Robertas Trakys, Lietuvos kariuomenės Sporto klubas
„Mano nuomone, tai pačios geriausios varžybos karinio sporto srityje, kuriose ne tik siekiama rezultato, bet ir lavinami karių įgūdžiai, reikalingi šiuolaikiniame mūšyje, karinėse operacijose ir pratybose“, – kariuomenėje prestižinę sporto šaką, reikalaujančią visapusiško atleto pasiruošimo, pristatė pulkininkas leitenantas Algirdas Revaitis.
Rugpjūtį Vyner Noištate (Austrija) vyko jau 68-asis pasaulio karinės penkiakovės čempionatas, kuriame Lietuvai atstovavo 8 sportininkų delegacija. Šioje sporto šakoje sportininkai varžosi šaudydami į už 200-300 metrų esančius taikinius, įveikdami karinį kliūčių ruožą, plaukdami distanciją su kliūtimis, mėtydami granatas bei bėgdami krosą.
„Tai ne tik sportas, bet ir karinis pasirengimas, drausmė, universalumas, kai kariai ne tik dalyvauja varžybose, bet ir lavina jėgą, ištvermę, greitį, balansą bei taiklumą treniruočių proceso metu“, – penkiakovei reikalingas savybes išskyrė A. Revaitis.
Austrijoje vykęs čempionatas mūsiškiams susiklostė sėkmingai: atskirose rungtyse į dešimtukus prasibrovė du Lietuvos kariai ir moterų estafetės komanda.
Skirtingai nuo šiuolaikinės penkiakovės, kurioje sportininkai visas penkias rungtis įveikia per kelias valandas, karinės penkiakovės varžybos įprastai trunka 3-5 dienas, o jų trukmė priklauso nuo organizatorių sprendimo. Šių metų planetos pirmenybėse Austrijoje atletai varžėsi penkias dienas.
Varžybos pradedamos šaudymo rungtimi: iš gulimos padėties lėtošauda atliekama 10 šūvių per 10 minučių, o po to dar 10 šūvių per minutę, pertaisant ginklą. Antrąją varžybų dieną sportininkai įveikia kliūčių ruožą, kurį sudaro 500 metrų bėgimas su 20 skirtingų kliūčių.
„Tai pati įdomiausia šios sporto šakos disciplina, labiausiai reprezentuojanti kariui reikalingą įgūdį – jėgos ištvermę – ir tuo pačiu pati sudėtingiausia. Po jos seka 50 metrų plaukimo distancija su 5 kliūtimis takelyje: tai greita, atletiška, sakyčiau, niekur nematyta rungtis, su labai stipriomis emocijomis tiek iš atletų, tiek ir iš žiūrovų pusės. Distancija dažniausiai yra įveikiama tarp 25-30 sekundžių, tad viskas yra detalėse“, – pasakojo A. Revaitis.
Ketvirtojoje rungtyje sportininkai kariai varžosi granatų mėtyme: granatos metamos po keturis kartus į taikinius, išdėstytus keturiose skirtingose distancijose.
„Bandoma pataikyti į vidinį centrą, gali pataikyti į taikinio perimetrą arba išvis nepataikyti. Kiekvieno atleto siekiamybė – pasiekti vadinamąjį „full house“, kai visos 16 granatų pataiko į taikinių centrus. Čia veikia ir psichologija, nors tai pati lengviausia disciplina, bet per pasaulio čempionatus ne daugiau 3-4 atletai sugeba pataikyti viską į centrą“, – teigė A. Revaitis.
Pasirodymas kiekvienoje rungtyje įvertinamas taškais, o lemiamą bėgimo rungtį sportininkai pradeda su tokiu sekundžių atsilikimu, kiek taškų pralaimi lyderiui. Kroso varžybose vyrai bėga 8 km, o moterys – dvigubai mažiau.
„Jei nori gerai pasirodyti, reikia balanso visose penkiose disciplinose: privalai turėti bėgimo ištvermę, jėgos ištvermę, mokėti plaukti, būti taiklus. Gerai, jei naujokas turi polinkį į bėgimą ir yra susipažinęs su plaukimu – nuo to galima atsispirti“, – sakė A. Revaitis.
Karinės penkiakovės pasaulio čempionatas Austrijoje vyko jau aštuntąjį kartą – įprastai pirmenybės šioje šalyje organizuojamos kas 10 metų. Iki Covid-19 pandemijos čempionatuose varžydavosi apie 200 sportininkų, tačiau pastaraisiais metais dalyvių skaičius sumažėjo beveik trečdaliu.
„Austrų organizacija yra išskirtinė, jie sudaro ne tik geriausias sąlygas atletams, bet ir žiūrovams, medijai. Atrodo, kad austrams nebėra kur tobulėti, bet kiekvieną kartą pamatome, kad yra. Šiuo atveju buvo vos ne olimpinių žaidynių lygmuo, su visa medija, pristatymais, gėlių ceremonijomis…“, – pasakojo A. Revaitis.
Šioje sporto šakoje pastaruoju metu sėkmingiausiai pasirodo Vokietijos, Danijos, Norvegijos, Austrijos bei Brazilijos kariai. Šiemet pasaulio čempionų titulus iškovojo norvegas Kristofferis Skonnordas bei vokietė Nadja Kimmel, o tarp lietuvių bendrojoje įskaitoje aukščiausiai palypėjo majoras Justinas Čekanauskas (41 vieta) ir kapitonė Loreta Macijauskienė (33 vieta).
Lietuvos rinktinės garbę taip pat gynė pulkininkas leitenantas A. Revaitis, majoras Gediminas Juršėnas, leitenantas Airidas Tylius, seržantas Audrius Šileris, vyr. seržantė Vaiva Pėstininkė bei grandinė Samanta Bliuvaitė. Beje, moterų komanda estafečių rungtyje iškovojo devintąją vietą.
„Šis pasaulio čempionatas buvo išskirtinis ir tuo, kad pirmą kartą mūsų kariuomenės istorijoje turėjome pilną merginų komandą. Reikia džiaugtis, kad Lietuvos kariuomenės Sporto klubas sudaro sąlygas mūsų geriausiems atletams kariškiams varžytis su geriausiais kitų rinktinių atletais. Į kiekvieną startą einame maksimaliai nusiteikę, kad šis startas bus geriausias iki šiol turėtas ir pavyks pasiekti geriausią asmeninį rezultatą. Taip pat labai svarbu, kad mūsų kariai turi galimybę varžytis su kitų šalių kariuomenių atstovais, užmegzdami glaudesnius ryšius su mūsų šalies sąjungininkų ir partnerių kariais“, – vardijo A. Revaitis.
Atskirose rungtyse į geriausiųjų dešimtukus prasibrovė du Lietuvos atstovai: plaukime su kliūtimis G. Juršėnas užfiksavo devintą laiką (26,7 sek.), o 8 km krose J. Čekanauskas buvo septintas (26 min. 46,8 sek.).
Sportas kariuomenėje ugdo fizines ir psichologines savybes, reikalingas karinėms užduotims vykdyti.
