Mantas Aliukonis
Nuo naujojo A lygos sezono pradžios praėjus kiek daugiau nei 2 mėnesiams futbolo kuluaruose vis dar tvyro nežinia dėl ties bankroto praraja esančių Vilniaus „Riterių“.
Kovo mėnesį „Riteriai“ oficialiai paskelbė, kad klubą įsigijo Singapūro sporto rinkodaros ir žaidėjų atstovavimo bendrovė „Red Card Global“. Tačiau jau mažiau nei po mėnesio paaiškėjo, kad klubo žaidėjai laiku negauna atlyginimų, o bendravimas tarp ilgamečio „Riterių“ savininko Jano Nevoinos ir naujųjų verslo partnerių iš Azijos tapo sudėtingas.
Abi pusės apsikeitė kaltinimais dėl sutartų įsipareigojimų nevykdymo, kol galiausiai Singapūro bendrovė nutarė trauktis iš projekto.
Balandžio 4 d. „Riteriai“ išplatino pranešimą: „2005 metais įkurtas „Trakų“ klubas vėliau virtęs „Riteriais“, šių metų sausio 20 dieną pagal sutartį atiteko „Red Card Global“ kompanijos, atstovaujamos Sasikumaro Ramu, dalimi. Pagal sutartį, investuotojai buvo įsipareigoję pervesti 150 000 eurų klubo einamiesiems mokėjimams, tačiau iki šiol 50 000 eurų suma liko nepervesta. Be to, investuotojai buvo pateikę garantiją dar 350 000 eurų sumai, tačiau šis įsipareigojimas taip pat nebuvo įvykdytas. Dėl nesumokėtų lėšų klubas nebegali tinkamai atsiskaityti su žaidėjais, treneriais ir personalu. Klubas reikalauja, kad investuotojai nedelsiant pervestų likusią 50 000 eurų sumą bei užtikrintų garantuotas lėšas, kad klubas galėtų tęsti veiklą.“
Merdinčius „Riterius“ iš finansinės krizės liūno ištraukti ir kartu dešimties komandų A lygoje skaičių išsaugoti mėgina sandorį tarp Singapūro bendrovės ir Vilniaus klubo prieš sezoną palaiminusi Lietuvos futbolo federacija (LFF), kuri balandį į „Riterių“ sąskaitą pervedė 50 tūkst. eurų. Didžioji pinigų skirta įsipareigojimams žaidėjams ir treneriams – jų algoms, užsienio žaidėjų nuomos mokesčiams už vasarį.
Anot LFF prezidento Edgaro Stankevičiaus, Singapūro bendrovė buvo pateikusi pusės milijono eurų garantinį raštą, tad abejonių dėl suteikimo A lygos licencijos nekilo. Tačiau „Red Card Global“ atstovai teigia, kad buvo sutarę, jog „Riteriai“ nesilaikė susitarimo, kad jų pervestos lėšos bus naudojamos tik klubo reikmėms, tačiau dalis jų atsidūrė J.Nevoinos valdomos įmonės sąskaitoje kaip mokestis už klubo akcijas.
Autoriaus duomenimis, „Red Card Global“ turėjo atitekti septynios akcijų paketo dalys, tačiau azijiečiams neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, jiems atiteko 4 dalys, o 3 liko J. Nevoinai kaip saugiklis iki pilno atsiskaitymo.
Tad kol kas neaišku, ar klubas sugebės rasti naujus investuotojus, nors J.Nevoina teigia, kad „Riteriais“ aktyviai domimasi.
UEFA pinigai
Verta paminėti, kad LFF, skirdama pinigus Vilniaus „Riteriams“, per daug nerizikuoja, nes metų gale A lygoje dalyvaujantys klubai gaus solidžias UEFA išmokas. UEFA solidarumo lėšų skaičius šiemet Lietuvos klubams dar kartą ženkliai išaugo ir jau siekia beveik tris milijonus eurų.
Už 2024 m. sezoną praėjusių metų pabaigoje Lietuvos A ir 1 lygos klubai gavo 2,9 mln. eurų, o už 2023 metus suma buvo mažesnė ir siekė 1,6 mln. eurų. Dėl 2025 m. sezono išmokų šiai dienai preliminariai sudėtinga pasakyti, nes viskas priklausys nuo Lietuvos klubų pasirodymo tarptautiniuose turnyruose šią vasarą.
Vertinant detaliau, praėjusį sezoną, A lygos klubai gavo po 250 000 eurų, o už 2025 metus lėšų iš UEFA planuojama gauti dar daugiau. Jei kuris nors klubas patektų į Europos turnyrų grupių etapą, tie skaičiai tik didės.
Šiais metais iš UEFA solidarumo lėšų buvo skiriama atskiriems klubams mažiausiai 250 000 už A lygą ir 45 000 už Pirmąją lygą.
Taip pat verta pažymėti, kad iki praėjusių metų pabaigos, pagal nusistovėjusią tvarką, UEFA solidarumo lėšos turėdavo būti naudojamos ir integruojamos į vaikų komandų išlaikymą, vaikų kelionių finansavimą, stovyklas, transportą, personalo išlaidas ir t.t. Už išleistas UEFA lėšas klubai turi atsiskaityti, vyksta jų auditas.
Pakruojo „Kruojos“ ir „Klaipėdos Granito“ atvejai
Kol tvyro nežinia dėl „Riterių“, nusprendėme pasidomėti, kokios komandos praeityje nepabaigė A ar 1 lygos čempionato sezono metu bei kokie atvejai buvo beprecedenčiai. Taip pat prisimename įvykius, kai LFF užkirto kelią neaiškiems investuotojams įžengti į Lietuvos futbolo rinką.
Dar 2014-ųjų rudenį LFF nusprendė, jog visi A lygos klubai privalo turėti bent po tris dalininkus ir iš anksto pranešti apie visus galimus pasikeitimus komandos savininkų gretose.
2025 m. sezono pradžioje LFF Vykdomasis komitetas nepritarė naujų investuotojų iš Honkongo atėjimui į 2014 metų šalies vicečempiono Pakruojo „Kruojos“ klubą, o tais pačiais metais „Klaipėdos Granitas“ ir „Kruoja“ sezono A lygoje nebaigė bei buvo pašalinti dėl manipuliacijų bei susitarimų, kurie pažeidė sąžiningo žaidimo principus.
„MML City“ pašalinimas
2023 m. pradžioje Gruzijos ir Ukrainos pilietybes turintys asmenys investavo į „MML City“, o vienas tarp svarbiausių ir didžiausių šio klubo dalininkų bei vadovų buvo ir prieštaringos reputacijos Marijampolės verslininkas Žydrūnas Buzas.
Tų pačių metų birželį pasirodė pirmieji pranešimai apie tai, kad klubas laiku neišmoka atlyginimų žaidėjams, o įsiskolinimai įvairioms įmonėms ir organizacijoms siekia nemenką sumą. Taip pat panašiu laiku prasidėjo signalai dėl galimai sutartų rungtynių Pirmojoje šalies futbolo lygoje, kurie įgavo pagreitį jau rudeniop.
Tų pačių metų rugsėjo pabaigoje LFF priėmė vienbalsį sprendimą dėl Pirmos lygos licencijos panaikinimo „MML City“ klubui.
Komanda jau buvo sužaidusi daugiau nei pusę sezono mačų, todėl iki tol pasiekti rezultatai liko galioti, o likusiose 8 rungtynėse įskaityti techniniai pralaimėjimai.
Po Pirmos lygos klubo pašalinimo LFF prezidentas E. Stankevičius tuomet žiniasklaidoje minėjo teisėsaugos institucijų aplaidumą, įstatymų spragas bei nusikaltėlių nebaudžiamumą. Verta pažymėti, kad tą 2023 m. vasarą buvo daug signalų dėl galimai sutartų „MML City“ rungtynių, o liūdniausia, kad į jas būdavo įtraukiami jaunieji Marijampolės klubo lietuviai.
A lygoje rungtyniavusio Kauno „Stumbro“ bankrotas
2016 m. sezono pradžioje „Stumbro“ klubą įsigijo užsienio investuotojai su Lietuvoje gerai žinomu tuometiniu klubo dalininku – vyr. treneriu Mariano Barreto.
2017 m. klubas dėl jauno žaidėjų amžiaus sunkiai rinko taškus A lygoje, kovojo dėl išlikimo, tačiau nukeliavo iki LFF taurės finalo, kur įveikė Vilniaus „Žalgirio“ futbolininkus. Jaunas klubas iškovojo pirmąjį savo trofėjų bei bilietą į UEFA Europos lygos atranką.
Pirmieji pavojaus garsai pasigirdo 2018 m. rugsėjį, kai Tarptautinė profesinė futbolininkų sąjunga (FIFPro) išplatino pranešimą, kad vėluoja „Stumbro“ futbolininkų atlyginimai, o kontraktai yra vienpusiški ir neatitinka standartų. Taip pat pranešime buvo pažymima, kad žaidėjams yra grasinama baudomis dėl komentarų spaudoje.
Tuometinėje savo publikacijoje „The New York Times“ apibūdino „Stumbro” klubą neigiamai bei veikiant ne profesionaliai. Leidėjai straipsnyje pabrėžė, kad vienintelis klubo savininkų tikslas yra pasipelnyti iš žaidėjų, o Lietuvos futbolą sulygino su futbolininkų vystymo ekosistemos dugnu.
Po pasirodžiusių atgarsių spaudoje „Stumbras“ kažkiek pagerino savo įvaizdį padengdamas dalį susidariusių nuomos skolų ir įsipareigojimų žaidėjams. Klubas tą sezoną baigė 4 A lygos vietoje bei antrus metus iš eilės užsitikrino dalyvavimą Europos lygos atrankos varžybose. Po sezono klubą paliko pradinis bei vienas didžiausių klubo investuotojų, anksčiau minėtas, vyr. treneris M. Barreto, o komandos ateitis pakibo ties nežinia.
Tuometinis portugalų trenerio verslo partneris Richardas Walshas taip ir nesugebėjo suvaldyti finansinės situacijos klube bei užtikrinti pastovaus pinigų srauto.
2019 m. birželį „Stumbro“ klubą pradėjo palikti pirmieji žaidėjai, o tų metų vasarą „Stumbro“ vieta Europos lygos atrankoje, LFF Vykdomojo komiteto sprendimu, buvo perleista kitam klubui – „Kauno Žalgiriui“.
Tų metų vasarą LFF Vykdomasis komitetas atšaukė „Stumbro“ 1 ir A lygų licencijas, o liepos 30 d. pranešė, kad per duotą laiką klubas nesistengė padengti skolų ir nebandė susisiekti su LFF dėl buvusių įsiskolinimų padengimo bei reikalavimų patenkinimo.
Susidarius tokiai situacijai priimtas sprendimas pašalinti FC „Stumbras“ iš A lygos, bei „Stumbras B“ iš I lygos. „Stumbras“ sužaidė daugiau nei 50% sezono rungtynių, todėl jų rezultatai liko galioti, o visose likusiose rungtynėse buvo užskaityti pralaimėjimai rezultatu 0:3. „Stumbras B“ sužaidė mažiau nei 50% I lygos sezono rungtynių, todėl viso rezultatai buvo anuliuoti.
ROMAR pakeitė „Alsa“
Prisiminus praeityje Lietuvos futbole įvykusius precedentus galima būti prisiminti 1995-1996 m. Lietuvos futbolo lygos sezoną bei po pirmų 4 turų pasitraukusio 1994 m. šalies čempiono Mažeikių ROMAR atvejį.
1995 m. vasarą prasidėjus naujam sezonui žaidėjai jau nebegaudavo algų. O į JAV išvykus klubo savininkui Rimui Marcinkevičiui ROMAR ištiko finansinė krizė. Galiausiai, tų metų rugpjūtį komanda iširo, o į laisvą vietą buvo priimta Lietuvos jaunimo rinktinės pagrindu sudaryta Vilniaus „Alsa“.
Ši savo pasirodymą pirmenybėse baigė užimdami priešpaskutinę vietą. Vėliau Lietuvos jaunimo rinktinės pagrindu sudaryta komanda tapo „Panerio“ dubleriais. Tuo metu ekipą treniravo Vincas Kateiva.
Tą sezoną Vilniaus „Alsos“ sudėtyje žaidė jaunimo pagrindu surinkti 1978–1979 m. gimę jaunuoliai. Tarp geriausiųjų buvo Povilas Lukšys, Valdas Trakys, Rolandas Džiaukštas, Mariušas Krukovskis, Darius Žutautas, Deividas Šemberas, Tadas Gražiūnas, Pavelas Leusas.
