Marytė Marcinkevičiūtė
Europos vandensvydžio čempionato atrankos turnyras Olandijoje mūsų šalies nacionalinei rinktinei buvo nesėkmingas.
A grupės varžybose pralaimėtos visos trejos rungtynės: Portugalijai – 9:19, Lenkijai – 7:8, Olandijai – 2:24.
Sėkmingiausiai žaidė olandai (9 taškai), kurie pelnė kelialapį į 2024 m. Europos čempionato finalinį turnyrą Izraelyje.
Antri grupėje – portugalai (6), treti – lenkai (3), ketvirti – be taškų likusi Lietuvos rinktinė.
ILGAS SEZONAS. Į čempionato atrankos turnyrą dėl mamos sunkios ligos negalėjo išvykti pagrindinis rinktinės strategas vilnietis Anatolijus Asajavičius, kuris susitikimus stebėjo namie per interneto televiziją.
Kaip Lietuvos vandensvydžio federacijos prezidentas A. Asajavičius rinktinės pasirodymą įvertino taip: „Žaidėjams buvo labai ilgas ir sunkus sezonas, kuris tęsėsi net 11 mėnesių, ir juos išsekino.
Tačiau rinktinė, kuriai daugiausiai atstovavo Elektrėnų „Žaibo“ žaidėjai, per kiekvienas rungtynes degė noru nugalėti ir portugalus, ir lenkus bei kuo geriau sužaisti su varžybų šeimininkais olandais.
Tačiau rinktinė paprasčiausiai pritrūko fizinių jėgų. Viso sezono rungtynes buvo ypač sunku žaisti praktiškai septyniems sportininkams: komandos kapitonui Janui Bakulo, Aurimui Jonkui, Juliui Goštautui, Rimantui Jakučiui, Jurijui Galinokui, Danieliui Vitkauskui ir pagrindiniam rinktinės bei „Žaibo“ klubo vartininkui Skirmantui Motuzui.
Šie žaidėjai visą laiką būdavo vandenyje, pailsėti gaudavo vos po porą minučių ir vėl šokdavo į vandenį tęsti rungtynių.
Antroji komandos sudėtis meistriškumu dar negali prilygti pirmajai, jai dar reikia daug treniruotis.
Atrankos varžybos turėjo vykti kovo mėnesį, bet buvo nukeltos į birželio pabaigą.
Nuo balandžio iki birželio mūsų žaidėjai kas porą savaičių dalyvavo turnyruose. Per ilgą sezoną jiems buvo sunku išlaikyti gerą sportinę formą“.
NEIŠNAUDOTOS GALIMYBĖS. Lietuvos vandensvydžio nacionalinės rinktinės antrasis treneris kaunietis Rimvydas Šimanskas, vadovavęs komandai atrankos turnyre Olandijoje, teigė, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės ir rinktinė nepasiekė to, ką galėjo.
Po įtempto varžybų grafiko mūsų rinktinės žaidėjai neatgavo jėgų lemiamoms sezono rungtynėms.
„Nesėkmingai mums susiklostė pačios pirmosios rungtynės su portugalais. Mūsų žaidėjai buvo susikaupę ir turėjo didžiulį norą nugalėti. Du kėlinius vyko lygiaverčių varžovų kova, tačiau trečiame mūsų žaidimas išsibalansavo, pasijuto fizinis sportininkų nuovargis.
Nesugebėta uždengti portugalų atakų lyderio, kuris pelnė net 10 įvarčių. Negelbėjo ir vartininkas Skirmanats Motuzas, kuriam šios rungtynės buvo prastokos.
Po pralaimėjimo portugalams mūsų vyrų nuotaika buvo prasta, slėgė psichologinė įtampa.
Nepaisant to, privalėjome nugalėti kitus varžovus – lenkus. Mūsų rinktinė tikrai buvo stipresni už juos, tačiau nerealizavo puikių progų įvarčiams pasiekti.
Prieš lenkus trečią kėlinį pirmavome 7:6 ir turėjome galimybę nuo jų atitrūkti dviem įvarčiais. Tačiau puiki proga nebuvo išnaudota.
Nerealizavome 5 m baudinio, neišnaudojome dar vienos progos. Neįmušėme įvarčių mes, tai lenkai juos įmušė.
Labai blogai mūsų vyrai sužaidė rungtynių pabaigą: nesugebėta išlyginti rezultato ir prarasta galimybė mušti baudinius.
Jautėsi didelis žaidėjų nuovargis. Jau per „Water Polo Tour Series“ turnyro paskutiniojo šeštojo turo susitikimus buvo matyti, kad jėgos senka ir, besirengiant atrankos turnyrui, per dvi savaites jas jau buvo sunku atgauti.
Nepaisant pralaimėjimo, drįstu teigti, kad, jeigu būtume žaidę kokias nors draugiškas rungtynes, manau, kad lenkus būtume nugalėję dvigubu rezultatu“, – mintimis dalijosi R. Šimanskas.
Po patirtų dviejų pralaimėjimų buvo sunku tikėtis pergalės prieš baseino šeimininkus olandus.
Kiek atkakliau jiems priešintasi tik pirmą kėlinį, kuris buvo pralaimėtas 1:3. Tačiau per kitus tris ryškiai dominavo olandai, nugalėję 24:2.
Lietuvos rinktinei po įvartį pasiekė J. Bakulo ir A. Jonkus.
