
Kardinaliai pagerinti savo kūno formą nėra lengva. Tikslo siekimas reikalauja sunkaus darbo, žinių, užsidegimo. Tačiau net ir labai motyvuotą sportininką gali stabdyti traumos, taip atitolindamos trokštamą pasiekti rezultatą.
Klubuose „RL Gym“ bei „Reljefas“ sporto entuziastus konsultuojantis, taip pat Lietuvos kultūrizmo ir fitneso federacijoje prezidento pareigas užimantis Modestas Puišė pasidalino žiniomis apie apšilimą.
„Mano nuomone, žmonės neatliekantys apšilimo prieš tam tikrus fizinius krūvius ar treniruotes, daro didelę klaidą. Visų pirma, tai yra traumų prevencija. Tai atlikdami mes dalinai apšildome raumenis, jie tampa kiek elastingesni“, – kalbėjo M. Puišė.
Specialistas patarė ką reikėtų atlikti prieš treniruotę, norint sumažinti riziką jos metu gauti traumą.
„Apšilinėjant rekomenduoju bent penkias minutes daryti dinaminius pratimus – tai yra pratimai, kurių metų atliekami sukamieji judesiai. Jie tikrai nėra sudėtingi. Pavyzdžiui, kaklo sukimas, bet kaklą siūlau sukti ne aplink visą savo ašį, o po pusę ašies. Po to, tarkime, galima atlikti rankų sukimus.
Šiais judesiais mes paruošiame širdį krūviui – suaktyviname jos darbą ir širdis išnešioja didesnį deguonies kiekį. O tai yra labai svarbu. Kai širdis pasirengusi, mūsų treniruotė yra kokybiškesnė, o jei ji yra kokybiška, automatiškai jos metu jaučiamės geriau“, – dėstė sportininkas.
M. Puišė mano, jog kūno paruošimas treniruotei yra svarbus ir psichologiškai: „Apšilimą galima įsivaizduoti kaip ritualą: aš atėjau, raumenis apšildžiau, mintis nukreipiau į būsimą fizinį krūvį. Tik labai gaila, kad nemažai į sporto klubus ateinančių žmonių prieš treniruotę neapšilinėja. Jie kelia, traukia pakankamai nemažus svorius, o paskui savęs klausia, kodėl yra gaunama vienokia ar kitokia trauma“.
Sporto salėse galima sutikti žmonių, kurie vietoje minėtų dinaminių pratimų apšyla bėgdami. Treneris siūlo optimalesnę alternatyvą.
„Manyčiau, jog bėgimas apšilimo metu nelabai tinka, aš rekomenduočiau tiesiog greitai eiti. Pirmiausia, eidami mes neužkeliame kraujo spaudimo. Dažnai žmonės daro ilgą apšilimą ir išnaudoja pakankamai daug energijos vietoj to, kad padirbėtų su svoriais. Bet tai priklauso nuo tikslo, jei tikslas yra daryti ištvermės treniruotę – viskas tvarkoje.
Jei treniruočių tikslas būtų, tarkime, auginti raumeninę masę arba tiesiog gerai jaustis, intensyvumą, kurį žmonės naudoja treniruotės pradžioje kelčiau į treniruotės pabaigą. Kūno riebalai degti pradeda tik po 35-45 minučių intensyvaus darbo. Sakykime, kad su treniruokliais dirbome 45 minutes, tuo metu visą energiją gaudami iš angliavandenių. Bet dabar pasirinkę bėgti takeliu ar minti elipsinį dviratį didžiąją dalį energijos imsime iš kūno riebalų. Tačiau tai tinka tiems, kurie nori sumažinti riebalinę masę“, – sakė M. Puišė.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
