BMX (mažųjų dviračių kroso) sportas Lietuvoje skaičiuoja jau daugiau nei tris dešimtmečius. Nieko keista, kad per tokį laiko tarpą yra išgyvenama ir pakilimų, ir nuopuolių. Šios sporto šakos mūsų šalyje pradininkas Albertas Rimša mano, jog šiuo metu BMX lygis Lietuvoje nėra aukštas. O viena to priežasčių – sportas priklauso mokykloms, o ne klubams.
„Dabar jau visi mus lenkia, nes jų šalyse sportas priklauso klubams. Ne taip, kaip pas mus – mokykloms. Jei direktorius, tarkime, tinklininkas, BMX sportas niekam neįdomus. O klubuose visi suinteresuoti, ir dažo, ir remontuoja kartu. Ką reiškia klubinė sistema, kitos šalys taip susirenka pinigus.
Tarkime Latvijoje, varžybose dalyvauja 400-500 dviratininkų, starto mokestis yra 10-15 eurų. Per dvi dienas vykstančias varžybas jie surenka apie 6000 eurų, o gal net daugiau. Iš tų pinigų yra nuperkami prizai ir klubui lieka 3-4 tūkstančiai eurų nuo vienerių varžybų. Per metus organizuojamos 2-3 varžybos ir yra surenkama apie 12 tūkstančius eurų. Pats sportas galbūt brangokas, bet tokiu būdu išlaidos yra išlyginamos.
Olandijoje būdavo, jog į tris dienas trunkančias varžybas atvažiuodavo 3 tūkstančiai dalyvių. Parduotuvės įvairiausios pastatomos, maitinimo punktai. Po jų lieka galbūt kokie 300 000 eurų. Jie stengiasi organizuoti įvairiausias Europos pirmenybes savo šalyje, nes tokiu atveju, lieka daug pinigų. Po to klubas perka autobusus, inventorių“, – aiškino A. Rimša.
Pašnekovas pabrėžė, jog Lietuvoje BMX dviratininkams trūksta reikiamų trasų, todėl pilnavertiškai treniruotis tampa sudėtinga:
„Lietuvoje yra blogai tai, jog BMX trasos visiškai nesikeičia. Kad ir kiek stengiausi: ir į laikraščius rašiau, bet niekas nereaguoja, todėl rezultatų ir nebėra. Trasą reikia keisti, nes važiuoti yra įprantama. Visame pasaulyje yra perdaromi kalniukai: metus laiko pabuvo ir per keletą dienų pakeičia.
Neturime super kroso trasos. Reikia važiuoti treniruotis į kitas valstybes. Bet, pavyzdžiui, Belgijoje viena treniruotė kainuoja 250, Olandijoje 150 eurų. Latvijoje kol kas daug iš mūsų neima, bet jei tuo metu būna didelis vėjas, net negali nusileisti nuo tos trasos. Super kroso trasoje yra važiuojama nuo aštuonių metrų aukščio, kur ten vėjuotą dieną prisitreniruosi“.
BMX varžybos rengiamos ir Lietuvoje, tačiau A. Rimša mano, jog jų organizavimo klausimu galima būtų sekti kitų valstybių pavyzdžiu: „Geras pavyzdys Bordo (Prancūzija). Pačiame miesto centre suvežė tribūnas, pastatė trasą, kai varžybos pasibaigė – viską surinko, išvežė. Galima būtų bet kur, kad ir Šiaulių miesto centre sporto populiarinimo vardan taip daryti. Pasikviesti specialistus iš Šveicarijos, Amerikos – jie mums anksčiau už dyką būtų statę, jų tikslas plėsti šią sporto šaką. Dabar jau reikėtų jiems šiek tiek mokėti už tą darbą“.
Atvėsus orams lauke treniruotis tampa sudėtinga. Reikalingos patalpos, kuriose važinėti būtų galima ir šaltuoju metų laiku.
„Latvijoje 100 metrų trasą padaro daržovių sandėlyje, kiti senuose baseinuose, daržinėse. Žinoma, jos būna neapšildytos. Viražus padaro iš šiaudų kūlių, kalniukus – iš vamzdžių, senų padangų, statinių, po to žemėmis užpila ir baigta. Treniruotėms reikalingos uždaros patalpos, mes jų neturime, tenka važiuoti į Rygą. Ieškojau aplink Šiaulius visokiausių daržinių, bet trūko pinigų, gal kartais ir entuziazmo“, – kalbėjo A.Rimša.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
