Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Skambių pergalių dviračių treke pasiekusi alytiškė Vaida Pikauskaitė-Bronickienė sportinės karjeros metu negalvojo, kad ir jai pasibaigus gyvenimą susies su dviračių sportu.
Ji – Europos dviračių treko 3 km komandinių persekiojimo lenktynių čempionė (2012 m.) ir vicečempionė (2010 m.), šios rungties su Vilija Sereikaite ir Aušrine Triabaite Lietuvos rekordininkė, Europos jaunimo (iki 23 met) čempionato 3 km asmeninių persekiojimo lenktynių bronzinė prizininkė.
Dabar alytiškė profesionaliai nebesportuoja, dalyvauja Lietuvos plento taurės varžybose ir dirba trenere Mariaus Bernatonio įkurtos Dviračių akademijos Alytaus filiale.
Europos čempionė tęsia savo pirmojo trenerio Antano Balčiaus, 2020 metais iškeliavusio anapilin, pradėtą darbą.
„Po aktyvios sportinės karjeros niekada negalvojau, jog kada nors dirbsiu dviračių sporte ir vėl mėgėjiškai pradėsiu treniruotis. Tačiau ne veltui sakoma, kad niekada nesakyk niekada“, – šypteli Alytaus vaikų dviračių trenerė V. Bronickienė.
Ant dviračio – nuo 12 metų
Vaida dviračių sporto pratybas pradėjo lankyti nuo dvylikos metų. Talentingą 14-metę dviratininkę pastebėjo Lietuvos moterų dviračių treko rinktinės treneris Antanas Jakimavičius ir ją 2007 metais pirmą kartą pakvietė į treniruočių stovyklą Kryme.
Po metų šešiolikmetė dviratininkė jau atsidūrė Panevėžyje, kur pradėjo lankyti dešimtą klasę ir treniruotis su geriausiomis Lietuvos dviračių treko meistrėmis.
„Tėtis tokiam mano apsisprendimui neprieštaravo, suprato, kad kažką galiu pasiekti.
Sunkiau buvo kalbėti su mama, bet ir ją įtikinau. Svarbiausia, kad veržiausi į Panevėžį ir norėjau tapti gera dviratininke.
Anksčiau tėvų buvo kitoks požiūris nei šiandienos, dabar jie labiau viską apgalvoja. Man pasisekė “, – džiaugiasi Vaida, kuri aktyviai treniravosi iki 2016-ųjų.
Savo paskutiniajame Europos dviračių treko čempionate alytiškė dalyvavo 2015-aisiais.
Per tą laiką buvo ir gražių pergalių, ir skaudžių išgyvenimų. 2013-aisiais jai teko patirti dubens kaulų lūžį per varžybas Ukrainoje, o 2015-aisiais sportininkei atlikta inkstų operacija.
Buvo nelengva atsigauti, o čia dar perkūnas iš giedro dangaus – kraujo liga, limfoma. Gydytojų verdiktas buvo griežtas – jokių sportų.
Vienerius metus Vaida gėrė stiprius vaistus, kurie buvo nesuderinami su jokia fizine veikla.
Pabiro ir jos 3 km komandinių persekiojimo komanda, su kuria buvo iškovotos pačios svariausios pergalės.
Po dviračio – motociklas
Atsisveikinusi su profesionaliuoju sportu, Europos čempionė 2015-aisiais baigė Vilniaus edukologijos universitetą ir grįžo į Alytų.
Apie dviračių sportą ji nenorėjo galvoti. Gydėsi, dirbo sporto klubuose: iš pradžių „Atome“, o po to – „Margiryje“.
Kai „Margirio“ klube Vaidos paprašė suorganizuoti dviračių žygį, atsirado įkvėpimas vėl sėsti ant dviračio.
2017-aisiais ji sukūrė šeimą su Andriumi Bronicku, po metų jiems gimė dukra Elvina.
Jau po pusės metų Vaida vėl sėdo ant dviračio, šios sporto šakos entuziastų prikalbinta pradėjo treniruotis.
„Grįžo noras vėl treniruotis. Netgi pradėjau galvoti, kodėl iš savo gyvenimo norėjau išbraukti dviračių sportą.
Kai dar aktyviai sportavau ir tekdavo važiuoti į didelius kalnus, sau prisiekiau: daugiau dviračiu į kalnus nevažinėsiu, o išsilaikysiu teises ir nusipirksiu motociklą.
2016 metais taip ir padariau. Per savo motociklą, kai reikėjo techninių dalykų pagalbos, susipažinau ir savo būsimu vyru.
Motociklą netrukus išmokau vairuoti, juo dažnai važinėdavau, tačiau kai pradėjau lauktis vaikelio, didelį norą teko pristabdyti“, – šypsosi Vaida.
Dabar vakarais, kai reikia spręsti: važiuoti dviračiu ar motociklu, viršų ima dviratis.
Sporto bazė – stadione
2020 metais V.Bronickienė pradėjo dirbti žinomo praeityje dviratininko M.Bernatonio įkurtoje Dviračių akademijoje.
„Startavome rugsėjo 3 dieną su viešomis nemokamomis treniruotėmis. kai susirinko daugiau vaikučių, juos paskirsčiau į įvairias amžiaus grupes.
Dabar antradieniais ir ketvirtadieniais treniruojasi jaunesni vaikučiai, o pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais – vyresni, kurie jau dalyvauja ir varžybose.
Grupėse daugiau berniukų, o mergaites sunku sudominti dviračių sportu. Iš viso treniruojasi apie 15 vaikų, o prieš karantiną jų buvo truputį daugiau.
Tačiau vasarą mūsų grupės tikrai bus didesnės, nes vaikai pasiilgo gyvų treniruočių, o Alytuje yra puikios sąlygos smagiai pasivažinėti“, – neabejoja Europos čempionė.
Pandemija sukėlė nemažą sąmyšį užklasinėje veikloje. Jaunajai trenerei teko dirbti nuotoliniu būdu per „Zoom“ platformą.
Visi vaikai namie turėjo plento dviračius, taip pat kartu su trenere, jai rodant pratimus, stiprėjo fiziškai.
Alytiškių dviračių sporto bazė įsikūrė miesto stadione, patalpas geranoriškai skyrė miesto savivaldybė.
Dviračių akademija, plečianti savo veiklą visoje Lietuvoje, iš Sporto rėmimo fondo skirtų lėšų nupirko dviračių, sportinės aprangos.
Atšilus orams ir atsilaisvinus karantino sąlygas, jaunieji alytiškiai pradėjo treniruotis lauke.
Pirmieji alytiškių startai
Trenerės V. Bronickienės auklėtiniai praėjusiais metais Vilniuje debiutavo „Jeep MTB dviračių maratonų taurės“ varžybose, kurios jiems padarė didelį įspūdį.
Vasarą jie rungtyniavo Lietuvos pirmenybėse Anykščių rajone prie Dubingių ežero.
„Pasimatė, kad vaikams trūko kažkokių specialių žiemos treniruočių. Bet mes įsivažiuosim, auklėtiniai yra darbštūs ir motyvuoti.
Kol kas jie rungtyniauja jaunučių grupėje, dar turim laiko patobulėti, kol jie pradės rungtyniauti su jauniais“, – neabejoja Vaida.
Praėjusiais metais Lietuvos plento taurės varžybose jau dalyvavo Gvidas Šinkūnas, o orientavimosi varžybose dviračiais – Mykolas Šliuželis.
Gerais dviratininkais siekia tapti ir broliai dvyniai Matas bei Lukas Sakavičiai, kuriems gruodį sukas po 16-a.
Trenerę dvyniai apskritai žavi, todėl ji apsidžiaugė, kai ir jos grupėje atsidūrė dvynių. Kartu su savo auklėtiniais dviračiu važiuoja ir trenerė.
„Siekiu savo antrosios karjeros, Lietuvos dviračių sporto federacijai reikia jaunų trenerių“, – sako kovo 29 d. savo 30-metį paminėjusi V. Bronickienė.
Nereikia nurašyti nė vieno vaiko
Jaunoji trenerė kol kas neturi užbrėžtų konkrečių tikslų ateičiai. Jai dabar svarbu, kad jos auklėtiniai kuo smagiau praleistų vasarą, bandytų jėgas varžybose ir tobulėtų.
Alytiškių trenerė iš savo patirties žino, kokios svarbios kiekvienam dviratininkui yra varžybos, per kurias kaupiama patirtis.
„Su akademija turime planų patiems jauniausiems dviratininkams organizuoti bendrų treniruočių, varžybėlių, o vyresniems – gerai pasirengti Lietuvos pirmenybėms, važiuoti greičiau nei prieš tai vykusiose varžybose.
Gerai žinau, kad nereikia nurašyti nė vieno vaiko. Tikrai nespausime jų per varžybas pasiekti superinių rezultatų.
Vaikai yra tikrai talentingi, juos stengiuosi lavinti, jog išaugtų stiprūs, gal netgi čempionai“, – apie savo viziją pasakoja Vaida.
Jos planuose – ir susitikimas su ilgamečiu Alytaus dviratininkų ugdytoju Napoleonu Buinausku, kurio dėka Dzūkijos sostinėje suklestėjo ši sporto šaka.
Dabar jam – jau per 80 metų, bet jis jaunimui turi ką papasakoti ir patarti.
Į didįjį sportą V. Bronickienė nežada sugrįžti, kaip pati sako, jai užtenka šaunios „Nikeliuoto špykio“ klubo komandos, kuriai ji atstovauja Lietuvos plento taurės varžybose.
Praėjusiais metais Vaida dalyvavo visose taurės varžybose, o šiemet irgi jose planuoja bandyti jėgas.
Ji džiaugiasi, kad dirba Dviračių akademijoje, kur jaunieji Alytaus dviratininkai yra jos dalis.
„Jeigu mus ištiktų sunkumai, akademija, viliuosi, mūsų tikrai nepaliks. Stengsimės, kad Alytuje dviračių sportas nenyktų, o klestėtų ir augtų.
Pas mus gal ir nesusirinks 50 vaikų grupė, bet turint 15 entuziastingų, motyvuotų vaikų, manau, jų pilnai gali pakakti miestui garsinti.
Pagrindinis Dviračių akademijos tikslas – ne vaikyti vaikus dėl rezultatų, o juos išmokyti pamilti dviračių sportą, ugdyti jam ir pėstiesiems bei visam eismui pagarbą“, – sako Vaida.
