
Marytė Marcinkevičiūtė
Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės jau seniai peraugo įprastų varžybų rėmus – tai auganti sporto banga, kuri kasmet ritasi per šalį.
Įtraukiančios žaidynės įgauna pagreitį, išjudina šalies regionus. Tai pats masiškiausias judėjimas šalyje.
Tuo buvo galima įsitikinti ir šiemetinėse seniūnijų žaidynėse, kurios buvo surengtos 20-ą kartą ir vyko trimis etapais.
Jos finišavo emocingomis finalinėmis kovomis Jonavoje, kur aštuonių sporto šakų varžybose rungėsi apie 12 000 įvairaus amžiaus dalyvių.
Susitiko jaunystės azartas ir žilagalvių išmintis. Žaidynės sujungė kartas, virė emocijos, kurios nepavaldžios amžiui.
Seniūnijų žaidynės – Nacionalinės fizinio aktyvumo programos renginių dalis, programa skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti
Renginio pagrindinis organizatorius ir projekto vykdytojas – kūno kultūrą ir sportą bei sveiką gyvenseną propaguojanti Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis.
Žaidynės grįžo į Jonavą
Seniūnijų žaidynių finalinės varžybos prasidėjo dalyvių eisena ir Lietuvos himno atlikimu.
Plojimais buvo sutiktas Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, kuris įsiliejo į žaidynių sūkurį.
Šalies vadovas nusimetė oficialumo kaukę ir pasidavė žaidynių azartui.
Premjerui Jonava nėra svetima, jis – buvęs ilgametis šio rajono savivaldybės meras, čia ir dabar gyvena.
M. Sinkevičius šiltai bendravo su žaidynių dalyviais, su jais fotografavosi. Per iškilmingą varžybų atidarymą, sveikindamas gausiai susirinkus mėgėjiško sporto entuziastus, jis kalbėjo: „Kaip vietiniam jonaviečiui, malonu, jog finalinės seniūnijų varžybos grįžo į Jonavą, nes jos čia buvo surengtos anksčiau.
Malonu matyti tiek daug susirinkusių, net ir orą užsakėme. Panašu, jog audrų šįkart nebus, jos siautės tik aikštelėse.
Sportas mus visus artina ir man asmeniškai labai džiugu, jog Jonava ne kartą buvo įvardyta, kaip sporto miestas. Jeigu Jonavoje jums patiks, visus kviečiu į čia grįžti kiekvienais metais“.
Premjeras žaidynių dalyviams linkėjo sėkmingų startų, gerų emocijų, šypsenų ir nulio traumų.
Paklausėme Ministro Pirmininko, ar jam pačiam dabar lieka laiko sportuoti.
„Yra laiko pabėgioti su apsauga, kurią pakamuoju, o ji mane. Prasimankštinti būtinai reikia, nes darbas yra toks: iš kabineto – į mašiną, iš mašinos – į kabinetą.
Stengiuosi bent vieną – du kartus per savaitę pabėgioti. Tačiau varžybose kol kas nedalyvauju, nes esu praradęs sportinę formą. Kai ją atgausiu, tada gal ir stosiu į startą.
Seniūnijų sporto žaidynės – man antrosios, jomis žavėjausi anksčiau, kai buvau Jonavos rajono savivaldybės meras.
Dabar džiaugiuosi, kad Jonava sugrįžo į šią gražią šventę“, 0 įspūdžiais pasidalijo M. Sinkevičius.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktorius Povilas Beišys, sveikindamas šventės dalyvius, pakartojo, kad Jonava – sporto miestas, ir sportininkų paklausė, ar jie žino, ko reikia, kad miestas taptų sporto miestu.
„Girdžiu sakant, kad reikia geros infrastruktūros – taip jos reikia, ją turime. Reikia stiprių profesionalių komandų – taip, jas turime.
Tačiau reikia ir labai daug sportuojančiųjų bei sporto renginių. Tą šiandieną ir turime: suvažiavo daug sporto mėgėjų iš visos Lietuvos“, – kalbėjo P. Beišys.
Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Vilma Dobrovolskienė pasidžiaugė, kad šiemet seniūnijų finalinės žaidynės vyksta pas jų kaimynus Jonavoje ir dalyviams linkėjo puikios bendrystės.
Iškilmingame varžybų atidaryme taip pat dalyvavo Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, LSD „Žalgiris“ prezidentas Bronislavas Algis Vasiliauskas ir renginio kuratorė. Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ vykdančioji direktorė Germantė Bartkutė.
Jie visi apdovanojo ir stipriausias seniūnijų žaidynių komandas.
Viceministras norėtų, kad finalinės varžybos vyktų dvi dienas
Savas tarp savų seniūnijų finalinėse varžybose buvo ŠMSM viceministras G. Grybauskas, kuris yra daug prisidėjęs prie šių žaidynių.
Kaip pats vaizdžiai išsireiškė, nuo kuolų kasimo iki vėliavų nešiojimo ir scenų statymų.
Mat jis – buvęs asociacijos „Sportas visiems“ viceprezidentas (2009-2012 m.), generalinis sekretorius (2012-2021 m.) ir projektų vadovas (2021-2025 m.).
„Labai džiaugiuosi, jog kažkada anksčiau buvo pradėtos rengti Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, kurios gyvuoja iki šios dienos.
Žmonės pradėjo geriau gyventi, nepraranda įpročių sportuoti. Nežinau, koks toliau bus šių varžybų formatas, nes per vieną dieną surengti tiek daug sporto šakų varžybų pakankamai sudėtinga.
Galbūt žaidynės galėtų plėstis iki dviejų dienų – su nakvyne, vakarone, nes žmonės nori ilgiau pasibūti kartu, bendrauti, dalintis įspūdžiais, o ne skubėti į namus.
Mes jau esame vakariečiai, turime galimybes viešbučiuose nusipirkti nakvynę, pasilinksminti.
Pasak buvusio šių varžybų organizatorius Algimanto Jucevičiaus, pirmosios dvejos seniūnijų finalinės varžybos vyko dvi dienas ir visiems labai patiko..
Dvejos finalinių varžybų dienos ir dabar, manau, yra visiškai įmanomas variantas tolimesniems žaidynių planams“, – įsitikinęs G. Grybauskas.
Viceministras akcentavo, kad žaidynes vyksta 6 -7 mėnesius ir dalyvių aktyvumas rodo, jog žmonės nori varžytis.
„Ypatingai džiugu, kad seniūnijų žaidynės paliečia aktyvius gyventojus, o ne vieną jų grupę.
Šitos žaidynės unikalios tuo, jog turi pasiūlą visų amžiaus grupių fizinio aktyvumo puoselėtojams.
Šaškių, šachmatų, smiginio varžybose galima pamatyti ir mėgėjų, kuriems jau daugiau nei 70 metų.
Seniūnijų sporto žaidynės – ne šiaip sporto šventė, o renginys, turintis tokį svorį, kuris veikia kaip magnetas – net šalies Premjeras rado laiko pajusti bendruomeniškumo jėgą.
Tai – pirmasis atvejis, kai finalinėse seniūnijų varžybose dalyvavo Lietuvos Ministras Pirmininkas.
Iki šiol žaidynių svečiais buvo ministrų, miestų ir rajonų merų“, – mintimis pasidalijo G. Grybauskas.
Didelis džiaugsmas apginti pernykščių čempionų titulus
Žaidynėse vieniems pavyko apginti pernykščių nugalėtojų titulus, o kitiems ne.
Laimingi buvo Kauno rajono savivaldybės Domeikavos seniūnijos futbolininkai, kurie 6×6 turnyre tarp 14 komandų vėl tapo žaidynių čempionais.
Jų komandos vadovas, Domeikavos gimnazijos mokyklinio autobuso vairuotojas Stasys Jankauskas džiaugėsi, jog didžiausias Lietuvos kaimas, turintis 12 tūkst. gyventojų, nuginklavo visas seniūnijas.
Rungtyniauta vieną kėlinį, kurio trukmė – 10 minučių. Pogrupio varžybose domeikaviečiai nugalėjo Kėdainių, Jonavos, Kupiškio ir Šalčininkų seniūnijų komandas bei pateko finalą.
Lemiamas rungtynes jie žaidė su Kelmės rajono savivaldybės seniūnija ir nugalėjo 2:0.
Abu įvarčius nugalėtojams pelnė visą turnyrą rezultatyviai žaidęs Ignas Maleckas, kurio sąskaitoje – 7 įvarčiai.
Sūnaus geru žaidimu gėrėjos ir kovų atvykęs pasižiūrėti jo tėvas, vienos statybų įmonės vadovas Audrius Maleckas.
Jis su sūnumi irgi kartu treniruojasi, dalyvauja Kauno mėgėjų lygoje, atstovauja „Tauro“ komandai.
Seniūnijų finalinių varžybų išvakarėse abiem lygoje pavyko užimti pirmą vietą ir pasiekti įvarčių Ant scenos nugalėtojams per iškilmingą apdovanojimą buvo įteikti futbolo kamuoliai.
„Nugalėti buvo nelengva nei pernai, nei šiemet. Ypač atkaklus buvo pusfinalis, kai varžovus pavyko nugalėti tik po baudinių serijos 3:2.
Labai gerai žaidė mūsų vartininkas Julius Kukonenko, visame turnyre praleidęs vos du įvarčius po tos baudinių serijos.
Rugsėjo 15 dieną Domeikavoje bus atidaryta sporto aikštė (40×20 m), kurioje treniruosis bendruomenės sportininkai, tarp jų ir mes“, – pasakoja S. Jankauskas.
Nedaug trūko, kad į finalą būtų patekusi ir dėl nugalėtojų vardų kovojusi jų vyrų krepšinio komanda.
Tačiau Domeikavos krepšininkai pusfinalyje po pratęsimo vos 1 tšk. dramatiškai pralaimėjo tauragiečiams, nors kone visą laiką pirmavo.
„Tai pats skaudžiausias mūsų pralaimėjimas. Seniūnijų žaidynės tarsi olimpiada, daug sporto šakų, įdomios kovos“, – teigė Domeikavos žaidėjas Kasparas Šion, kuris su draugais tarp 22 žaidynėse dalyvavusių komandų pelnė bronzą.
Ir pernai, ir šiemet — nugalėtojai
Stalo teniso varžybose varžėsi 15 komandų. Kaip ir pernai, nugalėtojų taure bei rakečių rinkiniu džiaugėsi Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos stalo tenisininkai.
Jie lemiamoje kovoje 3:2 nugalėjo Mažeikių rajono savivaldybės seniūnijos komandą. Trečia turnyre – Jonavos seniūnija.
Varžybų vyr. teisėjas, tarptautinės kategorijos teisėjas vilnietis Gediminas Gataveckas iš anksto tiksliai atspėjo nugalėtojus ir prizininkus.
Vilniečių komandos lyderis, praėjusių metų Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vyrų dvejeto čempionas (50+ metų grupėje) Edvardas Uzialo teigė, kad šiemetinė jų komanda seniūnijų žaidynėse buvo šiek tiek silpnesnė nei pernai, bet vis tiek gera.
„Mūsų žaidėjų smegenyse pakrauta, kad jie visada tikisi nugalėti. Šįkart žaidynėse konkurencija buvo didelė, visi varžovai stiprūs.
Sutikome labai atkaklų mažeikiškių pasipriešinimą. Lemiamą kovą buvome bepralaimintys 1:2, tačiau mus lydėjo sėkmė ir sugebėjome išplėšti pergalę“, – džiaugėsi E. Uzialo.
Jis stalo tenisą žaidė sporto mokykloje, po to 30 metų padarė pertrauką, o dabar su mėgstama sporto šaka draugauja jau 11 metų.
Vilnietis mėgstamai sporto šakai atiduoda visą savo širdį – Zujūnų gimnazijoje ne tik treniruoja kitus, bet ir rengia varžybas, kurioje dalyvauja ne tik Vilniaus, bet ir Varėnos, Utenos, Ukmergės žaidėjai.
Pasak G. Gatavecko, šio žaidėjo energija uždega stalo teniso mėgėjus ir treniruotėse, ir varžybose.
E. Uzialo stalo tenisu sudomino ir savo 19 metų sūnų Ervilą, kuris šiemet, atstovaudamas Lietuvos rinktinei, tapo Baltijos šalių čempionu.
Neapginti titulai, viltys – kitąmet
Virvės traukimo varžybų favoritams – Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos sportininkams šiemet nepavyko džiaugtis nugalėtojams skirtu prizu – traukimo virve.
Jie finale buvo treti, priekin praleidę Klaipėdos rajono savivaldybės Gargždų seniūniją ir Klaipėdos rajono savivaldybės Endriejavo seniūniją.
Kuršėniškių treneris ir varžybų vyr. teisėjas Antanas Gricius teigė, kad šiemetinėse varžybose dalyvavo ypač stiprios komandos.
Virvę traukė 12 komandų. Tarp favoritų nugalėti jis minėjo ne tik savo treniruojamą komandą, bet ir pernykščių žaidynių vicečempionus Gargždų stipruolis bei Upynos seniūnijos komandą.
„Gali nustebinti ir Ukmergės rajono Deltuvos komanda, subūrusi labai stiprius virvės traukikus, negalima nurašyti ir Klaipėdos rajono Endriejavo seniūnijos atletų.
Seniūnijų žaidynėse dalyvauja mėgėjų komandos, kurias sunku suburti. Vieni sportininkai išeina, o kiti ateina.
Komandose galima pamatyti netgi žilagalvių entuziastų, kurie vis dar pasižymi savo jėga.
Varžybose nematėme 2024 metų seniūnijų žaidynių nugalėtojų Kretingos rajono savivaldybės Kartenos seniūnijos vyrų“, – kabėjo A. Gricius.
Alytaus sportinės delegacijos vadovą, miesto savivaldybės tarybos narį Kęstutį Dambrauską labiausia nuliūdino tai, kad į finalines varžybas nepateko stiprios jų stalo teniso ir futbolo komandos.
Finalinėse varžybas dalyvavo alytiškių krepšinio, tinklinio, šaškių, šachmatų ir smiginio komandas, kurios atstovavo Vidzgirio, Ulonų ir Putinų seniūnaitijoms.
Sėkmingiausiai pasirodė Ulonų seniūnaitijos parko tinklininkės, tapusios čempionėmis, o Vidzgirio seniūnaitijos šaškininkai buvo antri.
„Seniūnijų žaidynės – mūsų sporto gyvybės medis“
Įtemptos buvo seniūnų trikovės varžybos, kuriose sportininkai bandė jėgas pasagos mėtymo, krepšinio kamuolio varymo ir tinklinio kamuolio mušinėjimo varžybose.
Tarp 8 moterų pajėgiausia buvo dvylika metų Kupiškio rajono Alizavos seniūne dirbanti Raminta Ribokaitė.
„Buvo labai malonu pasivaržyti su savo kolegėmis. Trikovės rungtys nebuvo sunkios, dvi jų man susiklostė labai sėkmingai, tai ir nulėmė pergalę.
Anksčiau gana aktyviai sportavau, o dabar ramiau, tik daug vaikštau. Seniūnijoje turime treniruoklių, kas nori gali stiprėti fiziškai“, – pasakojo R. Ribokaitė.
Vyrų grupėje nugalėjo Druskininkų savivaldybės Viečiūnų seniūnijos atstovas Aurimas Kutka, kuris apdovanojimą ant scenos atsiėmė su dukrele Žemyna.
Bronzos medalį pelniusiam Pagėgių savivaldybės tarybos nariui, atsakingam už sportą, ir komandos vadovui Dainiui Maciukevičiui nepavyko apginti pernykščio vicečempiono titulo, be jis nebuvo nusiminęs.
„Man buvo svarbu dalyvauti, nes šiemet rungtys man buvo neparankios. Seniūnų trikovės varžybos šiemet buvo neįskaitinės, simbolinės, gal todėl mūsų ir susirinko nedaug.
Jeigu jos būtų įskaitinės, kaip komandinės sporto šakos, tai, manau, seniūnų varžybose būtų gerokai daugiau“, – įsitikinęs D. Maciukevičius.
Jis akcentavo, jog Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės yra būtinos, jos turi rūpėti miestų ir rajono savivaldybių vadovams.
„To judesio labai reikia. Seniūnijų žaidynės kelerius metus buvo nutrauktos ir jų visi labai pasigedo.
Šitų žaidynių nevalia nutraukti, tai mūsų sporto gyvybės medis, kurio šaknų negalima pakirsti.
Žaidynės turi tęstis – tai mūsų tautos judėjimo variklis“, – teigia D. Maciukevičius.
Žaidynės su kaupu pateisino visus lūkesčius
Lietuvos seniūnijų sporto žaidynes komentuoja pagrindinis renginio organizatorius, LSD „Žalgiris“ draugijos prezidentas B. A. Vasiliauskas:
„Šiemetinės žaidynės tapo tikra sporto ir bendrystės fiesta, kuri dar ilgai liks visų atmintyje. žaidynės suvienijo 45-ias Lietuvos seniūnijas, dalyvavusias žaidynėse.
Tai – ne naujas sporto renginys, jau 20 -asis. Jis su kaupu pateisino visus mūsų lūkesčius, viršijo visus reikalavimus.
Iš viso renginyje dalyvavo apie 10 tūkst. fizinio aktyvumo puoselėtojų ir pakėlė žaidynių kartelę į naują aukštumą.
Norisi pagirti Jonavos sporto centrą (direktorė Jūratė Stanislovaitienė), kuris puikiai pasiruošė finalinėms varžyboms.
Jonava – puiki vieta rengti tokios didelės apimties masinius renginius. Viskas buvo vietoje, todėl dalyviams buvo ypač smagu varžytis.
Neturėjome jokių rūpesčių dėl infrastruktūros, puiki jonaviečių sporto bazė atitiko visus varžybų rengimo reikalavimus.
Norime nuoširdžiai padėkoti Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Nacionalinei sporto agentūrai, kuri patikėjo mūsų renginiu.
Ketverių metų programai įgyvendinti liko dar vieneri metai, kol kas viskas klostosi sklandžiai.
Kitiems metams esame pasiruošę ir apsiginklavę kantrybe bei patirtimi. Kartu įgyvendiname ir projektinę programą, LSD „Žalgiris“ turi ganėtinai darbų ir rūpesčių“.
Nugalėtojų pakyla
Šaškių varžybas laimėjo Lazdijų rajono Seirijų seniūnija, šachmatų – Radviliškio rajono savivaldybės seniūnija, smiginio – Šilalės rajono savivaldybės seniūnija, paplūdimio tinklinio 2×2 – Klaipėdos rajono savivaldybės Sendvario seniūnijos vyrai, parko tinklinio 4×4 – Alytaus miesto savivaldybės Ulonų seniūnaitijos moterys, krepšinio 3×3 – Biržų rajono Nemunėlio seniūnijos moterys ir Telšių rajono savivaldybės seniūnijos vyrai, krepšinio meistrų – Jurbarko rajono savivaldybės Veliuonos seniūnijos vyrai.
Žaidynes vykdo Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, bendradarbiaudama su šalies miestų ir rajonų savivaldybėmis. Žaidynės bendrai finansuojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis (Programos numeris NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004).



























































































































































































