Dvi Platelių „Žalgirio“ jachtklubo direktoriaus aistros

Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info

Platelių „Žalgirio“ jachtklubo direktorius Vaclovas Buivydas turi dvi aistras: buriavimą ir nardymą. Jam kitąmet sukaks 70 metų, bet jis yra fiziškai aktyvus ir savo pomėgiams skiria nemažą dėmesį.

Kiekvienais metais plateliškis su grupe nardymo entuziastų vyksta nardyti į kokią nors pasaulio šalį. Jis nardė Meksikoje, Norvegijoje, Filipinuose, Portugalijoje, Ispanijoje, Egipte.

Nardymas – savotiškas mokslas

Didžiausią įspūdį V. Buivydui paliko Raudonoji jūra, kai jis buvo nuvykęs nardyti į Hurgadą (Egiptas).

„Kai panyru po vandeniu, atsiduriu nuostabiame pasaulyje. Jūrose matomumas yra apie 80 metrų, žaviuosi augmenija, koralais, gausybe žuvų, tačiau nieko negalima nei liesti, nei čiupinėti, viskas yra griežtai draudžiama.

Iš vandens gelmių į namus negaliu parsivežti jokio suvenyro. Grįžtu tuščiomis rankomis, bet su daugybe naujų ir smagių įspūdžių, fiziškai sutvirtėjęs. Nardau apie 40 minučių. Nardymas – savotiškas mokslas, kaip tam studentui reikia daug mokytis ir žinoti“, – pasakoja Vaclovas.

Šiemet ir praėjusiais metais plateliškis nardė Kanarų salose Tenerifėje. Jis akcentuoja, kad nėra profesionalas – kuo daugiau nardo, tuo daugiau išmoksta ir geriau jaučiasi po vandeniu.

Platelių ežeras – irgi labai gražus

Vaclovas paskaičiavo, kad yra paniręs daugiau kaip 700 kartų ir pagal jį tai nedaug.

„Platelių ežeras nardytojams irgi yra patrauklus, gilus ir įdomus. Saulėje ypatingai gražiai tviska jo dugnas. Tie, kurie nardo, gali pamatyti XV amžiuje tiltui sukaltų senovinių ąžuolinių polių, kurie visi išlikę iki šių dienų“, – sako Vaclovas.

Jis teigia, kad pomėgis nardymui atsirado gal prieš 18 metų, kai buriavimo bazės teritorijoje įsikūrė „Oktopuso“ nardymo centras.

Dar sovietmečiu Vaclovas buvo baigęs nardymo kursus, nardė rusiška įranga, bet daugiau kaip 10 metų tuo pomėgiu neužsiiminėjo.

„Vieną gražią dieną nutariau prisiminti senus gerus laikus ir po ilgos pertraukos vėl panirti į ežero gelmes. Išsilaikiau teises, gavau nardymo sertifikatą. Nusipirkau specialią aprangą ir pamažu pradėjau nardyti. Su „Oktopuso“ 10-12 žmonių grupe, vadovaujama Arūno Vainoros, dabar kasmet išvykstu kur nors panardyti.

„Oktopuso“ nardymo centre, kuris yra mūsų jachtklubo kaimynystėje, tris dienas galima lankyti kursus, susipažinti su praktine ir teorine dalimis, laikyti egzaminus ir gauti nardymo sertifikatą. Kai sertifikatą turi rankose, gali važiuoti nardyti į bet kurią pasaulio šalį“, – mintimis dalijasi Vaclovas.

Labiau prie širdies – buriavimas

Tačiau plateliškiui vis dėlto mielesnis buriavimas, su kuriuo nesiskiria nuo 1965-ųjų.

„Buriavimas yra buriavimas. Juos susižavėjau dar gyvendamas Plungėje. Kaip šiandieną prisimenu 1965-aisiais Plateliuose vykusį žemaičių festivalį, kurio programoje buvo ir buriavimas.

Kelias valandas lyg užburtas stovėjau ant kranto ir stebėjau gražuoles jachtas, vis tikėdamasis, kad mane gal kas pakvies į vieną iš jų. Prie manęs priėjo didelis buriavimo entuziastas Petras Sadauskas ir paklausė, ar noriu buriuoti. Jeigu nori, – išsemk iš jachtos vandenį. Išsėmiau. Su ta jachta abu išplaukėme į ežerą. Man, trylikmečiui, džiaugsmas buvo neišpasakytas.

Ar patiko, paklausė treneris. Jeigu patiko, atvažiuok po mėnesio, nes dabar išvyksiu į komandiruotę ir nebūsiu Plateliuose. To mėnesio laukiau kaip užtekančios saulės. Porą metų mokiausi, į pratybas iš Plungės važinėdavau dviratuku. Tėvai nežinojo, kur važinėju. Kai sužinojo, – iškilo nemažas konfliktėlis, kuris, laimei, man gerai baigėsi. Rimtai buriuoti ir varžybose pradėjau dalyvauti 1967-aisiais“, – prisiminė Vaclovas.

Tada Plateliuose buriavimo bazės dar nebuvo, tik pačių buriuotojų suręstas nemažas senas elingas, kuriame buvo nemažai jachtų.

Vaclovas aktyviai buriavo įvairias jachtas, tačiau daugiausia „Skrajojantį olandą“, 1969-1970 metais sėkmingai dalyvaudavo Lietuvos čempionatuose ir pelnydavo medalių.

Direktoriaus darbas verčia mažinti apsukas

V. Buivydas dabar džiaugiasi sportine jachta, kurią įsigijo prieš penkerius metus.

„Dar prieš kokius aštuonerius metus aktyviai dalyvaudavau įvairiose buriavimo varžybose, tačiau dabar buriuoju tik savo malonumui. Paburiavus ir panardžius, visai kitaip jaučiuosi, atsigaunu po visų dienos darbų. Tie, kuri nori buriuoti ir nardyti, pirmiausiai turi nebijoti vandens ir mokėti plaukti“, – akcentuoja Vaclovas.

Tačiau jachtklubo direktoriaus pareigos daro savo ir fizinio aktyvumo apsukas Vaclovas yra priverstas mažinti.

„Kasmet daugėja rūpesčių, vis mažėja laiko lieka fiziniam aktyvumui. Rūpi pats jachtklubo pastatas, viešbučio, aplinkos tvarkymo, prieplaukų, jachtų pririšimo reikalai. Mums nemaža problema – tiltai. Jų turėjome tris, savivaldybė pasisiūlė pastatyti pontoninį tiltą ir penkerius metus jį reikėjo prižiūrėti. Tačiau buvome apgauti, šiemet tiltas buvo parduotas. Prie jo neturime teisės pririšti jachtų, jis naudojamas kažkokiems katamaranams“, – išgyvena žalgiriečių jachtklubo direktorius, bazei vadovaujantis nuo 1988-ųjų.

Dvi Platelių „Žalgirio“ jachtklubo direktoriaus aistros – buriavimas ir nardymas

Kitos naujienos