Mantas Aliukonis
Lietuvos A lygos atstovai Vilniaus „Riteriai“ pastarosiomis savaitėmis sulaukia itin daug dėmesio, tačiau ne dėl gero žaidimo ar pasiektų rezultatų.
Prieš naująjį A lygos sezoną Singapūro verslininkams investavus į klubą, o LFF palaiminus sandorį nutiko tai, kas iš pirmo žvilgsnio neturėjo nutikti – klubo žaidėjai pradėjo negauti laiku mokamos algos, o bendravimas tarp abiejų pusių: ilgamečio „Riterių“ savininko Jano Nevoinos ir naujųjų verslo partnerių tapo sudėtingas.
Klausimai dėl stadiono virto klausimais dėl klubo išlikimo
Praėjusių metų 1 lygos nugalėtojai sostinės „Riteriai“ prieš sezoną dar sprendė rebusą dėl savo namų rungtynių stadiono, tačiau dėl pasikeitusių stadiono valdytojų ir savininkų buvusio LFF (Lietuvos futbolo federacijos, – red.), o dabar FK „Žalgiris“ stadiono nuomos kaina pakilo daugiau, nei keletą kartų.
Šį sezoną savo namų rungtynes jame, dėl per didelės nuomos kainos, jau atsisakė žaisti ilgamečiai stadiono nuomotojai – 2 lygoje žaidžianti Vilniaus „Viltis“, o oficialus verdiktas dėl stadiono naudojimo nuomos ir žaidimo jame iš Vilniaus „Riterių“ pusės irgi nebuvo išgirstas. Komanda, pagal išankstinį sudarytą tvarkaraštį, iš artimiausių 5 rungtynių, tik 1 kartą žais Vilniuje.
Praėjusios savaitės viduryje iš Vilniaus „Riterių“ sporto direktoriaus užimamo posto pasitraukęs Vytautas Masaitis komentarą dėl būsimo šio sezono namų stadiono ir finansinės padėties klube atsisakė komentuoti. Kovo 26 d. jam asmeniškai paskambinus jis nurodė tolimesnį bendravimą tęsti elektroniniu paštu, balse buvo girdimas didelis pasimetimas bei nepasitikėjimas, o pokalbį norėjo kuo greičiau pabaigti. Taip pat, tą savaitę, kovo 25 d. teko telefonu bendrauti su „Riterių“ klubo direktoriumi Vladimiru Buzmakovu. Nei į vieną, į anksčiau minėtą klausimą, jis neatsakė ir siūlė paskambinti klubo sporto direktoriui.
LFF ištiesė pagalbos ranką
Dėl susidariusios situacijos LFF prezidentas Edgaras Stankevičius viešumoje atskleidė, kad situacija dėl Vilniaus „Riterių“ yra sudėtinga, nes dabartiniai klubo valdytojai nėra suinteresuoti tęsti veiklos. Merdinti klubą iš liūno ištraukti mėgina ir kartu dešimties komandų A lygoje skaičių mėgina išsaugoti LFF, kuri pervedė antradienį į klubo sąskaita 50 tūkst. eurų finansinę injekciją. Tai padengė žaidėjų būtiniausias išlaidas einamuoju momentu.
„Klubas gali būti parduotas, jei bus surastas pirkėjas. Kitas variantas, kurio negalime atmesti, – jeigu investuotojų neatsiras, klubo šalinimas iš A lygos, inicijuojamas teisminis procesas ir bankrotas, o iškovoti taškai ir rezultatai bus anuliuoti“, – žiniasklaidai teigė E. Stankevičius.
Vilniaus „Riterių“ klubo puolėjas Andrius Kaulinis patvirtino šį faktą.
„Šiuo metu mes treniruojamės Riešėje ir ruošiamės šeštadienio rungtynėms prieš Gargždų „Bangą“. Mes esame, kaip kolektyvas susitelkę nepaisant fakto, kad komanda paliko vienas mūsų žaidėjų. Antradienį gavome atlyginimus už vasarį“, – dėstė futbolininkas.
„Kaip žaidėjai mes matome, kad vyksta kažkas teigiamo, todėl mes dar turime vilties. Žaidėjai nori, kad šis klubas išliktų. Mes turime draugišką vaikinų branduolį, todėl tikimės, kad problemos išsispręs mūsų naudai, – optimizmo nestokojo du įvarčius sezono starte pelnęs „Riterių“ žaidėjas.
„Kol esu Vilniaus „Riterių“ dalis – iki paskutinės dienos būsiu ištikimas šiam klubui ir žmonėms. Kaip komanda tikime, kad išliksime bei atsiras žmogus, kuris išgelbės komandą ir mes to laukiame“, – reziumavo atletas.
Paklausus apie bendrą skolą žaidėjams ir kodėl klubą paliko buvęs sporto direktorius Vytautas Masaitis sostinės klubo puolėjas neatviravo: „Negaliu atskleisti daugiau informacijos. Kol šis reikalas nebus iki galo išspręstas, nei aš, nei mano agentas apie „Riterių“ situaciją nekomentuosime“, – apibendrino pašnekovas.
Potencialūs investuotojai – skambūs vardai ar manipuliacijos prisidengiant krepšiniu?
Žiniasklaidoje jau nuo praėjusių metų vasaros buvo informacijos, kad Vilniaus „Riteriai“ neatsiskaito laiku su savo žaidėjais, o artėjant rudeniui buvo paviešintos publikacijos, kad „Riterių“ žaidėjai skolinasi pinigų maistui ir būtiniausioms išlaidoms.
Spalio 18 d. PFA (profesionalių futbolininkų asociacija,- red. aut.) išplatino pranešimą, kad atsiskaitymų vėlavimai klube tęsiasi jau 2 mėnesius, o savo ruožtu PFA organizavo organizacijos nariams nemokamą maitinimą bei teisinę pagalbą.
Viešojoje erdvėje buvo taip minimi sostinės krepšinio klubai: Vilniaus „Rytas“ bei Vilniaus „Wolves Twinsbet“, tačiau tai buvo, galimai, daugiau viešųjų ryšių akcija, norint pakelti parduodamos prekės vertę, nei realūs pokalbiai perimti klubą.
Susisiekus su Vilniaus „Wolves Twinsbet“ atstovu spaudai Martynu Pocium jis buvo lakoniškas. „Klubas gandų nekomentuoja“, – teigė Vilniaus „Wolves Twinsbet“ spaudos atstovas.
Autoriui artimų šaltinių Vilniaus „Ryto“ klube duomenimis dabartiniai LKL čempionai taip pat nesidomi pasiūlymu perimti klubo. „Teko girdėti gandus apie sąsajas su klubu, tačiau mūsų žiniomis patys LFF gelbėja šiuo metu klubą ir lauks investuotojų arba klubas bus parduotas“, – sąsajas apie planuojama įsigyti klubą neigė klubui artimas pašnekovas.
„Pats krepšinio klubas su tokiu metiniu biudžetu vargu ar investuotų savo pinigus į bankrutuojantį klubą, o pavienių asmenų interesai ir galimi ar negalimi futbolo klubo pirkimai, investicijos – tai asmeniniai šių asmenų sprendimai“, – teigė sotinės čempionų aplinką žinantis šaltinis.
Autoriaus žiniomis, šiuo metu Vilniaus „Riterių“ klubas aktyviai derasi su potencialiais investuotojais iš Europos, o procese ypač aktyviai tarpininkauja LFF, kurie mėgina gelbėti niekam nereikalingą, bankrutuojantį futbolo klubą.
Ateitis – miglota
Priminsime, kad naujaisiais Vilniaus „Riterių“ klubo investuotojais- dalininkais šią kalendorinę žiemą tapo Singapūro sporto rinkodaros ir žaidėjų vystymo bendrovė „Red Card Global“.
Autoriaus duomenimis pagal pirkimo – pardavimo sutartį „Red Card Global“ turėjo atitekti 7 akcijų paketo dalys, tačiau jie neįvykdė finansinių įsipareigojimų. Pagal pirminį susitarimą 4/7 akcijų paketo dalys atiteko azijiečiams, o 3/7 dalys liko J. Nevoinai, kaip saugiklis iki pilno atsiskaitymo.
Panašu, kad iki šiol finansinių problemų Azijos kapitalo įmonė neišsprendė, o susidariusią klubo padėtį geriausiai apibūdina frazeologizmas: „Nei pakartas, nei paleistas“, – tai padėtis be išeities. Išeities, kurią mėgina rasti Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Edgaras Stankevičius.
Tikėkimės, kad šachmatuose vartojimas terminas patas, kai žaidėjas, kurio eilė daryti ėjimą neturi jokio legalaus ėjimo, tačiau jo karalius nėra šachuojamas netaps Vilniaus „Riterių“ realybe, o klubas tęs kova Lietuvos futbolo A lygos pirmenybėse.
Nuo 2014 metų, kai Vilniaus „Riteriai“ pateko į aukščiausiąją lygą – klubas iškovojo du sidabro medalius ir 3 kartus puošėsi bronza. Klubas įkurtas 2005 m. šiemet turėtų švęsti savo 20 metų jubiliejų. Ar to sulauksime – parodys laikas.
Beprecedentis atvejis praeityje
Prisiminus praeityje Lietuvos futbole įvykusius precedentus galima būti prisiminti 1995/1996 m. Lietuvos 1 futbolo lygos sezoną bei po pirmų 4 turų pasitraukusių Mažeikių „Romar“ atvejį. Į laisvą vietą buvo priimta Lietuvos jaunimo rinktinės pagrindu sudaryta Vilniaus „Alsa“.
Tuometinis šalies čempionatas buvo vykdomas principu ruduo – pavasaris, o tų pirmenybių naujovė tapo 3 taškų už pergalę įvesta sistema. Anksčiau iki 1995/1996 m. sezono būdavo skiriami 2 taškai už pergalę.
Tuo metu Vilniaus „Alsos“ sudėtyje žaidė jaunimo pagrindu surinkti (1978 – 1979 m.) gimimo vaikai. Tarp geriausiųjų buvo: Povilas Lukšys, Valdas Trakys, Rolandas Džiaukštas, Mariušas Krukovskis, Andrėjus Šemorovas, Darius Žutautas, Deividas Šemberas, Tadas Gražiūnas, Pavel Leus.
Vilniaus „Alsa“ savo pasirodymą pirmenybėse baigė užimdami priešpaskutinę vietą. Vėliau „Alsa“ tapo „Panerio“ dubleriais. Tuo metu komandą treniravo Vincas Kateiva.
