Šanchajuje (Kinija) pasibaigusiame pasaulio dviračių treko čempionate dalyvavo vienintelė Lietuvos atstovė Olivija Baleišytė. Jai čempionatas susiklostė sudėtingai, o pasirodymas baigėsi po daugiakovės, kurios vienose iš lenktynių lietuvė sudalyvavo masinėje griūtyje ir patyrė traumą.
Sportininkė neslepia, kad vienintelis ir didžiausios jos palaikymas buvo iš širdies draugo Justo Beniušio. Savo išgyvenimais ji pasidalino socialiniuose tinkluose.
„Visa ši savaitė buvo be proto sunki, tik atvykus čia prasidėjo sveikatos problemos, todėl niekur ir nesidalinau, nes buvo tik skausmas ir liūdesys. O tokiomis žiniomis nesinori dalintis. Su antibiotikais ir skausmu keliavom į startą, bet kad viskas pasisuks dar blogiau tikrai neįsivaizdavau. Nepamenu, kada buvau patyrusi tokį rimtą griuvimą, viskas įvyko taip greitai, kad jo išvengti buvo praktiškai neįmanoma. 3 ratai iki finišo, pozicija ir judėjimo trajektorija buvo nuostabi, tačiau…čia mano varžybos ir baigėsi.
Po griuvimo sakiau „viskas, aš negaliu, aš nebesiorientuoju“. Dešinė ranka tiesiog kabėjo. Bet turint Justą šalia ir žiūrint į jį akis aš negalėjau pasiduoti, nesvarbu koks skausmas buvo… Jis tiek stengėsi ir padarė, kad būčiau čia, mano širdis tiesiog plyšo, nes supratau, kad viskas perniek.
Net nesuvokiu, kaip aš sugebėjau baigti omniumą, per tokį skausmą. Raktikaulis vietoj, bet rankos pajudinti visai negaliu, grįžus namo sužinosim ar raumuo ar raiščiai patempti/plyšę, bet juk sporto daktaro ir to mes neturim… Varžybose vairą laikiau realiai su viena ranka, nei pagreitėti, nei pasisprintuoti negalėjau, tiesiog važiavau, nors ir paskutinė. Kankinausi visą dieną, kad užbaigčiau omniumą 20-vietoj… Ir tai nei kiek neguodžia, nes atrodo, kad Los Andželo olimpinės žaidynėse jau išslydo iš mano rankų“, – rašė O. Baleišytė.
Kur kas labiau sportininkę skaudina dviračių treko realybė ir potencialas Lietuvoje. Sportininkė prisipažįsta, kad čia jai trūksta ir sąlygų, ir dėmesio.
„Labai labai skauda, emociškai dar labiau nei fiziškai. Norisi tiesiog pasitraukti ir nebekovoti. Lietuva didžiojoje treko arenoje tiesiog nyksta. Jaučiuosi lyg esu aš ir Justas prieš visą Pasaulį ir mes šioj kovoj pralaimime. Nebeturiu resursų nei fiziškai nei emociškai kovoti, prašinėtu visų pagalbos, neturėti atsakymų ir treniruotis ir gydytis su chatGPT pagalba. Pasaulinėje arenoje tai niekur neveda.
Myliu šį sportą labai labai, turiu negyvendintų svajonių kurios ir varo į priekį ir tuo pačiu daužo širdį. Bet šiai dienai atrodo, kad nėra kito pasirinkimo, kaip pasitraukti. Kartais tiesiog aplinkiniai įvykiai ir tave supanti aplinka taip dėlioja tavo gyvenimą ir galą, bet ne viskas šiame gyvenime mūsų rankose“, – mintis dėstė O. Baleišytė.
Sportas24.lt
