Daugiau nei pusšimtis skirtingų fizinio aktyvumo veiklų visais metų laikais, visų savivaldybių įtrauktis, dėmesys patriotiškumo ugdymui ir sveikatos prevencijai, skirtingų amžiaus grupių ir neįgaliųjų integracija į sporto veiklas: Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ metiniame plane – šeši nauji renginiai, kurių tikriems sporto mėgėjams ir aktyvios gyvensenos puoselėtojams nevalia praleisti.
80 metų veiklos jubiliejų mininti LSD „Žalgiris“ yra viena ilgiausiai veikiančių Lietuvos sporto organizacijų, kurios veikla orientuota į gyventojų sveikatinimą, fizinį aktyvumą ir mėgėjiško sporto puoselėjimą.
Tai didžiausia skėtinė nevyriausybinė sporto organizacija Lietuvoje. „Pagarba sportą mylintiems, už sportą sergantiems ir dėl jo dirbantiems“, – toks yra neoficialus „Žalgirio“ šūkis.
„Žalgiris“ yra dviejų tarptautinių organizacijų – Pasaulio neprofesionalaus sporto organizacijos (CSIT) ir Europos sporto mėgėjų federacijos (EFCS) – narys.
2023 m. LSD „Žalgiris“ kartu su savo nariais (sporto klubais) suorganizavo 187 fizinio aktyvumo ir sporto renginius, kuriuose sudalyvavo daugiau kaip 20 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Ne mažesnės ambicijos – ir 2024-25 metams.
„Žalgiris“ laimėjęs Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams sporto renginiams organizuoti konkursą 4 metams, ne tik grąžins legendines Seniūnijų žaidynes, bet ir pasiūlys sporto renginius kelių ypatingų, bet kartais nepelnytai primirštamų proga. Ketverius metus truksiančiai programai įgyvendinti Lietuvos sporto draugijai ,,Žalgiris” skirta beveik 1,9 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų.
Įgyvendinant „Nacionalinę fizinio aktyvumo programą, skirtą masiniams sporto renginiams organizuoti“ vykdomos „Žalgirio“ fizinio aktyvumo veiklos kasmet įtraukts daugiau nei 21 tūkst. dalyvių visose 55-iose šalies savivaldybėse, o daugiau nei 50 proc. veiklų bus tinkamos asmenis, turintiems negalią (klausos, regos, judėjimo ar kt.).
2024 metais bus suorganizuoti trys renginiai: Baltijos kelio bėgimas, Lietuvos seniūnijų žaidynių finalinis etapas ir Sporto diena. Nuo 2025 metų programa bus įgyvendinama pilna apimtimi, t.y. vykdant šešis nacionalinės fizinio aktyvumo programos renginius.
Sausis. Bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“
Laisvės gynėjų dienos minėjimui skirtas bėgimas. Šis bėgimas, organizuojamas nuo 1992 metų – tai igametės LSD „Žalgiris“ ir Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos draugystės vaisius.
Patriotiškumą ir pilietiškumą kurstančiame bėgime, kuriame sportiniai rezultatai nėra svarbūs, kasmet dalyvauja 7-9 tūkst. dalyvių, tarp kurių gausu karių, šaulių, krašto apsaugos savanorių.
Masinio bėgimo maršrutas driekiasi nuo Vilniaus Antakalnio kapinių iki Vilniaus televizijos bokšto. Bėgimu pagerbiamos Sausio 13-osios įvykių aukos – žmonės, žuvę 1991-ųjų sausio 13-osios naktį ir mirę nuo sužalojimų, patirtų sovietiniams kariniams daliniams šturmuojant Televizijos bokštą ir LRT rūmus.
Balandis. Renginys „Būk sveikas“
Pasaulinei sveikatos dienai paminėti skirtas renginys, kuris kasmet vyks vis kitame šalies regione, kas į renginio veiklas leis įtraukti tuose regionuose veikiančius visuomenės sveikatos biurus.
Renginio metu gyventojai bus skatinami skirti didesnį dėmesį sveikatos prevencijai – bus kviečiami atlikti fizinio pajėgumo testus (FPT), gauti sveikatos specialistų rekomendacijas, išklausyti nemokamas paskaitas.
Renginyje tikimasi sulaukti ne mažiau 1 tūkst. dalyvių, visos renginio veiklos vyks atvirose erdvėse, o programą sudarys keliolika skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų. Veiklomis bus siekiama sinergijos tarp sporto varžybų ir savišvietos sveikatingumo temomis.
Pasaulinė sveikatos organizacija (angl. World Health Organization, WHO) balandžio 7-ąją, kaip Pasaulinę sveikatos dieną, į kalendorių įtraukė 1950 metais. Kasmet, minint Pasaulinę sveikatos dieną, siekiama atkreipti viso pasaulio dėmesį į kokią nors itin svarbią pasaulio sveikatai temą.
„Mano sveikata – mano teisė“ – tokia Pasaulinės sveikatos dienos tema buvo šiais metais. 2025 metų tema – „Visuotiniai veiksmai už visuotinę sveikatą“, pabrėžiant įsipareigojimą siekti visuotinio sveikatos prieinamumo, užtikrinant, kad visi asmenys ir bendruomenės turėtų galimybę naudotis jiems reikalingomis sveikatos priežiūros paslaugomis, nepatiriant finansinių sunkumų.
Kovas-Rugsėjis. Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės
Nuo 2008 metų rengtos Seniūnijų žaidynės, įskaitant atrankines ir finalines varžybas, per metus į sporto varžybas įtraukdavo 15-20 tūkst. dalyvių, o rekordiniais metais dalyvių skaičius netgi viršijo 30 tūkst.
Laimėjęs nacionalinio fizini aktyvumo programą, renginio organizavimo estafetėje lazdelę iš asociacijos „Sportas visiems“ perima „Žalgiris“, atnaujinantis ypač mažosiose savivaldybėse mėgstamas žaidynes.
2024 metais vyks tik finalinio etapo varžybos, rugsėjo 14-ąją subursiančios į renginį Palangoje, o nuo 2025-ųjų žaidynės, kaip ir buvo įprasta, startuos atrankinėmis varžybomis seniūnijose. Jos tęsis nuo kovo iki rugpjūčio, o žaidynių sezoną vainikuos finalinės varžybos rugsėjį.
Neabojama, kad žaidynės sugrįš į turėtas populiarumos pozicijas ir į jų sūkurį įsitrauks visos savivaldybės. Svarbiausias Seniūnijų žaidynių tikslai – gyventojų fizinio aktyvumo skatinimas gyvenamojoje apinkoje, įsitraukimo į mėgėjišką sportą didinimas bei sporto visiems suaktyvinimas šalies regionuose.
Birželis. Festivalis „Sportas visiems“
Vaikų gynimo dienai paminėti skirta fizinio aktyvumo fiesta, vaikams, tėveliams ir visiems skelbianti sportiškos vasaros pradžią.
Planuojama, kad ne mažiau kaip 90 proc. renginio veiklų vyks atvirose erdvėse, o pusę iš bent 3 tūkst. dalyvių sudarys vaikai ir jaunimas iki 18 metų.
Trijų dienų renginio programą sudarys ne mažiau kaip 50 skirtingo pobudžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų, orientuotų į visas amžiaus grupes bei skirtingo fizinio pajėgumo asmenis. Didelė dalis veiklų bus adaptuota asmenims, turintiems negalią.
Rugpjūtis. Bėgimas „Baltijos kelias“
Bėgimas, skirtas Europos dienos stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio metinėms paminėti. Šis bėgimas unikalus – vyksta estafetės principu, simbolizuojančiu trijų tautų susikibimą rankomis į gyvą grandinę.
Bėgimas nėra masinis, bet simbolinė jo reikšmė – milžiniška. Keliasdešimt bėgikų pasikeisdami įveikia maždaug 680 km maršrutą nuo Vilniaus iki Talino, per Rygą.
Bėgimas, kuriame dalyvauja ir kariai, prasideda istoriškai arba politiškai svarbioje valstybei vietoje, patogioje ir dalyviams, ir žiūrovams. Pavyzdžiui, šiemet – Vilniaus Katedros aikštėje.
LSD „Žalgiris“ ir Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos (LBMA) pastangomis bėgimas organizuojamas nuo 1992 metų. Bėgimo sumanytojas – pirmasis LBMA prezidentas Romas Bernotas.
Spalis. Renginys „Lietuvos sporto diena“
Kūno kultūros ir sporto dienai paminėti skirtas renginys, kasmet vyksiantis pirmąjį spalio šeštadienį.
Renginio programą sudarys daugiau kaip 10 skirtingo pobūdžio sporto šakų, fizinio aktyvumo priemonių ar sveikatingumo užsiėmimų, kuriuose, planuojama, dalyvaus daugiau 1 tūkst. unikalių dalyvių.
Nors ruduo bus beveik įpusėjęs, bent trečdalis visų veiklų, planuojama, vyks lauke. Į „Lietuvos sporto dienos“ renginius bus siekiame įtraukti mažiau aktyvius gyventojus bei šeimas su mažais vaikais.
Renginiu, kuris, tikimasi, taps besiplečiančia tradicija, siekiama priminti, kad pirmąjį spalio šeštadienį Lietuvoje švenčiama Kūno kultūros ir sporto diena. LR Seimo sprendimu, ši diena į atmintinų datų sąrašą įtraukta 2008-aisiais, siekiant pažymėti ir atminti, kad 1934 metų spalio 1 d. Lietuvoje pradėjo veikti pirmoji valstybinė sporto įstaiga – Kūno kultūros rūmai.
Tikimasi, kad iniciatyva savivaldybių sporto vadovus, fizinio ugdymo mokytojus bei entuziastus paskatins kurti tradiciją kasmet minėti Lietuvos sporto dieną, bendruomenėms organizuojant sporto renginius.
Nacionalinė fizinio aktyvumo programa, skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004), bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
LSD „Žalgiris“
