Lietuvos vaikinų U16 futbolo rinktinė, kuri rengiasi Europos vaikinų čempionatui Lietuvoje, šią savaitę sužaidė dar dvejas kontrolines rungtynes.
Šįkart lietuvių varžovais buvo Bulgarijos rinktinė, su kuria lietuviai sužaidė dvejas rungtynes Druskininkuose. Abu susitikimai baigėsi rezultatu 3:2, tačiau jei pirmą kartą tokiu rezultatu laimėjo lietuviai, tai antroje dvikovoje tokią pergalę pasiekė Bulgarijos komanda.
Po stovyklos ją tradiciškai reziumavo Lietuvos rinktinės treneris Rokas Garastas.
„Iš proceso pusės labai džiugu, kad per tokį trumpą laiką turėjome dar dvejas geras tarptautines rungtynes. Po susitikimų su Lenkija dar buvo šviežias tas tarptautinio futbolo intensyvumo jausmas, todėl galėjome iš karto tęsti pradėtą darbą. Stipresnis varžovas visada gerai parodo tavo silpnesnes vietas – nebūtinai kiekviena klaida virsta įvarčiu, bet mes, treneriai, turime stengtis užbėgti įvykiams už akių ir matyti, kur dar galime turėti problemų.
Šioje stovykloje daugiau dėmesio skyrėme gynybinei organizacijai savo aikštės pusėje ir prie baudos aikštelės, šiek tiek keitėme gynybinę sistemą, ieškojome papildomų sprendimų, kad komanda būtų lankstesnė ir mokėtų gintis skirtingose situacijose. Atakoje toliau gilinome jau turimus principus, bet kartu pridėjome ir naujų opcijų.
Kitas svarbus tikslas buvo žaidėjų vertinimas. Turėdami dvejas rungtynes, sąmoningai paskirstėme žaidimo laiką, kad daugiau galimybių gautų ir tie žaidėjai, kuriuos iki šiol matėme mažiau. Mums svarbu nuolat rinkti informaciją – kokiose pozicijose žaidėjas gali rungtyniauti, kaip reaguoja į tarptautinį tempą, kokios jo stipriosios pusės ir kur dar turime tobulėti“, – patirtį įvertino treneris.
Kalbėdamas apie tą vaizdą, kurį išvydo aikštėje, treneris rado nemažai pozityvo.
„Po stovyklos ir abiejų rungtynių išvažiuojame tikrai su pozityviomis mintimis. Gavome labai daug informacijos tiek apie atskirus žaidėjus, tiek apie tai, kokia komanda galime būti ir kokiomis kryptimis turime judėti toliau.
Labiausiai džiugina stovyklos produktyvumas. Ką dirbome treniruotėse, vėliau analizavome video medžiagoje ir bandėme perkelti į rungtynes. Treneriui visada smagu matyti, kai dalykai, kuriuos treniruoji prieš rungtynes, jau atsiranda ir pačiame žaidime. Abiejose rungtynėse tokių momentų buvo nemažai.
Pačios rungtynės buvo šiek tiek skirtingos, nes sąmoningai rotavome sudėtį ir skirtingiems žaidėjams suteikėme daugiau minučių bei atsakomybių. Todėl tiesiogiai lyginti vienas rungtynes su kitomis būtų sunku, tačiau bendras abiejų rungtynių ir šios stovyklos produktyvumas buvo labai aukštas“, – teigė R. Garastas.
Įdomu ir tai, kad rungtynių scenarijai buvo skirtingi. Jei pirmame susitikime lietuviai naikino varžovų persvarą ir laimėjo rungtynes, tai antroje dvikovoje daug ką nulėmė penkių minučių atkarpa, per kurią bulgarai pirmame kėlinyje mušė tris įvarčius ir taip pasidėjo pamatus pergalei.
„Manau, charakterio prasme rungtynės buvo gana panašios, tiesiog skyrėsi jų baigtis.
Pirmose rungtynėse atsilikdami 1:2 sugebėjome ne tik išlyginti, bet ir persverti rezultatą. Antrose, net atsilikdami 1:3, įmušėme dar vieną įvartį ir turėjome gerų atkarpų, kai jautėsi komandos energija ir aiškus noras rezultatą išlyginti, buvome labai arti to. Man tai yra pozityvus ženklas – komanda nepasidavė ir iki galo bandė eiti į priekį.
Kita vertus, dar turime išmokti tokį norą paversti tikslesniais sprendimais – suprasti, kaip rungtynių pabaigoje efektyviau nueiti iki varžovų baudos aikštelės ir susikurti progą.
Kalbant apie tuos tris įvarčius per labai trumpą laiką, nenorėčiau visko suvesti tik į koncentracijos praradimą. Pirmasis Bulgarijos įvartis buvo tiesiog kokybiškai sužaista ataka – geras perdavimas, atsidengimas ir užbaigimas. Tokių įvarčių futbole būna daug. Kiti du praleisti po individualių klaidų ir labai nesėkmingų epizodų, kurių paprastai būna retai.
Ar pirmasis įvartis kažkiek išmušė komandą psichologiškai ir prisidėjo prie kitų epizodų, dar reikės įvertinti ramiai peržiūrėjus rungtynes. Bet trenerio akimis net ir tokia penkių minučių atkarpa šiame etape mums yra labai vertinga informacija bei patirtis.
Turime dar vieną situaciją, kurią galime išanalizuoti ir išmokyti komandą, kaip po praleisto įvarčio greitai persijungti, atstatyti koncentraciją ir neleisti vienam blogam epizodui virsti keliais. Norime, kad kai ateis svarbiausios rungtynės, tokiose situacijose jau būtume stipresni“, – dėstė strategas.
Treneris taip pat išskyrė, jog iki čempionato dar lieka daugiau nei pusantrų metų, tad žaidėjų branduolys dar tik formuojasi.
„Manau, čia svarbu prisiminti viso šio projekto esmę – mes ruošiamės 2028 metų Europos čempionatui ir siekiame per šį laiką kaip įmanoma geriau paruošti žaidėjus tam lygiui. Kartu visa ši tarptautinė patirtis, tikiuosi, prisidės ir prie jų tolimesnio augimo kaip futbolininkų.
Iki čempionato dar beveik dveji metai, o šiame amžiuje per tokį laiką gali pasikeisti labai daug. Matome, kad praktiškai kas pusmetį vieni žaidėjai stipriai paauga, kitų progresas kuriam laikui sustoja, atsiranda naujų žaidėjų. Todėl dabar sakyti, kad jau turime aiškų galutinį branduolį, būtų tiesiog neteisinga – mes nežinome, kokiame lygyje bus visi žaidėjai po dvejų metų.
Dėl to mūsų užduotis šiandien yra matyti ne tik dabartį, bet stengtis žiūrėti dvejus metus į priekį ir paruošti kuo platesnį žaidėjų ratą. Kai ateis čempionatas, bus ir sportinės formos, ir traumų, ir kitų aplinkybių. Norime, kad tuo metu kuo daugiau žaidėjų jau turėtų tarptautinių rungtynių patirties, suprastų mūsų žaidimo principus ir būtų pasiruošę, kai gaus savo galimybę“, – aiškino R. Garastas.
Jis taip pat palygino Bulgarijos rinktinę su Lenkijos, prieš kurią rinktinė neseniai žaidė Kaune.
„Abi komandos tam tikrais aspektais buvo panašios – tiek lenkai, tiek bulgarai pasiūlė labai stiprią fizinę kovą ir aukštą intensyvumą. Džiugu, kad vis daugiau mūsų žaidėjų į tai atsako, nebijo stoti į dvikovas ir kovoti. Aišku, ne visi dar vienodai prie tokio tempo prisitaiko, nes savo čempionate kiekvieną savaitgalį tokio lygio fiziškumo ir intensyvumo negauna.
Didžiausias skirtumas turbūt buvo pats žaidimo braižas. Bulgarija daugiau norėjo žaisti su kamuoliu, turėjo daugiau pozicinio žaidimo, kantriau rengė atakas ir gerai jautė vienas kitą kombinacijose. Lenkijos žaidimas buvo tiesesnis ir daug situacijų labai greitai vystėsi mūsų vartų link.
Bendrai meistriškumo prasme tai panašaus lygio varžovai. Bulgarai paliko tikrai gerą įspūdį – techniški žaidėjai, kokybiškos kombinacijos, geri perdavimai, skersavimai ir smūgiai. Mums tai vėl buvo labai vertingos tarptautinio lygio rungtynės“, – teigė R. Garastas.
Spalio mėnesį Lietuvos rinktinė Vengrijoje sužais dvejas kontrolines rungtynes su šios šalies bendraamžių komanda, o vėliau lauks dar vienas naujas ir įdomus iššūkis.
„FIFA Pasaulio 8 prieš 8 futbolo festivalis. Tai mažesnio formato tarptautinės rungtynės, kurios žaidėjams turėtų suteikti daugiau individualių situacijų, dvikovų ir kitokių iššūkių su neįprastų šalių futbolu.
Taigi spalio mėnuo bus intensyvus ir įdomus. Dabar turime maždaug tris savaites ramiai susidėlioti viską, ką pamatėme šioje stovykloje, išanalizuoti rungtynes, bei visą patirtį ir ruoštis kitam etapui“, – užbaigė jis.
lff.lt
