Kovo 9-oji buvo paskutinė Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinės sekretorės Rasos Ališauskienės darbo diena LDSF.
Ji padavė pareiškimą išeiti. Keturias dienas nutarė pailsėti, o po to rinksis vieną iš kelių darbo pasiūlymų, tarp jų ir valstybinio sektoriaus. „Tiksliai negaliu pasakyti, koks bus mano galutinis sprendimas, tariuosi su šeima, atidžiai peržiūrime siūlomas pozicijas. Dar dalyvauju dvejuose projektuose, susijusius su sportu. Susipynė darbiniai ir projektiniai reikalai. Šiai dienai palieku atvirą klausimą, esu atvira pasiūlymams“, – sako R. Ališauskienė.
Ji norėtų ir toliau darbuotis sporto srityje. „Šią sritį gerai išmanau, nes teko dirbti ir privačiame sektoriuje su visa sporto vadyba. Dirbant federacijoje, teko susidurti su valstybinėmis institucijomis. Daug patirties įgijau šešerius metus dirbant sveikatingumo klube „Impuls“ – iš pradžių turėjau galimybę dirbti kiekviename padalinyje, o vėliau tapau visų aštuonių „Impuls“ tinklo klubų vadove. Galiu teigti, kad esu sporto vadybos specialistė, turiu geros patirties ir džiaugiuosi, kad turėjau galimybę jos įgyti“, – sako R. Ališauskienė.
Kokia buvo jūsų nuotaika paskutinę darbo dieną federacijoje?
Darbinė. Sulaukiau daug skambučių. Dėkojau tiems, kurie mane visą tą laikotarpį palaikė.
Vieni mano darbą federacijoje vertino, jaučiu tų trenerių ir sportininkų padėką, o buvo ir tokių, kurie nevertino.
Man išėjus, darbas federacijoje tikrai nenutrūks, vyks toliau. Federacijai reikalingos permainos, dirbti į LDSF ateis nauji jauni žmonės, kurie, galbūt, pagerins situaciją.
Lietuvos dviračių sporto federacijoje dirbote nuo 2015-ųjų, sukaupėte patirties, kodėl vis dėlto nutarėte išeiti?
Iš pradžių federacijoje dirbau vykdančiąja vadove, atėjau su tuomečiu LDSF prezidentu Visvaldu Matijošaičiu ir generaliniu sekretoriumi Sauliumi Janeliūnu. Atsistatydinus prezidentui ir generaliniam sekretoriui, pusmetį federacijoje teko dirbti vienai. Ir nieko – federacija nesugriuvo, įgavo pagreitį.
Naujasis LDFS prezidentas Romualdas Bakutis 2016-aisiais man pasiūlė dirbti generaline sekretore, nes iki tol dirbau vadybinį darbą.
Su juo tada ir sutarėme, kad kartu atėjome, jeigu reikės, kartu ir išeisime. Taip ir atsitiko.
Po tragiško eismo įvykio Lenkijoje, kurio metu abu smarkiai nukentėjome, su prezidentu buvo įvairių pasvarstymų.
O dabar, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, vis dėlto abu nutarėme išeiti.
Kas paskatino tokį jūsų sprendimą išeiti būtent olimpiniais metais, kada Lietuvos dviračių treko ir plento meistrai turi kelialapių į Tokijo olimpines žaidynes?
Vasario 10 dieną atsistatydino Romualdas Bakutis, kuris apie savo sprendimą kalbėjo dar anksčiau.
Nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio jau pradėjau ieškotis darbo, išsiuntinėjau savo gyvenimo aprašymą.
Kai atsistatydino prezidentas, dar pasilikau vieną mėnesį baigti darbus, federacijos nesinorėjo palikti neveiklios.
Dabar jau mėnesį LDSF dirba buvusi dviratininkė panevėžietė Gabija Valentinavičiūtė, vėliau padėjusi teisėjauti įvairiose varžybose. Dviračių sporte ji tikrai ne naujokė. Per tuos penkerius mano darbo metus federacijoje Gabija buvo aktyvi mūsų pagalbininkė, savanorė, gerai išmanė dviračių subtilybes. Jai perteikėme visą įmanomą informaciją.
Ar tai – būsimoji LDSF generalinė sekretorė?
Matyčiau tokią galimybę, tačiau tai turėtų spręsti laikinai LDSF prezidento pareigas einantis Elijus Čivilis, kuris penkerius metus buvo federacijos Vykdomojo komiteto narys ir gerai susipažinęs su visa federacijos veikla bei iššūkiais.
Visi kalba, kad Elijus Čivilis – vienas rimčiausių kandidatų tapti naujuoju LDSF prezidentu.
Nežinau, kaip vėjai pasisuks. Vasario 20 d. buvo kviečiamas rinkiminis suvažiavimas ir pagal LDSF patvirtintus įstatus nuo tada per 15 dienų turėjo būti pateiktos pretenduojančių prezidentų kandidatūros.
Tačiau nesulaukėme nė vienos, neatsirado nė vieno norinčiojo juo tapti. Gal kandidatai nespėjo to padaryti, todėl federacijos laikinuoju prezidentu ir toliau lieka Elijus Čivilis.
Balandžio 4 d. Vilniuje vyks LDSF ataskaitos-rinkimų konferencija, kurios metu bus renkama nauja federacijos valdžia.
Ar ramia širdimi atsisveikinote su federacijos generalinės sekretorės postu?
Liaudyje sakoma, kad kas penkerius metus rekomenduojama keisti darbą (šypsosi …). Labai gražiai viskas susidėliojo, gavau pasiūlymų.
Federacijoje dirbau sąžiningai ir atsakingai, buvau atsidavusi savo darbui.
Pradėta daug projektų, norėtųsi, kad jie būtų tęsiami, kad tai, ką mes padarėme, nesužlugtų, o būtų tęsiama ir, galbūt, gerinama.
Federacijos vairas perduodamas tikrai pakankamai žinomiems žmonėms. Manau, kad atėjęs jaunimas siektų pagerinti visą LDSF veiklą.
Marytė Marcinkevičiūtė
