Orinta Šimonėlytė
Vaida Kazlauskaitė – konditerijos verslo įkūrėja, mama, šaulė ir aistringa dviratininkė. Jos kasdienybė – tai nuolatinis derinimas tarp šeimos, darbo, sporto ir visuomeninių veiklų. Tačiau būtent dviratis, pasak Vaidos, padėjo atrasti tikrąją „aš“ – ne tik žmoną ar mamą.
Uteniškė savo pavyzdžiu rodo, kad sportas nėra tik hobis – tai gyvenimo būdas, padedantis atrasti save, išlikti stipriai ir kasdien iš naujo įrodyti, jog ribos egzistuoja tik mūsų galvose.
Sportiniai pasiekimai taip pat kalba patys už save – Vaida yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Vienas naujausių – 2025 m. rugpjūčio 30 d. vykusiame Utenos velomaratone, kur ji savo amžiaus grupėje užėmė pirmąją vietą.
Vaida dalijasi mintimis apie savo kelią į sportą, motyvaciją, pasiekimus bei tai, kaip pavyksta suderinti šeimą, darbą ir aistrą dviračiui.
Kaip dviratis atsirado jūsų gyvenime?
Dviračiai man patiko nuo pat vaikystės – pirmąjį su papildomais ratukais gavau dar būdama maža. Vėliau, kai gimė vaikai, sportas pasitraukė į antrą planą. Bet vienu momentu pajutau, kad tarsi dingstu – esu tik mama ir žmona. Labai reikėjo veiklos, kuri priklausytų tik man. Dviratis tapo tuo laiku, kai esu tik su savimi. Išvažiuoju kelioms valandoms, pravėdinu galvą ir grįžtu pasikeitusi.
Kas jus labiausiai motyvuoja sportuoti?
Man smagiausia jausti, kad nugaliu save. Nesvarbu, ar tai treniruotė, ar varžybos – visada būna momentų, kai norisi sustoti, bet tu tęsi. Ir tada supranti, kad gali daugiau, nei galvojai. Medaliai ar taurės nėra mano tikslas – svarbiausia emocija, procesas ir tas jausmas, kai įrodai sau, kad gali.
Kurių varžybų niekada nepamiršite?
Labiausiai įstringa sunkiausios. Pamenu vieną maratoną – finišavau vos ne ant ribos. Buvo be galo sunku, bet būtent tos akimirkos, kai perlipi per save, yra pačios vertingiausios. Jei pravažiuoji lengvai, nebūna to tikro skonio.
Ar priklausote kokiai nors sporto bendruomenei?
Oficialiai klubui nepriklausau, bet aplink dviratį susibūrė visa bendruomenė. Pirmiausia prisijungė draugės, tada vyras, net mano tėvai pradėjo minti. Ir iki šiol sulaukiu žinučių iš nepažįstamų moterų: „Seku tave, noriu išbandyti plentą, gal patarsi?“ Labai gera matyti, kad mano pavyzdys įkvepia kitus.
Kaip pavyksta suderinti sportą, verslą ir šeimą?
Niekuomet nebūna taip, kad viskam užtektų laiko. Kiekvieną dieną renkuosi, kas svarbiau. Esu disciplinuotas žmogus – keliuosi tuo pačiu metu, stengiuosi laikytis režimo. Bet kartu nepergyvenu, jei namie nespėju nuvalyti dulkių. Geriau tą laiką skiriu dviračiui – grįžtu laiminga, ir tai jaučia visa šeima.
Kas sunkiau – kepti kruasaną ar minti į kalną prieš vėją?
Abiem atvejais reikia ištvermės. Kalnas turi aiškią pabaigą, o konditerijoje dažnai tenka suvaldyti daugybę netikėtų aplinkybių. Bet tiek sportas, tiek verslas mane išmokė kantrybės, užsispyrimo ir to, kad kiekvieną kartą galima padaryti geriau.
Dar esate ir šaulė. Kaip ši veikla atsirado jūsų gyvenime?
Šaulystė man – pareigos jausmas. Mano šeimoje patriotizmas visada buvo stiprus, tad kai prasidėjo karas Ukrainoje, supratau, kad negaliu likti nuošaly. Norėjau būti pasiruošusi, žinoti, ką daryti. Tai nėra tik papildoma veikla – tai dalis mano vertybių.
Kokios vietos Lietuvoje jums įsimintiniausios važiuojant dviračiu?
Labiausiai patinka šunkeliai, pievos, traktorių vėžės. Važiuodama ne pagrindiniais keliais, atrandu tokių vietų, kurių iš automobilio lango nepamatytum. Man tai nuotykis – nežinai, kur nuves keliukas, bet būtent taip geriausiai pažįsti Lietuvą.
Kokį sakinį užsirašytumėt ant savo dviratininkių marškinėlių?
Yra du, kurie man labai artimi. Vienas – „Kai lengva, gali visi, kai sunku – tik stipriausi.“ Šį dažnai prisimenu, kai būna sunku – jis padeda nepaleisti vairo ir tęsti.
Kitas – „Ąžuolai šiltnamiuose neauga.“ Šitą mes su kolegomis juokais sakydavome važiuodami žiemą, kai buvo ypatingai sunku. Bet tame yra daug tiesos – užgrūdina tik iššūkiai.
Ką palinkėtumėte tiems, kurie galvoja, kad sportuoti jau per vėlu?
Niekada nevėlu. Mano pavyzdys ir daugybė žmonių aplink tai įrodo. Svarbiausia – žengti pirmą žingsnį. O tada procesas įtraukia pats.
