mokyklą, piešė.
Treniruodama vyresniųjų merginų komandą ir neturėdama kur palikti savo jaunėlė dukros, ją dažnai pasiimdavau kartu į treniruotes ir varžybas.
Jūratė žolės riedulio lazdą rankose pradėjo laikyti nuo devynerių ir įsisavino daug puikių žaidimo technikos elementų.
Lemtingos buvo vienos rungtynės, per kurias, ją, 9 metų mergaitę, paskutinėmis minutėmis išleidau žaisti ir ji pasiekė įvartį. Tas įvartis Jūratę taip užkabino, jog su žolės rieduliu nesiskiria ir šiandien.
Dukros karjeroje – daug puikių pasiekimų, žaidžiant Belgijos, Anglijos klubuose, Lietuvos nacionalinėje rinktinėje. Ji – 2009 metų Europos U21 uždarų patalpų čempionė, buvo pripažinta geriausia turnyro žaidėja.
Tais pačiais metais Jūratė su Lietuvos jaunimo rinktine, kurioje buvo pripažinta geriausia žaidėja, pirmą sykį Lietuvos žolės riedulio istorijoje dalyvavo pasaulio jaunimo čempionate Bostone.
Dukra ir dabar yra Lietuvos nacionalinės rinktinės žaidėja. Dirbti trenere ją pakvietė buvęs „Klevo“ sporto mokyklos, kuri vėliau tapo Regbio ir žolės riedulio akademija, direktorius Svajūnas Mikalčius. Šiuo savo sprendimu dukrą paskatinau ir motyvavau.
Šiuo metu ji džiaugiasi motinyste. Mūsų šeimai dovanotas pirmasis anūkas Emilis atgaivino mums sielas ir dar labiau surišo mūsų šeimyną.
Kokias viltis siejate su ja, gal tai – būsimoji Lietuvos moterų nacionalinės rinktinės vyriausioji trenerė?
Sunku šiandieną nuspėti tuos kelius. Jai dar reikėtų įgyti daugiau darbo patirties.
Kol kas sekasi neblogai, Jūratė turi gebėjimą kaip trenerė ir pedagogė. Ką tik dukra apsigynė magistro laipsnį.
Dirbate Šiaulių regbio ir žolės riedulio akademijoje, kurioje šiemet pirmą kartą šios sporto įstaigos istorijoje trylikai sportininkų buvo įteikti oficialūs baigimo pažymėjimai. Tarp jų ir septynioms jūsų auklėtinėms: keturiomis iš akademijos bei trims – iš Sporto gimnazijos. Nenubraukėte ašaros, kai tiek žaidėjų išėjo?
Auklėtinės kasmet baigia mokslus ir išvyksta, kuria savo gyvenimą. Tačiau šie metai ypač skausmingi, nes tų puikių žaidėjų net septynios.
Su jomis daug įdėjau darbo, bet laiko nesustabdysime, karuselė turi suktis.
Tų auklėtinių per karjerą išugdėte kelias dešimtis. Sudarykite simbolinę visų laikų geriausių savo mokinių rinktinę?
Tai padaryti labai sunku, galėčiau surinkti jų net keliolika dešimtukų, kadangi kai kurios mokinės buvo arba dabar yra tiesiog unikalios savo gebėjimais: Dovilė Jakaitė-Kuklienė, Jūrate Juodytė, Simona Grubliauskaitė, Aušra Bardauskaitė, Ernesta Kalinauskaitė, Ina Kenstavičiūtė-Pocevičienė.Vaida Povilaitytė, Erlanda Nomeikaitė, Donata Dildaitė-Grigienė, Samanta Jakovleva, Gabrėlė Jakunčikovaitė ir daugelis kitų.
Kur po sunkių treniruočių randate atgaivą, pasipildote naujomis jėgomis?
Turiu puikią šeimą, gerai sutariame. Esu visada laukiama, su vyru kartu gyvename jau 37 metus. Mane puikiai supranta ir paskatina sūnus Vaidotas.
Mano namai-mano tvirtovė, juose visada yra daug veiklos, o kitas darbas žmogui duoda atgaivą. Vyras mėgsta žvejoti, o aš esu aistringa grybautoja, pirties mėgėja.
Ar nekeiksnojate savo gyvenimo, kad pasirinkote žolės riedulį?
Jokiu būdu. Džiaugiuosi, jog gyvenime pavyko sutikti tos žmones kurie pakreipė mane link šio mėgstamo darbo.
Tris dešimtmečius dirbau uoliai, sąžiningai. Manau, taip pavyks dirbti ir toliau, dar turiu minčių ir parako savyje.
Labai norėčiau padėkoti Lietuvos žolės riedulio federacijos prezidentui Leonardui Čaikauskui – už didelį dėmesį ir rūpestį, puoselėjant mūsų mėgstamą sporto šaką. Mes kartu su juo – viena tvirta komanda.
* * *
Sveikiname!
Miela Genute,
Norime jus nuoširdžiai pasveikinti su jubiliejumi. Pamirškite sunkias dienas, vien džiaugsmą prisiminkite.
Dėkojame jums už meilę, stiprybę ir ištikimybę žolės rieduliui, iškovotas gražias pergales.
Jums linkime, kad nuo veido niekada nepranyktų šypsena, siela liktų jaunystės kupina, o gyvenimas būtų ilgas ir laimingas!
Lietuvos žolės riedulio federacija
