Penktadienį, sausio 8-ąją, Dakaro dalyviai įveikė paskutinį išbandymą prieš poilsio dieną. Sėkmingai kopas šturmavęs „Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ ekipažas, Benediktas Vanagas su Filipe Palmeiro, šeštajame etape užėmė 11-ąją vietą ir nuo 10-oje vietoje finišavusio Vladimiro Vasiljevo atsiliko tik pusantros minutės. Bendroje įskaitoje lenktynininkai pakilo į 13-ąją poziciją.
Kova dėl 10-osios pozicijos šeštajame etape vyko ir gyvai. B. Vanagas pasakojo, kad beveik trečdalį trasos įveikė lenktyniaudamas su V. Vasiljevo vairuojamu „Mini“. Ekipažai nuolatos keitėsi pozicijomis, o varžovas galiausiai buvo šiek tiek greitesnis.
Trindamas nuo vairavimo maudžiančius riešus B. Vanagas pasakojo, kad šiame greičio ruože jam teko rimtai padirbėti. Įskaičiuojant kitų klasių sportininkus jis su F. Palmeiro nuo į greičio ruožą pajudėjo tik 40-ti, todėl priekyje važiavę sunkvežimiai gerokai išmindė trasą, atsirado provėžos.
„Ieškant kietesnio pagrindo visą laiką teko rinktis alternatyvų kelią. Taip pat visgi sugebėjome pramušti padangą, nes turbūt esu tikras sporto meistras toje srityje, todėl visuomet pavyksta“, – juokėsi lenktynininkas.
Anot jo, važiuojant aiškiai matomomis vėžėmis šturmano užduotis šiame etape buvo lengvesnė, o vidutinis greitis – didelis. Gerą tempą visame greičio ruože palaikęs B. Vanagas sakė, kad trasoje aplenkė mažiausiai 10 automobilių ir prisipažino atlikęs keletą ganėtinai pavojingų šuoliukų.
Išliejo susikaupusį pyktį
Organizatorių adresu emocijas dėl, jo manymu, ralio maratonui nederančių navigacijos pokyčių išliejęs Carlosas Sainzas sportinio pykčio penktadienį turėjo dar daugiau nei įprastai. Įspūdingų greičiu su savuoju „Mini“ bagiu skriejęs ispanas laimėjo šeštąjį greičio ruožą.
Bendroje automobilių įskaitoje pirmąją poziciją išlaikė Stephane’as Peterhanselis, nuo kurio trečioje vietoje esantis C. Sainzas vis dar atsilieka daugiau nei 40 minučių. Tarp dviejų „X-Raid Mini“ ekipažų įsispraudęs „Toyota Gazoo Racing“ lyderis Nasseras Al-Attiyah šeštajame etape finišavo trečias.
Sebastienui Loebui sugrįžimas į Dakarą tapo tikru košmaru. Navigacijos problemos penktajame etape prancūzui kainavo itin brangiai – jis prarado beveik valandą, o šeštąjį greičio ruožą pradėjo prieš save praleidęs nemažą būrį dalyvių.
Daugkartiniam ralio čempionui diena ir vėl buvo itin nesėkminga – už 97 kilometrų nuo starto lūžo egzotiškojo BRX visureigio pakabos svirtis. S. Loebui į pagalbą teko kviestis komandą ir tuo jo varžybos sportinėje įskaitoje baigėsi. Etapo neužbaigė ir lyderių 10-tuke iki tol buvęs Orlando Terranova, kurio „Mini“ sugedo netoli starto.
Sutrumpintas greičio ruožas
Įvertinę tai, kad daugelis dalyvių po itin sudėtingo praėjusios dienos etapo ir ilgo pervažiavimo turėjo mažai laiko poilsiui, organizatoriai 1 val. 30 min. pavėlino šeštojo greičio ruožo startą. Taip pat 100 kilometrų buvo sutrumpinta trasa, todėl vietoje planuotų 448 kilometrų dalyviai lenktynių režimu įveikė 347 kilometrus.
Šiame etape sportininkai važiavo vien smėliu ir įvairiausio dydžio, formų bei spalvų kopomis. Toks maršrutas lėmė, kad daugeliui ekipažų vėl teko panaudoti hidraulines atramas ir kastuvus.
Didžiausias išbandymas teko motociklininkams, iš kurių net ir patys stipriausi po šeštojo greičio ruožo nebejautė rankų ir kojų. Vėlyvas startas lėmė, kad su rimtesnėmis problemomis susidūrusiems dalyviams teko pasitikti vakarą dykumoje.
Geriausią rezultatą pademonstravo ir Antanas Juknevičius
„Tai ką, pusę Dakaro įveikta“, – dalijosi mintimis lenktynininkas, vos tik kirtęs šeštojo greičio ruožo finišo liniją. Atsukime laikrodžio rodyklę atgal ir pasižiūrėkime į tai, kas šiandien laukė lenktynininkų.
Šimtu kilometrų sutrumpintas šeštasis greičio ruožas. Iš Al Qaisumah į Hailą. Smėliu „grįstu“ keliu į automobilių sporto meką.
Šimtu kilometrų sutrumpintame šeštajame 2021-ųjų metų etape Dakaro nuotykių ištroškusių dalyvių laukė 688 kilometrų diena, iš kurių 347 kilometrai greičio ruožo, 265 kilometrų pervažiavimas bendrojo naudojimo keliais iki starto ir 76 kilometrai iki išsvajotojo poilsio dienos namais tapsiančio bivuako Haile.
Trasos dangos profilis: 55 proc. smėlis, 35 proc. kopos, 10 proc. gruntas. Ką tai reiškia išvertus į žmonių kalbą? Pabandykime dekonstruoti.
Nors žadėtasis vienas sunkiausių maršrutų „neteko“ 100 kilometrų svorio, tačiau sudėtingumo dvasią jame palaikė likę 100 kilometrų kopų masyvų – nuo smulkių, I ir II lygio kopyčių iki sudėtingiausiųjų, III lygio kopų galiūnių, pavojingai lūžtančiomis keteromis, stačiu šlaitu pavojingai besileidžiančiomis žemyn. Šį didžiulės smėlio dėžės džiaugsmą papildė greitos ir šiek tiek lėtesnės atkarpos, „įrėmintos“ kanjonų peizažu.
Kodinis šios dienos pavadinimas – įvairiausių formų smėlis be ypatingų akmenynų
Iš proto varančių akmenų šiame etape organizatoriai nežadėjo, bet trijų lygių kopų kokteilis, galėjo susukti galvą ne vienam Dakaro kariui. Pasikalbėkime apie tas kopas, Dakaro standartais klasifikuojamas į tris lygius. Jų sudėtingumas priklauso ne nuo kopos dydžio, o nuo jos keteros aštrumo ir smėlio klampumo. Kartais ir labai mažos kopos gali būti labai sudėtingos ir pavojingos. Reikšminga yra ir kopų supustymo kryptis. Daugiausiai pavojų sukelia stačiausia jų vieta, arba lenktynininkų terminais kalbant, laiptas į viršų ir laiptas į apačią, kai nematoma kopos ketera nenuspėjamu kampu smenga žemyn. Šiuos pavojus ir galimus padarinius labai vaizdžiai nusako praėjusių metų patirtis, kai ne vienas lenktynininkas sudaužė į šipulius savo lenktyninio automobilio šarvus, po šuolių nuo tokių kopų.
Nauja diena – sena istorija: prie greičio ruožo starto linijos Dakaro technikos popuri
Penktajame greičio ruože užfiksavęs geriausią 2021-ųjų metų rezultatą, KREDA ekipažas kirto finišo liniją 23-oje vietoje. 100 kilometrų sutrumpinę Dakaro pusiaukelę vainikuojantį šeštąjį greičio ruožą, organizatoriai nusprendė sumaišties įnešti jau įprastu siurprizu tampančiu veiksmu. Trijų skirtingų Dakaro klasių startų laikai vėl buvo sumaišyti ir baltame popieriaus lape surašyti į vieną eilę, kurią Dakaro tėvai turėtų pakrikštyti Mėsmalės vardu.
Startavusio iš 43-osios vietos, lenktynininkų dueto priekyje rikiavosi 17-ka sunkvežimių, lengvųjų prototipų ir SSV motobagių. Daugiau nei pusė iš lėtesnės, priekyje važiavusios technikos, sudarė Dakaro gigantais laikomi sunkvežimiai.
Ekipažas turėjo „apsišarvuoti“ kantrybe ir labai kantriai laukti tinkamo momento, stumdantis dėl vietos transporto priemonių popuri trasos trajektorijoje ir neturint pakankamai erdvės lenkimui. Per tą išganingo, tinkamo momento lenkimui, laukimą automobilių kokpituose sėdinčių lenktynininkų organizmams teko apdoroti ne vieną kilogramą dulkių ir važiuoti lėčiau savo galimybių ribos. Remiantis pačių porininkų išsakyta mintimi „Kuo sunkiau, tuo mums geriau“, galime drąsiai teigti, kad su organizatorių paruoštais iššūkiais buvo susidorota. Dakaro pankų duetas kilo pozicijomis aukštyn ir praleidę trasoje 4 valandas ir 21 minutes, 16:01 Lietuvos laiku ekipažas pasiekė šeštojo greičio ruožo finišą, preliminariai 22-oje vietoje.
Kaip dieną vertina KREDA ekipažas?
„Antanas kažko labai lėtai važiuoja. Juokauju, aišku. Viskas šiandien labai sklandžiai, jokių kliurkų“, – pradėjo pasakoti iki ausų įsišiepęs komandos navigatorius Darius Vaičiulis.
„Pusę dienos pramiegojau, o kitą pusę jau gerai važiavau, bet viskas labai normaliai. Vežėmės su savim per daug kuro – 100 litrų papildomai, kurių nereikėjo dėl tos atšauktos greičio ruožo atkarpos. Sunkiai važiavo automobilis. Tas smėlis tokia pekla čia, rakino visus ratus, bet yra kaip yra, svarbiausia – finiše“, – sakė trumpą dienos apžvalgą pateikęs lenktynininkas Antanas Juknevičius.
pitlane.lt, dakaras.lt
