Mantas Aliukonis, substack.com/@sportsnews2
„Aš ir komandos kapitonas Jakubas Wawszczykas šeštadienį nutraukėme savo kontraktus su „Riteriais“ bendru susitarimu. Kiti užsieniečiai vis dar yra klube, tačiau, greitu metu, manau, ir jie paliks komandą“, – pareiškė serbas Lazaras Sajčičius.
Šis 28 metų „Riterių“ legionierius apie tai paskelbė po šeštadienį patirtos eilinės nesėkmės aikštėje – vilniečiai pralaimėjo jau šešis mačus iš eilės A lygoje.
Kalbama, kad ekipos rūbinėje tvyro bloga nuotaika ir pastovi nežinomybė dėl ateities, nes birželio 20 d. bus du mėnesiai, kaip klube neišmokėtos algos.
„Situacija klube – labai sudėtinga. Labai tikiuosi, kad ji kažkaip išsispręs. Žaidėjai ir trenerių štabas atiduoda viską, kad būtų kartu ir kovotų, todėl linkiu jiems tik geriausio. Savo ruožtu aš nebijau kalbėti viešai, nes visi puikiai žino mūsų situaciją ir kuria linkme viskas eina. Aš asmeniškai tikiuosi, kad klubui vis dėl to kažkas padės, nes kolektyvas tikrai vertas kartu pabaigti sezoną“, – reziumavo serbas, Lietuvoje vilkėjęs ir Kauno r. „Hegelmann“ aprangą. Šį sezoną saugas pelnė 3 įvarčius.
Apie tai, jog likus trims turams iki A lygos antrojo rato pabaigos palieka sostinės komandą, viešai paskelbė ir jos kapitonas gynėjas lenkas J.Wawszczykas.
„Mieli „Riterių“ šeimos nariai, kiekviena istorija turi paskutinį skyrių. Mano laikas „Riteriuose“ baigėsi. Dėvėti šio klubo marškinėlius, kapitono raištį – man visada buvo garbė. Jūs manimi tikėjote labiau nei aš pats savimi. Išeinu iš šio klubo kaip geresnis žaidėjas ir, be jokios abejonės, geresnis žmogus. Noriu padėkoti jums visiems už šį laiką kartu – klubui, personalui, sirgaliams ir visiems komandos draugams. Gerbiu jus už tai, ką darėte kiekvieną dieną ir kiek širdies į tai įdėjote. Visada galite manimi pasikliauti – nesvarbu kada ir kur. Kartu grąžinome šį klubą į A lygą, ir aš nuoširdžiai tikiu, kad tai dar ne šios istorijos pabaiga. Už visas bendras akimirkas ir prisiminimus – esu jums dėkingas“, – rašė J. Wawszczykas.
„Riteriai“ nuo 2015 iki 2019 m. net du kartus tapo Lietuvos vicečempionais, tris metus iš eilės iškovojo trečiąją vieta A lygoje bei vieną kartą pateko į šalies taurės finalą. Tačiau dabar visiškai neaišku, ar Jano Nevoinos valdomo klubo metraštis bus rašomas toliau.
Nesėkmingas sandoris
Naujaisiais Vilniaus „Riterių“ klubo dalininke šią kalendorinę žiemą turėjo tapti Singapūro sporto rinkodaros ir žaidėjų atstovavimo bendrovė „Red Card Global“.
Tačiau Lietuvos futbolo federacijai (LFF) palaiminus sandorį nutiko tai, ko iš pirmo žvilgsnio neturėjo nutikti – klubo žaidėjai vėl pradėjo laiku negauti algos, o Singapūro bendrovė nutarė trauktis iš šio projekto.
„Red Card Global“ atstovai teigia, kad buvo apgauti, o su J. Nevoina nesilaikė tarpusavio susitarimo. Singapūro atstovi pabrėžė, kad jų pervestos lėšos į sostinės ekipos sąskaitą buvo naudojamos netinkamai, taip pažeidžiant prieš tai sutartyje numatytas sąlygas.
Pagal pirminį susitarimą 4 iš 7 akcijų paketo dalių atiteko azijiečiams, o kitos trys dalys liko ilgamečiam savininkui kaip saugiklis iki pilno atsiskaitymo.
Teigiama, kad naujųjų investuotojų pervestos lėšos išskirtinai turėjo būti naudojamos tik klubo reikmėms, tačiau dalis jų, šaltinių duomenimis, atsidūrė J. Nevoinos valdomų įmonių sąskaitose, kaip mokestis už įsigytas klubo akcijas.
Sezono pradžioje iš „Riterių“ taip pat pasitraukė ir sporto direktorius Vytautas Masaitis.
Laikas bėga, bet pirkėjų nėra
Autoriaus žiniomis, J. Nevoina šiuo metu neturi jokių realių pasiūlymų, susijusių su klubo pardavimu, nors viešai žadėjo pristatyti potencialius klubo pirkėjus dar gegužės mėnesio gale.
Kalbama, jog bet kokia kaina stengiamasi, kad komanda užbaigtų A lygos antrąjį ratą ir jos rezultatai nebūtų anuliuojami turnyro lentelėje.
Galimai tai yra vienas iš būdų sezono gale gauti UEFA solidarumo lėšas, kurios kiekvienais metais didėja. Šiemet jos sudarys rekordinę 3 mln. eurų sumą ir bus paskirstytos aukščiausių šalies divizionų ekipoms.
LFF prezidentas Edgaras Stankevičius spaudai anksčiau buvo teigęs, kad situacija dėl „Riterių“ yra sudėtinga, nes dabartiniai klubo valdytojai nėra suinteresuoti tęsti veiklos. Merdintį klubą iš finansinės krizės liūno ištraukti ir kartu dešimties komandų A lygoje skaičių išsaugoti mėgino pati LFF, kuri balandžio pradžioje į klubo sąskaita perveedė 50 tūkst. eurų finansinę injekciją. Taip pat „Riteriai“ iš LFF gavo 40 tūkst. eurų už dalyvavimą Pirmojoje lygoje bei jaunimo integraciją.
Didžioji pinigų dalis buvo įsipareigojimai žaidėjams – jų algoms bei nuomos mokesčiams už vasario mėnesį.
LFF reikės priimti sprendimą
E. Stankevičius šių metų balandžio mėnesio pradžioje buvo užsiminęs apie teorinę galimybę į „Riterių“ vietą deleguoti Lietuvos jaunimo rinktinės pagrindu sudarytą U-21 komandą, jei tokia būtų buvusi.
Deja tokios nebuvo, todėl buvo pasirinktas kitas planas – ieškoti užsienio investuotojų bei susidariusias skolas gesinti laikina finansine injekcija.
„Mes manome, kad vis dėlto liks „Riteriai“ šių metų A lygoje ir nereiks išstatinėti jaunimo. Bet vėlgi jei taip susiklostys, kad neišeis to klubo niekam perleisti – parduoti, reiks žiūrėti kada tas jų galimas pasitraukimas gali nutikti..
Pagal varžybų nuostatus, jeigu yra sužaidžiami du ratai, aštuoniolika rungtynių, rezultatai lieka galioti – jie nėra anuliuojami.
Jeigu atsitiktų, kad „Riteriai“ pasitrauktų prieš antrojo rato pabaigą – rezultatai būtų anuliuojami. Tada pradėtume mąstyti apie planą B. Ar tai jaunimo rinktinės pagrindu suburiamą komandą, ar tai kažkokios kitos ekipos atsiradimą A lygoje.
Sportiniu ar nesportiniu principu tai būtų bei rezultatai būtų skaičiuojami ar neskaičiuojami – šiai dienai dėl to taip giliai ir nevertiname šių scenarijų“, – gegužės pradžioje teigė LFF prezidentas.
Prieš mėnesi viešėdamas „Delfi“ laidoje J. Nevoina teigė, kad šiuo metu su klubu susijusios jo įmonės turi 2,5 mln. eurų skolų. Tą pati anksčiau yra patvirtinęs ir LFF prezidentas, kuris minėjo jog klubas – ties bankroto riba, nes jį spaudžia milijoninės skolos.
Tai patvirtina ir investuotojų iš Singapūro atliktas auditas. Autoriaus šaltinių duomenimis, klube buvo rasta apie 2 mln. eurų skolų. Tai buvo viena iš priežasčių, nuslėmusių, kodėl iš klubo pasitraukė naujieji investuotojai.
Istorija kartojasi
Dukart Lietuvos vicečempionų komandą prieš 2 mėnesius paliko saugas Roscello Vlijteras, o kitas sostinės ekipos žaidėjas – vartininkas Garissonas Inoccentas – pasitraukė prieš mėnesį.
Žiniasklaidoje jau nuo praėjusių metų vasaros buvo informacijos, kad „Riteriai“ neatsiskaito laiku su savo žaidėjais, o artėjant rudeniui buvo paviešintos publikacijos, kad „Riterių“ žaidėjai skolinasi pinigų maistui ir būtiniausioms išlaidoms.
Praėjusių metų spalio 18 d. Profesionalių futbolininkų asociacija (PFA) išplatino viešą pranešimą, kad atsiskaitymų vėlavimai klube tęsiasi jau 2 mėnesius. Paskelbta, kad, savo ruožtu, PFA organizavo „Riterių“ nariams nemokamą maitinimą bei teisinę pagalbą.
Apie susidariusią padėti klube kalbamės su PF prezidentu, buvusiu Lietuvos rinktinės gynėju Arūnu Klimavičiumi.
Arūnai, pagal kokius FIFA, UEFA reglamento kriterijus žaidėjai gali palikti nemokų klubą bei vienašališkai nutraukti kontraktą, jei nėra pasiekiamas bendras susitarimas baigti bendradarbiavimą? Ar žaidėjai gali savavališkai palikti klubą dėl ilgą laiką vėluojančių atlyginimų?
Kriterijai, pagal kuriuos galima nusitraukti kontraktą, būna numatyti pasirašytoje sporto veiklos sutartyje arba nutraukimą reglamentuoja LFF ir FIFA. Vienašališkas kontrakto nutraukimas yra žinių reikalaujantis procesas kur klaidų negalima daryti. Atsiminkime Maksimo Maksimovo (buvęs „Riterių žaidėjas, 2017 m. vienašališkai nutraukęs sutartį – Aut.) atvejį. Futbolininkas buvo nubaustas už neteisingai nutrauktą kontraktą.
Per mano darbo praktiką dar tokio atvejo Lietuvos futbolo istorijoje nėra buvę, kad būtų vienašališkai nutraukta sutartis dėl vėluojančių atlyginimų, nors su užsienyje žaidžiančiais lietuviais esame turėję tokios patirties. Kontrakto savavališkas nutraukimas ir išvykimas gali skaudžiai kirsti per finansus pačiam žaidėjui. Tam turi būti teisinis pagrindas.
Ar žaidėjų sutartyse yra įrašyti punktai klubo bankroto atveju bei algų vėlavimo atvejais? Koks yra maksimalus terminas iš klubo pusės algų nemokėjimo atžvilgiu, po kurio žaidėjų agentai ar patys futbolininkai gali nutraukti sutartį su klubu?
Bankroto atvejis yra nepalankiausias futbolininkams, nes atgauti pinigus šansų labai mažai. PFA Lietuva yra per FIFPRO/FIFA fondą padėjusi atgauti futbolininkams apie 100 000 eurų 2021-2023 metais, bet šiuo metu šis fondas nedirba. Realiai tai buvo vienintelė galimybė, kuria spėjome pasinaudoti ir padėti keliolikai futbolininkų. Algos vėlavimo atvejais galima pradėti kontrakto nutraukimo procedūrą, tačiau vienašališkai palikti klubo iš savo pusės žaidėjas negali. Turi būti abiejų pusių susitarimas ir paleidžiamieji raštai iš klubo pusės.
Ar, kaip PFA vadovas, šiuo metu konsultuojate „Riterių“ žaidėjus bei ar jūs asmeniškai tikite, kad Vilniaus „Riteriai“ baigs šį sezoną?
Su FK „Riteriai“ nariais nuolat palaikomas ryšys ir jie yra konsultuojami. Bet jų likimas tikrai neaiškus, tad norisi tikėti, kad, atsiradus naujam, investuotojui finansiniai sunkumai bus išspręsti.
Naujasis perėjimų langas atsidarys birželio 20 d. Turiu duomenų, kad klubą grasina palikt visi legionieriai dėl vėluojančių algų. Ar jūs tam matote teisinį pagrindą?
Pats greičiausias būdas nutraukti sutartį – abipusis susitarimas nebetęsti bendradarbiavimo, tiek futbolininkui, tiek futbolo klubui tinkamomis sąlygomis, o vienašališkas nutraukimas iš futbolininko pusės gali užtrukti.
Pagal teisės aktus tokiu atveju dažniausiai pradedamas procesas. Žaidėjas arba jo atstovas turi kreiptis į klubą oficialiai su raštu dėl nemokamos algos ir pradėti kontrakto nutraukimo procesą. Tokiu atveju klubas per 14 dienų turi atsiskaityti su žaidėju. Jei klubas per 14 dienų nesumokės jam priklausančių pinigų, pagal reglamentą yra numatyti žingsniai, kaip futbolininkui nepažeidžiant teisės aktų galima nutraukti savo galiojantį kontraktą. Taip toks variantas yra teisiškai įmanomas, bet pirmieji išvykimai tokiu atveju iš klubo prasidėtų tik liepos 4 dieną.
