BMX (mažųjų dviračių kroso) pradininkas Lietuvoje Albertas Rimša teigia, jog ši sporto šaka – be galo nenuspėjama, ypač tinkanti ekstremalius pojūčius mėgstantiems patirti adrenalino mylėtojams. Tiesa, su ekstrymu neretai koja kojon žengia traumos.
„Tik pradėjus sportuoti reikia važinėti paprastai – jei bus griūnama, gali atsirasti baimė, o jei dar traumą gavus… Negalima demonstruotis neįgavus įgūdžių, klasę bus galima rodyti vėliau. Būna, kad nuperka tėvai vaikui dviratį, pastato ant pakylos ir dar pastumia. Toks metodas dažnai veda į ligoninę“, – įspėjo A. Rimša.
Praeityje buvęs dviratininkas paminėjo, jog traumos BMX sporte dažniausiai patiriamos važiuojant per kalnelius. Tiesa, sužeidimų šiaulietis nesureikšmina – jų pasitaiko ir kitose sporto šakose, o praėjus keletui savaičių atletas vėl būna pasiruošęs treniruotėms. O nuo traumų apsaugoti gali apšilimas prieš treniruotę bei BMX sporto inventorius.
„Pirmiausia, mankštelė. Idealiu variantu: kojų, liemens mankštos, atsispaudimai, šuoliukai ir tik po kokio pusvalandžio jau galima eiti pavažinėti į trasą nesileidžiant nuo starto pakylos.
Šalmas, įtvaras ant kaklo, ant alkūnių, antkeliai arba šarvai kaip pas motociklistus. Yra ir atskiros apsaugos ant rankų, kojų, bet pradedantiems geriau rinktis šarvą – viskas lieka apsaugota. Griūnant vairo smaigalys gali duoti į pilvą, bet jei būni su apsauga, ji neleidžia tavęs sužeisti.
Ant kelnių šonų turi būti įsiūti pastorinimai. Anksčiau dviratininkai važinėdavo plikomis blauzdomis, dabar to jau nebeleidžia, reikia dėtis apsaugas po timpomis. Reikia ir pirštinių, kad apsaugotų krumplius. Viražai dažniausiai būna asfaltuoti, griūnant galima rimtai susižeisti.
Daugelis važinėja su pedalais, į kurį įstačius koją batas užsifiksuoja – visai kaip slidėse, tada ir koja laikosi stabiliau“, – paaiškino A.Rimša.
Būdų atletams apsisaugoti yra, o dėl grumtynių žiūrovams rungtynės tampa tik įdomesnėmis. A. Rimša mano, jog BMX sportas dėl įspūdingų šuolių bei azarto yra be galo įdomus stebėti: „Žiūri ir nežinai kas bus, kas laimės. 1994-ais metais varžybose startuojant vienam latviui išslydo koja ir jis atsiliko. Pravažiavus 30 metrų prieš jį keletas dviratininkų griuvo, kol visi atsistojo, jis juos pasivijo. Tose varžybose iš viso buvo trys griuvimai, o jis negriuvo nei karto ir liko trečias“.
Projektas „Sportas“ – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Švietimo mainų paramos fondas ir Centrinė projektų valdymo agentūra.
