Trečiadienį, sausio 6-ąją, Dakaro dalyviai įveikė ketvirtąjį greičio ruožą, kuriame nereikėjo kapstytis kopose ar lipti per didžiulius akmenis, todėl galėjo netgi pasimėgauti kraštovaizdžiu. „Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ ekipažas, Benediktas Vanagas ir Filipe Palmeiro, sunkiai pradėjo lenktynes, bet nepraradę budrumo išlaikė savo tempą ir užėmė 20-ąją vietą.
Po finišo B. Vanagas pasakojo, kad organizatoriai vėl sugebėjo parengti tokią trasą, kuri buvo visiškai nepanaši į ankstesnius greičio ruožus. Anot lenktynininko, ketvirtasis etapas buvo skirtas mėgstantiems važiuoti itin dideliu tempu, spidometras dažnai rodė ties maksimaliai leistina 180 km/val. padala.
Neskaitant ralio maratonui būdingų dulkių debesų, vienintelė problema ketvirtajame greičio ruože buvo sudėtinga navigacija. Kaip pažymėjo B. Vanagas, tokiame greitame etape sukinėjimasis vietoje jiems kainavo itin brangiai.
„Tris kartus turėjome ieškoti kelio – ten išbarstėme šiek tiek laiko. Dėl to nesu labai laimingas, nes manau, kad šiandien galėjo būti mūsų diena. Antra vertus, bent jau nepabloginome savo situacijos, o tai – svarbiausia“, – komentavo sportininkas.
B. Vanagas ir toliau kenčia nugaros skausmus, tačiau kol kas ketina pasikliauti manualinės terapijos specialistais. Prieš penktojo etapo startą taip pat dėsis specialų korsetą, o blogiausiu atveju – leisis vaistus nuo skausmo.
Praėjusios dienos padariniai
Praėjusio etapo padariniai dar buvo juntami ir kitą dieną. Antradienį trasoje paklydęs Carlosas Sainzas prarado pusvalandį, todėl ketvirtajame greičio ruože ispanui neliko kitos išeities – tik spausti akceleratorių iki dugno. Veteranas su „Mini“ bagiu laikėsi tarp lyderių, o finišavo penktojoje vietoje.
Trečiojo greičio ruožo pabaigoje skaudžią avariją patyręs Bernardas Ten Brinke’as dar bandė suremontuoti savąjį „Toyota Hilux“ pasinaudodamas kito dalyvio pagalbą. Galiausiai olandui teko pasiduoti ir išsikviesti komandą, todėl jos pasirodymas sportinėje įskaitoje baigtas.
Nasseras Al-Attiyah iškovojo trečiąją iš eilės pergalę 2021 metų Dakare. „Toyota Gazoo Racing“ lenktynininkas vėl startavo pirmas ir netgi rodydamas kelią kitiems finišą pasiekė greičiausiai. Antras finišavo lyderio pozicijos bendroje įskaitoje neprarandantis Stephane’as Peterhanselis. Dakaro žvaigžde pamažu tampantis ralio maratono naujokas draugas Henkas Lateganas užėmė trečiąją vietą.
Ilgiausias šių metų etapas
Po dviejų Vadi Ad Davasire praleistų dienų Dakaro komandų technikų ir aptarnaujančio personalo karavanas pajudėjo į Saudo Arabijos sostinę Rijadą. Lenktynių dalyviams ketvirtasis etapas buvo ilgiausias šių metų Dakare – įskaitant pervažiavimus iš viso jiems teks įveikti net 813 kilometrų.
Tuo pat metu ketvirtasis greičio ruožas nebuvo išskirtinis. 337 kilometrų ilgio trasą organizatoriai išdėstė taip, kad šį kartą sportininkai galėtų lengviau atsikvėpti ir mėgautis vairavimu.
Nors trečiadienį lenktynininkams neteko išbandyti savo ir technikos galimybių ribų, dykumą įvairiomis kryptimis kertančios vėžės neleido ekipažams visiškai atsipalaiduoti. Vėl dominavo smėlis, kuris dengė 65 proc. paviršiaus, 31 proc. trasos buvo akmeninga žemė, o likę 4 proc. – pavojingos uolienos.
Antanas Juknevičius taip pat pasiekė ketvirtąjį greičio ruožo finišą
„Šiame Dakare viena diena už kitą geresnė“, – vos tik išlipęs iš automobilio, įveikęs trečiąjį greičio ruožą pareiškė lenktynininkas Antanas Juknevičius.
Panašu, kad šiemet Dakaro dievai, iki šių dienų diktuojantys maratone sudaromas sąlygas, trasos konfigūracijas, tempą ir laiką, įsiklausė į praėjusiais metais skambėjusią kritiką, apie Dakarą, praradusi savo žavesį ir tapusį nykiausia savo paties versija. Šiemet trijų greičio ruožų istorija visa kita – beribiai smėlynai ir kopų masyvai, o ir visi į komplektą kartu su jais „įskaičiuoti“ džiaugsmai iššūkių formatu pateikiami lenktynininkams vos kirtus starto liniją.
Trečdalį Dakaro vainikuojantis ketvirtasis greičio ruožas. Iš Vadi al Davasyro į – Rijadą. Iš Pietų į Šiaurę, pasitinkant trumpėjančias ir vėstančias dienas.
Ketvirtajame 2021-ųjų metų Dakaro etape nepalaužiamos dvasios karių laukė ilgiausias šio Dakaro ralio atstumas – 813 kilometrų, iš kurių 337 kilometrus sudarė greičio ruožas, o kitus 476 kilometrus – pervažiavimas bendrojo naudojimo keliais iki starto ir Saudo Arabijos sostinėje įsikūrusios stovyklos, kurioje gyvenimo taisykles diktuojamos socialinio burbulo principu, jau kirtus finišo liniją.
Trasos dangos profilis: 65 proc. smėlio, 31 proc. grunto, 4 proc. kopų. Dekonstruokime šią sandarą, paversdami ją žmonių kalba.
Dakaro terminais – trumpas greičio ruožas, kuriame organizatoriai didelių iššūkių nežadėjo. Nei didelių kopų, nei sudėtingų akmenimis „grįstų“ kelio atkarpų, komandos navigatoriaus žodžiais sakant, tiesiog 337 kilometrų „gryno lenktyniavimo malonumo“. Bet kokiu atveju, praėjusiais metais Dakaro organizatoriai jau ne kartą įrodė, kad tuos pačius dalykus jie supranta ir vertina kitais standartais, todėl atsipalaiduoti ir prarasti budrumo nebuvo galima, nes kiekviena klaida galėjo priversti lenktynininkus už tai susimokėti aukščiausios prabos Dakaro „valiuta“ – laiku ir pozicijomis bendrojoje automobilių klasės įskaitoje.
Smėlio substancija užkloti greiti ruožai, nusidriekę per slėnius ir kanjonus, išdžiūvusias upių vagas, retkarčiais paįvairinami tempą numesti verčiančiomis vingiuoto žvyrkelio atkarpomis, lydimomis trumpų akmenuotų sudėtingų perėjimų ir 10-15 kilometrų kopų grandinėlių. Navigatorių įgūdžius patikrinusios plynaukštės ir bendrą ekipažo kantrybės rezervuarą „išsemti“ bandę akmenys, kaip ir priklauso Saudo Arabijos platybės, įrengtų trasų paviršius nusėję kelio trajektoriją ir jos prieigas. Toks šiandien greičio ruožo profilio aprašymas, nusakantis, su kuo teko susidurti nuotykių dvasia gyvenantiems Dakaro ekstremalams.
Prie ketvirtojo greičio ruožo starto linijos sunkvežimių, lengvųjų prototipų ir SSV motobagių mėsmalė
Trečiajame greičio ruože finišą pasiekę 4-ame dešimtuke ir kelyje lenktyniavę su Dakaro galiūnais – sunkvežimių klasės atstovais, šiandien KREDA komanda, kaip ir praėjusiuose dvejuose greičio ruožo etapuose starto liniją kirto į priekį praleidusi ne vieną dešimtį sunkios ir lėtos Dakaro technikos, išvystomu greičiu gerokai nusileidžiančios automobilių klasės dalyviams. Daug iššūkių sukelti neturėjusį ketvirtąjį greičio ruožą lenktynių organizatoriai
nusprendė pasunkinti, sumaišę skirtingų klasių transporto priemonių starto laikus ir sustatę juos į vieną starto liniją.
Startavusio iš 56-osios vietos, lenktynininkų dueto priekyje rikiavosi 17-ka sunkvežimių, lengvųjų prototipų ir SSV motobagių. Komandos ekipažas turėjo „apsišarvuoti“ kantrybe ir labai kantriai, laukdamas tinkamiausio momento atlikti vieną lenkimą po kito. Skęsdami smėlio dulkių debesyse, „vaišindami“ savo organizmus šios stichijos užkandžiais, Dakaro pankų duetas kilo pozicijomis aukštyn. Galiausiai, praleidę trasoje 3 valandas ir 3 minutes, 15:05 Lietuvos laiku ekipažas pasiekė ketvirtąjį greičio ruožo finišą, preliminariai 30-oje vietoje.
Koks tas dienos vertinimas?
„Šiandien mus pasitiko dar viena gera Dakariška diena. Pagavom savo tempą ir judėjom juo iki pat finišo. Esam laimingi matydami ketvirtosios dienos finišo liniją“, – sakė trumpą dienos apžvalgą pateikęs lenktynininkas Antanas Juknevičius.
KREDA komandos lyderis – Antanas Juknevičius yra labiausiai patyręs lietuvis lenktynininkas, 2021-iais, pradėjęs savo 12-ąjį Dakarą. Smėlynus ir dykumas laikantis savo stichija, Dakaro panku vadinamas lenktynininkas yra tris kartus pagerinęs Baltijos šalims priklausantį geriausią rezultatą automobilių kategorijoje. 2018-aisiais Antanas Juknevičius organizatorių oficialiai pripažintas Dakaro ralio Legenda.
pitlane.lt, dakaras.lt