Marytė Marcinkevičiūtė
Gruodžio 7 dieną Kaune, verslo centre „Kauno dokas“ vyks Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) ataskaitos ir rinkimų konferencija, kurios metu bus renkama nauja valdžia.
Vienas kandidatų į LBKIF prezidentus – Saulius Raziūnas: Panevėžio sporto centro direktorius, praeityje neblogo meistriškumo irkluotojas ir treneris, 2007-aisiais įgijęs tarptautinę teisėjo kategoriją.
„Pagrindinis mūsų komandos strategas – Panevėžio sporto centre baidarių ir kanojų irklavimo treneris Vytautas Vaičikonis, kurį jaunystėje teko treniruoti ir jis buvo vienas geriausių mano auklėtinių. Jis pasiūlė prisijungti prie buriamos komandos.
Konferencijai ruošiamės kruopščiai ir atsakingai nuo spalio mėnesio aplankėme pagrindinius mūsų baidarių ir kanojų irklavimo klubus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Šiauliuose, Visagine, Plungėje, Skuode, susitikome su jų vadovais, treneriais, sportininkais.
Susipažinome su minėtų klubų šiandienos aktualijomis, išgirdome problemas ir jų lūkesčius.
Pašnekesiai buvo konkretūs ir dalykiški. Viliamės, kad mūsų nuoširdus bendravimas su jais duos teigiamų rezultatų.
Esame paruošę savo veiklos strategiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti jos tęstinumą. Kažkokių didelių pokyčių nesirengiame daryti. Pagrindinė mūsų misija – suteikti galimybę atsiskleisti įvairių amžiaus grupių irkluotojams, žmonių su negalia sportinėms ambicijoms, plėtoti mūsų visų mėgstamą sporto šaką.
Dabartinei LBKIF ne viską pavyko įgyvendinti, tai puikiai matome ir, jeigu mums pavyks laimėti rinkimus, tai atsispindės mūsų komandos veiksmų plane.
Sieksime įveikti iššūkius ir įgyvendinti savo išsikeltus tikslus, jausime atsakomybę, jei kažką keisime“, – pasakoja S. Raziūnas.
Jeigu tapsite LBKIF prezidentu, kokia bus jūsų 2025-2028 metų veiklos programa, ką joje akcentuosite ir sieksite įgyvendinti?
Pagal veiklos strategiją numatėme kelias jos kryptis: meistriškumo ugdymas ir rezultatai, organizacinė sporto mokyklų, sporto centrų ir sporto klubų plėtra bei efektyvus organizacijos valdymas.
Didelė dabartinė problema – olimpinio rezervo rengimas. Panaikinus Lietuvos olimpinį sporto centrą, atsirado didžiulis plyšys, ruošiant būsimus olimpiečius.
Turime nemažai perspektyvių sportininkų, tačiau jaunimas, baigęs mokyklas, gimnazijas, neturi kur kelti savo meistriškumą, kad galėtų deramai atstovauti šaliai pasaulio ir Europos čempionatuose, olimpinėse žaidynėse.
Tą plyšį būtinai reikia užpildyti, ruošiant olimpinį rezervą treneriai neturėtų susidurti su dideliais sunkumais.
Organizacinėje sporto mokyklų, sporto centrų ir sporto klubų plėtros srityje matome problemų, jog reikėtų praplėsti LBKIF apimtį, į federaciją priimti naujus narius.
Sporto gimnazijos, sporto centrai, sporto mokyklos – biudžetinės organizacijos, tačiau 2016-aisiais dabartinė LBKIF nusprendė, jog jos negali būti federacijos narėmis ir todėl neturi balsavimo teisės.
Išimtis –Klaipėdos irklavimo centras bei Alytaus sporto ir rekreacijos centras.
Yra nemažai ir nevyriausybinių organizacijų – sportų klubų, skėtinių organizacijų, kurios užsiima irkluotojų ugdymu, tačiau jos nėra priimtos į federacijos nares ir negali prisidėti prie sporto šakos plėtros.
Tarkime, mano vadovaujamas Panevėžio sporto centras, kuriame kultivuojamas baidarių ir kanojų irklavimas, nėra LBKIF narys, esame tik partneriai be jokios balsavimo teisės.
Stengsimės didinti LBKIF narių skaičių, sieksime į federaciją visateisiais nariais priimti sporto centrus, sporto gimnazijas, sporto mokyklas, viešąsias įstaigas.
Organizuosime susitikimus su esamų sporto šakos centrų savivaldos ir sporto įstaigų administracijomis, sieksime bendradarbiauti, gerinant vietos sportuojančių sąlygas.
Mūsų strategijoje numatytas ir efektyvus organizacijos valdymas. Stengsimės efektyviau panaudoti lėšas, gautas iš įvairių finansavimo šaltinių.
Skirsime ir daugiau dėmesio jaunimo, dalyvaujančio varžybose, finansavimui.
Labai norėtume per ketverių metų kadenciją Lietuvoje surengti Europos baidarių ir kanojų irklavimo jaunių – jaunimo čempionatą.
Turime gerą organizacinį potencialą, materialinių galimybių, nemažų resursų – tai kodėl neužsibrėžti tokio tikslo?
Surengti čempionatą buvo bandoma ir anksčiau, sulaukėme daug viltingų pažadų, tačiau jie ir liko pažadais.
Ir tik 2016-aisiais Tarptautinė baidarių ir kanojų irklavimo federacija Lietuvai patikėjo teisę rengti pasaulio meistrų čempionatą.
Mūsų ketverių metų strategijos plane ir daugiau ketinimų: surasti daugiau rėmėjų, įvairiais būdais labiau komunikuoti baidarių ir kanojų irklavimą, iškovoti medalius Europos jaunių – jaunimo čempionate, atrankų į tarptautines varžybas, rinktines taisykles ir kriterijus paskelbti ne vėliau kaip sausio mėnesį, pradėti paralimpinį baidarių ir kanojų irklavimą.
LBKIF priklauso ne vien sprintas, bet ir kanupolas, drakonų valtys, irklenčių irklavimas, slalomas, kurio programoje atsirado dar viena olimpinė disciplina – slalomo krosas.
Turime daug šių sporto šakų entuziastų, todėl jiems stengsimės skirti didesnį dėmesį, kad šios sporto šakos būtų dar populiaresnės, sportininkai pasiektų aukštesnį meistriškumą. Ateityje galvosime ir apie irklavimo maratoną.
Lietuvoje populiarėja kanupolas, susibūrė gero lygio komandos Vilniuje, Kaune, Alytuje, Trakuose, vyksta jų įvairių amžiaus grupių Lietuvos čempionatai. Reikės plėsti šios sporto šakos geografiją.
Sukursime irklenčių ir drakonų valčių komitetus, rūpinsimės šių sporto šakų plėtra, siūlysime, kad vienas iš trijų į vykdomąjį komitetą renkamų narių būtų atsakingas už irklenčių ir drakonų irklavimą.
Stengsimės bendradarbiauti su vietos savivalda dėl baidarių ir kanojų irklavimo plėtros, atnaujinsime varžybų rengimo įrangą.
Jeigu tapsite LBKIF prezidentu, su kokia komanda pradėsite ketverių metų darbą federacijoje?
Paminėsiu pačias svarbiausias pozicijas. Viceprezidentu esame numatę paskirti vilnietį Darių Čerešką, generaliniu sekretoriumi – panevėžietį Vytautą Vaičikonį, trenerių tarybos pirmininku – elektrėniškį Ovidijų Manomaitį, o teisėjams vadovautų kaunietė Gabija Atkočiūnienė.
