Lietuvos jaunučių vandensvydžio čempionatą stebėjo buvęs ilgametis Lietuvos vandensvydžio federacijos generalinis sekretorius Rolandas Vizgirda.
Šiemetiniame atvirame Lietuvos vandensvydžio jaunučių (14 m. ir jaunesnių) čempionate dalyvavo 7 komandos. Dėl medalių kovojo Vilniaus sostinės sporto centras ir Vilniaus antroji komanda, Kauno plaukimo mokykla, Klaipėdos „Baltija“, Alytaus sporto ir rekreacijos centras, Elektrėnų savivaldybės sporto centras ir Rygos „Sharks“.
Lygių neturėjo Sostinės sporto centras, vadovaujamas vyr. trenerio Tadeušo Pašuko ir trenerio Nerijaus Papaurėlio.
Po varžybų R.Vizgirda pasidalijo savo įžvalgomis ir jausmais:
„Maloniai buvau nustebintas savo auklėtinio Anatolijaus Asajavičiaus kvietimo pasižiūrėti pirmenybių kovų ir apdovanoti prizininkus.
Buvau nuvežtas į Elektrėnus bei parvežtas į namus kaip didelis viršininkas, nors jau kurį laiką esu pensininkas ir mano pusę amžiaus buvimas vandensvydyje, galvojau, bus primirštas.
Peržengus Elektrėnų baseino slenkstį, viskas atgimė, lyg tai būtų vakar. Buvo ypač malonu stebėti keturiolikmečių ir jaunesnių žaidėjų kovas.
Darniai dirbo vyr. teisėjo vilniečio Povilo Sriubo vadovaujama teisėjų komanda, susikaupusios buvo sekretoriato teisėjos, žaidėjų tėveliai balkone.
Vyravo šventinė varžybų atmosfera – viskas buvo taip pat, kaip ir man 37 metus vadovaujant tokiems renginiams.
Širdis buvo laiminga, kad tai, kas buvo sukurta Elektrėnuose, davė puikius vaisius ir šis miestas tapo vandenių Meka.
Jaunučių kovos paliko gerą įspūdį. Vaikų daug, lygis, aišku, nevienodas, tačiau noras pasiekti įvartį bei didžiulis vaikiškas azartas vertė žavėtis.
Puikus vilniečių trenerių darbo rezultatas leido jiems pristatyti dvi komandas, iš kurių viena buvo auksinė ir meistriškumu lenkė kitas.
Maloniai nustebino uostamiesčio jaunučiai, užėmę trečią vietą. Šis miestas beveik prieš šimtmetį buvo Lietuvos vandensvydžio pradininkas.
Kauniečiai, pelnę sidabrą, išlaikė tradicijas būti tarp prizininkų, tačiau galėtų sudaryti rimtesnę konkurenciją Sostinės sporto centro komandai.
Atsigaunantys po pandemijos sukeltos pertraukos darbe, dzūkai parodė puikų kovingumą bei suteikė daug vilčių ateičiai.
Pagirtinai kovojo elektrėniškiai, tačiau namų sienos jiems nepadėjo.
Kiekviena komanda turėjo savo lyderius, kurie išsiskyrė iš savo bendraamžių ir juos apdovanojau savo asmeniniais prizais: arbatos puodeliais su užrašu „Aš myliu vandensvydį“.
Manau, namie jie dažnai prisimis šį apdovanojimą apie savo pradžią vandensvydyje.
Pagerbdamas komandas, prisiminiau, kaip prieš 56 metus ir aš gavau pagarbos prizą bei aukso medalį.
Medalis buvo beveik toks pats, tik juostelė ne laisvos Lietuvos trispalvės, bet LTSR.
Bet šie vaikai jau to nežino ir ačiū Dievui. Bet jų jausmai ir švytinčios akys buvo tokios pat, kaip mano prieš daugel metų.
Padėkojau treneriams už jų atsidavusį alinantį darbą, teisėjams – už visuomeniškumą, vaikams – už žaidimą ir pakilia nuotaika grįžau namo.
Darbas nenuėjo veltui, bet jauniesiems žaidėjams teks dar ilgai kovoti su sporto reformatoriais.
Baseinų daugėja, kainos didėja, vaikų sveikata bei laisvalaikiu be pinigų niekas nesirūpina, visur tik pinigai, pinigai, pinigai.
Bet tikėkimės, kad gal viskas bus geriau ir šie vaikai bei jų sporto šaka klestės, nes tarp vandensvydininkų nėra teistų bei narkomanų ir į tai valdžia turi atsižvelgti bei suteikti jiems sąlygas, nes tai mūsų visų ateitis“.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
