Aukščiausio lygio autosporte emocinis stabilumas ir ekipažo narių suderinamumas yra vieni esminių sėkmės faktorių. Apie Dakaro legendą Benediktą Vanagą sklando daug mitų. Kas iš tiesų vyksta „Gurtam Toyota Gazoo Racing Baltics“ ekipaže, kai dulkės užtraukia horizontą, o adrenalinas pasiekia aukščiausią tašką? Apie tikrąją atmosferą ekipažo viduje pasakoja tie, kurie sėdi arčiausiai – navigatoriai: Aisvydas Paliukėnas, Kuldaras Sikkas ir Sebastianas Rozwadowskis.
Greičio ruože – jis kovingas
Ilgametis B. Vanago ralio partneris, lenkas, Sebastianas Rozwadowskis pastaruosius septynerius metus lenktynes stebi kaip nepriklausomas žiūrovas. Tačiau jo patirtis ir drauge įveikti keturi Dakarai (2016-2019 m.), į Benedikto portretą leidžia pažvelgti gana analitiškai.
„Jis yra pats ryžtingiausias vairuotojas, kokį tik esu sutikęs. Jis geba atsitiesti po kiekvieno pralaimėjimo, po kiekvienos nesėkmės. Po viso to vėl save „surinkti“, padaryti išvadas ir tęsti toliau, nuosekliai siekdamas išsikelto tikslo“, – sako Sebastianas.
Vertindamas B. Vanago elgesį kritinėse situacijose, Sebastianas pabrėžia esminį skirtumą: „Greičio ruože jis yra kovingas (mano nuomone, kartais net per daug), bet po finišo ar incidento jis išlieka labai racionalus. Savybės, kurių iš jo tikrai neatimsi: emocinė kontrolė, pragmatiški sprendimai ir stiprus Dakaro realybės suvokimas.“
Disciplina ar adrenalinas greičio ruože?
Pasak S.Rozwadowskio, aukščiausi rezultatai: 8-oji vieta 2024-aisiais, 11-oji vieta 2019-aisiais – neabejotinai reikalauja disciplinos. Visgi pasikartojančios avarijos važiuojant dideliu greičiu rodo toleranciją rizikai.
„Benas yra disciplinuotas vairuotojas, bet… turintis polinkį į adrenaliną. Jis priima riziką kaip žaidimo dalį“, – sako Sebastianas.
S.Rozwadowskis papildo, kad būdamas Benedikto šturmanu, turi būti ekstremaliai susikoncentravęs (ir ne tik greičio ruože), kreipti dėmesį į detales, išlikti budrus, būti tikslus, proaktyvus – taigi jis yra labai reiklus partneris.
„Man buvo didžiulis malonumas ir privilegija dirbti su juo bei jo profesionalia komanda. Mūsų lietuviškas ir lenkiškas ryšys buvo kažkas ypatingo. Žinoma, per tuos penkerius bendradarbiavimo metus buvo ne vien tik „lengvos ir paprastos“ akimirkos. Turėjome daug sunkių ir reiklių situacijų. Tačiau mūsų bendra idėja visada buvo „niekada nepasiduok“ – dalinasi ilgametis B. Vanago navigatorius.
90 laipsnių nusileidimas? Tai Dakaras – važiuojam
Estų navigatorius Kuldaras Sikkas, su kuriuo B.Vanagui pavyko pasiekti rekordinę 8-ąją vietą prestižinėje Dakaro automobilių klasėje, prisimindamas pirmąsias patirtis išskiria ne emocijas, o konstruktyvumą. Jis puikiai prisimena akimirką, kai jį, Dakaro naujoką, ištiko šokas.
„Prisimenu pirmąjį Dakaro etapą. Aprašyme buvo nurodyta, kad laukia pavojingos kopos su ilgais nusileidimais. Skaitau nuorodas: 200 metrų – dvigubas dėmesio ženklas, ilgas nusileidimas… 100 metrų… dvigubas dėmesio ženklas… ir staiga matau, kad stovime ant to nusileidimo krašto. O nusileidimas – tai 90 laipsnių kampas“, – pasakoja K. Sikkas.
Šturmanas neslepia – tąkart jam kilo natūralus klausimas, ar tai normalu?
„Paklausiau Benedikto, kas tada yra trigubas dėmesio ženklas? Daugiau nei 90 laipsnių ar kaip? Jis tiesiog nusišypsojo: Tai Dakaras – važiuojam“, – prisimena Kuldaras.
K. Sikkas pabrėžia, kad atmosfera automobilyje tiesiogiai priklauso nuo to, kaip sekasi. Sunkiausia tampa tada, kai automobilis nebeklauso ar situacija slysta iš rankų, tačiau būtent tada išryškėja B. Vanago lyderystė.
„Stengiamės išlikti ramūs, bet tai ne visada lengva. Būna, kad Benas perima situacijos kontrolę ir pasako sau, o kartais ir garsiai: Gerai, nusiraminkime, susikoncentruokime ir pažiūrėkime, kas vyksta. Tai tarsi nestandartiniai komentarai, kurie neleidžia per daug pasinerti į pavojaus jausmą ar pereiti į beprotišką režimą“, – pasakoja šturmanas.
Maratonai išmoko kantrybės
Tūkstančius kilometrų drauge su B. Vanagu įveikęs dabartinis navigatorius Aisvydas Paliukėnas gandus apie būtinybę raminti vairuotoją sklaido užtikrintai. Anot jo, realybė yra priešinga – kabinoje dominuoja susikaupimas.
„Benediktas yra ramus ir susikaupęs“, – trumpai ir aiškiai kolegą apibūdina A. Paliukėnas. Jo teigimu, gera atmosfera ekipaže yra kritiškai svarbi sėkmingam rezultatui: „Manau, tai labai svarbu kiekviename komandiniame sporte, o ypač ralio maratonuose, kur ekipažas automobilyje praleidžia itin daug laiko. Per lenktynes nutinka daug visko, o jei viduje atsiranda papildomų dirgiklių – tada tvarkytis su užduotimis tampa kur kas sunkiau“.
Paklaustas, kaip B. Vanagas reaguoja į situacijas, kurios iš šalies atrodo pavojingos, bet baigiasi laimingai, Aisvydas šypteli: „Kai galų gale nenutinka nieko dramatiško, tokiose situacijose pamenu tiesiog juoką“.
„Maratonai moko kantrybės. Benediktas po tiek ralio maratonų kritinėse situacijose tikrai atrodo ramus“, – teigia lietuvis navigatorius.
Emocijų kontrolė autosporte – ne silpniems
Nors Dakare negali ištrinti emocijų, B. Vanago kabinoje vietos paliekama tik tiems jausmams, kurie padeda greičiau pasiekti finišą.
„Žmonės, kurie nėra patyrę, kas yra profesionalus automobilių sportas, dažnai romantizuoja šį užsiėmimą. Jei man autosportas būtų hobis, tikėtina, kad važiuočiau pasirinkti emocijų. Profesionaliame sporte esu beveik trisdešimt metų. Sėsdamas prie vairo prieš kiekvieną greičio ruožą turiu planą, kas svarbu. Žiūriu į lenktynes ne iš emocinės pusės, o iš pragmatinės. Nutikus didesniam incidentui visada pirmas klausimas – ar viskas gerai su sveikata? Antras – kaip greitai galime judėti toliau? Emocijų čia nėra, o jei ir yra, tai tik grįžus namo,“ – atvirauja B.Vanagas, aukščiausią rezultatą Baltijos šalyse pasiekęs lenktynininkas.
Pitlane
