27-erių Rytis Jasiūnas įsitvirtina tarp geriausių pasaulio burlentininkų. Praėjusią savaitę Prancūzijoje vykusioje Olimpinėje savaitėje kaunietis užėmė 14 vietą ir surinkęs 115 baudos taškų.
Dėl medalių varžosi dešimt geriausių varžybų dalyvių, Rytį nuo dešimtos vietos skyrė viso labo 5 taškai.
Stabilūs rezultatai 2021 metais garantavo R.Jasiūnui vietą LTOK olimpinės rinktinės kandidatų sąraše, tad tikslas tik vienas – stiprus pasirodymas Paryžiaus olimpinėse žaidynėse 2024 metais.
Profesionalių burlentininkų asociacijos (PWA) turo varžybose taip pat dalyvaujantis kaunietis jau žino ką reiškia būti geriausiu pasaulyje: prieš dešimtmetį jis yra tapęs „Formula“ klasės jaunimo Europos ir pasaulio čempionu. Tačiau suaugusiųjų varžybose konkurencija gerokai didesnė 0 pavyzdžiui, prieš keletą metų čempionu tapo 46 metų prancūzas, tad patirties sukaupę atletai neskuba užleisti pozicijų prie starto linijos.
Profesionalų lygoje PWA, be puikių sportinių rezultatų Rytis buvo išrinktas ir į viceprezidento postą. Tai pirmasis lietuvis labai aukštoje ir atsakingoje pozicijoje, kurioje galima reikšmingai prisidėti prie burlenčių sporto vystymo tarptautiniame lygmenyje. Pavyzdžiui, kartu su kitais burlentininkais iš rytų Europos formuluojant PWA poziciją dėl Rusijos atletų, prasidėjus karui Ukrainoje, būtent viceprezidento pozicija suteikė labai daug svorio ir padėjo pasiekti greitus rezultatus.
– Ryti, patekęs į PWA turėjai išsikovoti savo vietą – pirmaisiais metais dalyvaudavai tik su vardiniais kvietimais. Kaip situacija pasikeitė per šiuos du metus?
– PWA yra prestižiškiausia burlenčių lyga pasaulyje. Į ja galima patekti tik su asmeniniu pakvietimu ypač talentingiems atletams, arba pagal praėjusių metų sezono rezultatą – tik 30 geriausių atletų turi garantuotą vietą. Pernai sezoną užbaigiau 18-toje vietoje, o kai kuriuose plaukimuose pavyko finišuoti net 4 pozicijoje. Džiaugiuosi, jog sunkus ir kryptingas darbas paskutinius kelerius metus jau garantavo vietą visose 2022 metų PWA varžybose. Tačiau mano tikslas išlieka tas pats – tapti Pasaulio čempionu, tad vien garantuota vieta nesiruošiu pernelyg džiaugtis.
– Olimpinis buriavimas ir profesionalus burlenčių sportas ilgą laiką buvo visiškai priešingos disciplinos. Tačiau naujoji IQFoil klasė atrodo padėjo pritraukti progresyvių buriuotojų į olimpinę discipliną. Kaip vertini pačią klasę ir kokias galimybes ji suteikia Lietuviams?
– IQfoil klasė tikrai pritraukė burlentininkus iš visų disciplinų nuo buvusios olimpinės RS:X klasės ir PWA slalomo sportininkų iki laisvojo stiliaus disciplinos atstovų. Dėl to konkurencija didelė kaip niekada. Tai suprantama, kadangi povandeniniai sparnai – itin progresyvi disciplina. Iš vienos pusės – ji pritraukia platų spektrą sportininkų, iš kitos pusės – visi pradeda panašioje pradinėje pozicijoje ir tobulėja kartu.
Pati klasė pilnai ištestuoja visus burlentinkus ir laimi tikrai geriausias. Anksčiau tam tikras kūno tipas turėjo pranašumą, kartais pirmaudavo aukštesni, kartais lengvesni. Tačiau IQFoil gerai pasirodyti gali tiek 175 cm ūgio 80 kg sveriantys sportininkai, tiek ir tokie kaip aš – 200 cm ūgio ir 97 kg svorio. Taipogi prasiplėtė ir disciplinos, kurių žinių ir patirties reikia – prie tradicinės kurso rungties (plaukiama distancija prieš vėją ir pavėjui), prisideda slalomas (aštuoniukė arba gyvatėlė pavėjui) ir ilgos distancijos maratonas.
Šiek tiek suvienodintas varžybų laukas atveria galimybių ir lietuviams. Nors mano patirtis labai skiriasi nuo olimpiečio Juozo Bernoto, manau, jog abu galime pasiekti gerus rezultatus. Žinoma, Juozas turi daugiau taktinės patirties plaukiant prieš vėją ir prie silpno vėjo, tuo tarpu mano stiprioji pusė yra maksimalus greitis ir slalomo rungtis.
– Profesionalų sporte svarbu ir rėmėjų užnugaris?
– Rėmėjų palaikymo reikia kiekviename žingsnyje – ir treniruočių stovykloms, ir įrangai, ir kelionėms į varžybas, kurios vyksta visame pasaulyje. Realybė ir tai, kad burlenčių sportas vis dar pakankamai nišinė sporto šaka, tačiau tikiu, kad su kryptingu darbu ir gerais rezultatais pavyks tai pakeisti. Nuo šio sezono pagrindiniu mano rėmėju tapo UAB „Agrorodeo”, taip pat jau trečius metus tęsiu partnerystę su SBA grupe, burlenčių įrangos gamintojais ir kitais partneriais.
– „Agrorodeo” kompanija iki šiol buvo dažniau matoma automobilių sporte, kaip pavyko juos privilioti į vandenį?
– Su „Agrorodeo“ bendrovės vadovu Robertu Lapinsku susipažinome, kai jis užsirašė į mano organizuotus povandeninių sparnų kontrolės kursus. Pasirodo, Robertas nuo vaikystės domisi lentų sportu ir burlente plaukioja kone 30 metų. Taigi, buvo apie ką pakalbėti, pradėjome bendrauti. Paaiškėjo, kad „Agrorodeo“ niekada sąmoningai nesiekė tapti automobilių sporto rėmėju. Tiesiog, pati būdama gana nišine kompanija, „Agrorodeo“ padeda, netradicines veiklas pasirinkusiems jauniems žmonėms, kurie, kaip ir pati bendrovė, siekia profesionaliai ir garbingai atstovauti Lietuvos vardą pasaulyje. Taip jų remiamų projektų sąraše atsirado Motobolo jaunimo komandos rėmimo idėja, „Agrorodeo“ Dakaro komanda – projektai, kurie neplanuotai išsivystė į ilgalaikes partnerystes. Savo ruožtu, aš irgi papasakojau apie jau pasiektus rezultatus ir pasidalinau savo siekiu dalyvauti olimpinėse žaidynėse, užsimindamas, kad ieškau rėmėjų šio tikslo įgyvendinimui. Neilgai trukus ir sulaukiau „Agrorodeo“ rinkodaros darbuotojos skambučio su džiuginančia žinia apie skiriamą paramą.
Beje, SBA grupės prezidentas Arūnas Martinkevičius taip pat į marias išplaukia su burlente, tad galiu tik pasidžiaugti, kad burlentininkų gretose yra sporto ir meno mecenatų.
– Kaip sekėsi pasiruošimas sezonui?
– Šiuo metu jaučiuosi labai gerai pasiruošęs po sėkmingų ir labai intensyvių žiemos treniruočių Tenerifėje. Kanarų salose jau leidžiu trečią žiemą, čia treniruojasi stipriausi pasaulio burlentininkai. Jaučiu, kad varžantis su geriausiais atletais, sparčiai kyla ir mano lygis, tą patvirtina ir praėjusių metų rezultatai.
Pirmosios sezono varžybos vyko balandžio pabaigojePrancūzijoje. Po to su dviejų savaičių pertraukomis vyks dar dvejos varžybos Italijoje ir vėl Prancūzijoje. Visą šį laiką gyvenu keliavimo režimu, į kiekvienas varžybas keliauju su treniruočių ir varžybine įranga, kuri užima daug vietos ir sveria apie 300 kg. Patogiam keliavimui po varžybas Europoje su UAB „Autojuta“ pagalba įrenginėjame „Volkswagen“ mikroautobusą – jame galėsiu patogiai gyventi ir atsigabenti viską ko reikia kelių mėnesių varžybų turui.
– Kaip vertini pirmas varžybas Viduržemio jūroje?
– Prancūzijoje vykusioje olimpinėje savaitėje pavyko užimti penktą vietą tarp skirtingų šalių atstovų. Nors nesusirinko dalis stiprių atletų, šis rezultatas rodo, kad turiu realius šansus patekti į Paryžiaus olimpines žaidynes. Varžybos buvo puikios ir dėl to, kad suplaukėme daug plaukimų prie įvairių sąlygų. Tai leido labai gerai suprasti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, silpnesnes puses patobulinti net varžybų metu. Iš viso suplaukėme 16 plaukimų per penkias dienas, kiekvieną dieną praleisdami po 3-4 valandas ant vandens. Esu labai patenkintas savo fizine forma ir jaučiu, jog pasiruošimas Europos čempionatui eina reikiama linkme.
– Kokie startai dar laukia šiais metais?
– Įprastai vienos varžybos trunka 5 dienas ir iki pat lapkričio per mėnesį vyks po dvejas varžybas per mėnesį. Šį sezoną dalyvausiu tiek olimpinės klasės IQFoil startuose, tiek ir profesionalų turo (PWA) varžybose. Jaučiuosi per žiemą patobulėjęs ir nors nepavyko išvengti nedidelių traumų, manau pavyko pasiruošti ateinančiam sezonui.
Svarbiausios varžybos bus Europos ir pasaulio IQFoil klasės čempionatai bei PWA Pasaulio taurės etapas Vokietijoje. Atranka į Paryžiaus olimpines žaidynes vyks jau kitais metais, tad svarbu tobulėti ir neatsilikti nuo lyderių IQFoil klasėje. Prieš šias varžybas nusimato pakankami laiko tarpai treniruotėms ir pasiruošimui, tad tikiuosi, jog pavyks išvengti traumų ir būti geroje formoje tiek psichologiškai, tiek ir fiziškai.
