Dakaro ralio maratone konkurencija pasiekė tokį lygį, kad net ir mažiausios nesėkmės galutiniam rezultatui turi pastebimą įtaką. Antradienį tuo dar kartą įsitikino „Teltonika Racing“ komandos ekipažas, Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza. Devintajame greičio ruože du ratus prakirtę sportininkai automobilių rikiuotėje turėjo tenkintis 23-iąja vieta.
„Tempas šiais metais – žiauriai didelis. Antradienio greičio ruože pirmąjį ir dvidešimtąjį ekipažus skyrė mažiau nei 11 minučių. Prakirtęs du ratus iš karto žinai, kad dienos rikiuotėje skausmingai leisies žemyn“, – situaciją iliustravo V. Žala.
Važiuojantis priekyje diktuoja tempą
V. Žala pasakojo, kad greičio ruožo pradžioje viskas klostėsi gerai – kopose aplenkė net keletą ekipažų. Kurį laiką taip pat sekė paskui BRX visureigį vairuojantį Nani Romą. Gaudynės buvo smagios, tačiau vėliau tokio aukšto tempo palaikyti nepavyko. Galima priežastis – važiuojant įvairia danga labiau nei įprastai nudilusios padangos.
„Netrūko smėlio ir akmenų, kurių pasitaikė itin didelių, o per tokius važiuoti – itin nemalonu. Vienoje smėlingoje atkarpoje kliudėm akmenį, o kol keitėm ratą mus aplenkė. Teko važiuoti dulkėse. Kažkurioje vietoje vėl girdžiu „pliaukšt“ – pramušėm dar vieną padangą. Toliau važiavom ramiai, nes netekus dviejų ratų nėra ko draskytis“, – komentavo jis.
Anot V. Žalos važiuojant kito automobilio sukeltame dulkių debesyje prie varžovo net neįmanoma priartėti. Pakliuvęs į tokias situacijas ekipažas nerizikavo ir laikėsi priekyje buvusio kolegos diktuojamo tempo. Lenkimai buvo sunkiai įmanomi ne tik dėl riboto matomumo, bet ir dėl specifinio reljefo.
„Nieko gudraus čia nesugalvosi. Slėniuose tarp kalnų nėra tiek vietos, kad galėtum apvažiuoti kitą automobilį. Viskas, ką gali padaryti, tai sustoti ir palaukti, kol prasisklaidys dulkės“, – kalbėjo sportininkas.
Trigubas vienos komandos triumfas
Antradienį, sausio 11-ąją, Dakaro dalyviai įveikė Vadi ad Davasyro apylinkėse suformuotą dar vieną kilpos pavidalo trasą. Važiuojant kalnų tarpekliais ir išdžiūvusių upių vagomis devintajame greičio ruože buvo mažiau smėlio, tačiau eilinį kartą netrūko navigacijos iššūkių. Greičio ruožas taip pat buvo trumpesnis – ekipažams teko įveikti 287 kilometrus. Dar geresnė žinia nuovargį vis labiau jaučiantiems sportininkams – ralio maratono mastais matuojant, ganėtinai trumpas 110 kilometrų pervažiavimas nuo finišo iki bivako.
Nuo greičio ruožo pradžios vykusią atkaklią „Toyota“ ir „Audi“ komandų kovą šį kartą užtikrintai laimėjo Japonijos automobilių gamintojo ekipažai. Ginielis de Villiersas finišavo pirmas, Henkas Lateganas buvo antras, o automobilių įskaitos lyderis Nasseras Al-Attiyah – trečias. Antradienį du greičiausius lenktynininkus skyrė vos devynios sekundės.
V. Žala nuo lyderio atsiliko kiek daugiau nei 12 minučių. „Teltonika Racing“ komandos ekipažas po devintojo greičio ruožo bendroje automobilių įskaitoje išlaikė 12-ąją poziciją.
vaidotaszala.com
Antanas Juknevičius: „Trasoje buvo daug dulkių, o jose – krūvos reikalų„
Nors aštuntasis greičio ruožas „pareikalavo“ priekinio automobilio bamperio, „Kreda“ ekipažo pakilios nuotaikos tai nei kiek nesugadino, priešingai – komanda džiaugėsi tikru Dakaru. Todėl nuotaika niekur nedingo ir sužinojus, kad devintajame greičio ruože teks startuoti už trijų dešimčių kitoms Dakaro kategorijoms priklausančios technikos. Ji trasoje kėlė didžiulius dulkių debesis, o kartu ir prastą matomumą, tačiau su šiais iššūkiais susidorojęs „Kreda“ komandos duetas sėkmingai pasiekė finišą.
Laukė greita ir įvairi trasa
Sausio 11-ąją vykusiame devintajame greičio ruože Dakaro dalyviams teko įveikti 287 kilometrus, atliekant kilpą aplink Wadi Ad Dawasir miestą ir 153 trasos kilometre stojant neutralizacijai. Tačiau iki vietos, kur buvo duodamas devintojo greičio ruožo startas, dar reikėjo nuvažiuoti 93 kilometrus bendrojo naudojimo keliais.
Organizatoriai devintajame greičio ruože žadėjo 48 proc. smėlio, 33 proc. žvyro, 14 proc. kopų ir 5 proc. Saudo Arabijos akmenų. Pirmoje dalyje Dakaro dalyviams teko įveikti klaidingus, smėlėtus slėnius ir kanjonus, vingiuojančius ypač siauromis perėjomis. Vėliau sekė trumpa aukštų kopų sekcija ir sudėtingi navigaciniai iššūkiai išdžiūvusiomis upių vagomis, kertančiomis „smėlio piltuvus“. Po jų – greitos sekcijos, kur lėkti buvo galima akceleratoriaus pedalą nuspaudus iki dugno, o greičio ruožo pabaigoje „pasitiko“ akmenuotą kraštovaizdį pakeitusi smėlio danga.
Devintajame greičio ruože „Kreda“ ekipažas startavo iš 72-osios pozicijos, nes Dakaro organizatoriai nusprendė sumaišyti skirtingų kategorijų starto laikus. Priekyje laukė tikras Dakaro technikos karavanas – ne tik automobiliai, SSV motobagiai, lengvieji prototipai, bet ir 14 dideles provėžas paliekančių ir dulkių debesis keliančių sunkvežimių.
„Dar viena gera diena Dakare. Labai daug dulkių, o jose – krūvos reikalų, ypač, jeigu kažką prisiveji trasoje. Tai tenka laukti kokios atviresnės vietos, kad būtų galima priekyje važiuojantį aplenkti per šoną. Neturim kuo rizikuoti, todėl važiuojam ramiai ir atsargiai, bet, aišku, tempą laikom. Numušėm vieną ratą ir kol jį keitėm, sulindo į priekį kokie 5 automobiliai, kuriuos buvom apsilenkę. Tai po to ilgai važiavom dulkėse, tačiau 2 iš jų iki finišo sugebėjom apsilenkti. Žodžiu, šiandien trasa buvo greita su daug dulkių, bet toks Dakaras ir nėra čia ko skųstis, nes viskas yra gerai“, – po finišo sakė „Kreda“ komandos pilotas A. Juknevičius.
Sportiniu režimu rinkęs vieną kelio tašką po kito, „Kreda“ ekipažas trasoje buvo sutiktas tautiečių su plevėsuojančiomis lietuviškomis vėliavomis, o kiek vėliau pasiekė finišą, preliminariai 42-oje vietoje. Po to „Kreda“ komandos duetas dar turėjo įveikti 111 kilometrų pervažiavimą bendrojo naudojimo keliais, kad grįžtų į tą patį bivaką, iš kurio išvažiavo ryte. Iš Wadi Ad Dawasir rytoj Dakaro dalyviai pajudės į dešimtojo greičio ruožo startą.
Kas laukia dešimtajame greičio ruože?
Sausio 12-ąją Dakare vyks dešimtasis greičio ruožas. Jame Dakaro dalyviai turės įveikti 384 kilometrų pervažiavimų bendro naudojimo keliais ir 387 kilometrų greičio ruožą. „Įjungę“ sportinį režimą Dakaro ekipažai judės iš Wadi Ad Dawasir į Bishą, pakeliui turėdami įveikti daugybę klaidžių Saudo Arabijos bekelės atkarpų.
dakaras.lt
Stabilumą išlaikiusi „ConnectPay Racing“ komanda išsiaiškino, kur litrais dingsta aušinimo skystis
Devintasis Dakaro ralio etapas „ConnectPay Racing“ komandai buvo tarsi eilinė diena ofise. Dulkės, smėlis, akmenys. Prie tokių lenktynių sąlygų Dakare jau pripratusi Vaidoto Paškevičiaus, Slavomir Volkov ir Tomo Gužausko trijulė šįkart vėl pademonstravo stabilų tempą ir finišavo 11-oje vietoje.
Vaidotas Paškevičius sakė, kad ryte iš mechanikų sulaukė pastabos apie tai, kad jų sunkvežimyje po praėjusios dienos trūko septynių litrų aušinimo skysčio. Komanda ėmė nerimauti – jei skystis kažkur prateka, dar nėra taip blogai, bet jei jis patenka į variklį, tuomet laukia rimtesnės problemos.
Tačiau pilotas nuramino mechanikus pasakęs, kad viso prieš tai vykusio etapo metu buvo stebimi temperatūros parametrai ir jokių variklio kaitimo požymių dėl aušinimo skysčio trūkumo nebuvo pastebėta. Į devintąjį greičio ruožą komanda pajudėjo jau papildžiusi aušinimo skysčio atsargas, tačiau taip ir liko neaišku, kur tas skystis prateka.
Nepaisant to, devintame greičio ruože „ConnectPay Racing“ ekipos trijulė sugebėjo susikoncentruoti į važiavimą ir sėkmingai pasiekė finišą. Nors devintoji Dakaro diena ir nebuvo ilga, bet ekipažą išties nuvargino.
„Šiandien buvo kosmosas, kiek dulkių. Sunku kažką pasivyti iki lenkimui tinkamo atstumo. Gerai, kad prieš mus važiavo greitesni sunkvežimiai, tai jų lenkti nereikėjo. Lenkėme visokius motociklus, keturračius. Buvo labai greita pradžia. Vėliau įvažiavome į kopas. Ten buvo sudėtinga – smėlis sausas, saulė virš galvos, reljefo nesimato. Tačiau pravažiavome jas be klaidų, bet ten mus pavijo du iš galo startavę dalyviai. Jie mus aplenkė, važiavome iš paskos jų.
Vėliau mus pavijo ir dar vienas sunkvežimis. Jį praleidome ir iš paskos jo jau važiavome iki finišo, matydami jo dulkes. Kaip visada prarandame laiko kopose, o greitose atkarpose važiuojame maksimaliu greičiu. Niekur neįklimpome, padangų neprakirtome“, – sakė Vaidotas Paškevičius.
„ConnectPay Racing“ ekipa finiše sužinojo, kad devintame greičio ruože jie pasiekė vienuoliktą sunkvežimių įskaitos vietą. Per tris šimtus „kovinių“ kilometrų jie lyderiaujančiam „Kamaz Master“ ekipažui nusileido tik 14 minučių. Be to, finiše komanda pastebėjo ir aušinimo skysčio dingimo priežastį. Nesandarią vietą teks tvarkyti mechanikams, tačiau ekipa lengviau atsikvėpė – aušinimo skystis nepatenka į variklį.
Po šio greičio ruožo „ConnectPay Racing“ komanda sunkvežimių įskaitoje rikiuojasi vienuoliktoje vietoje. Nuo dešimtosios pozicijos lietuvius skiria kiek daugiau nei pusvalandis.
„ConnectPay Racing“
9-oios Dakaro lenktynių dienos trasa buvo trumpa, bet paini
Antradienį vykęs važiavimas buvo itin trumpas, palyginus su ankstesnėmis dienomis – vos 491 km (pravažiavimas 204 km ir greičio ruožas 287 km). Nepaisant to, trasa nebuvo lengva sportininkams.
Motociklininkas Arūnas Gelažninkas po finišo pasakoja padaręs keletą apmaudžių klaidų. „Pasiklydau du kartus, – sako jis. – Pirmą kartą klaidžiojom su visa grupele, o antrą kartą po paklydimo ėmiau važiuoti gera linkme, tačiau suabejojau savimi, pamatęs iš priekio atvažiuojant kitus. Nusprendžiau keisti kryptį ir padariau klaidą. Kol važinėjau pirmyn atgal, mane aplenkė daug sportininkų.“
Pasak lenktynininko, tai buvo prasčiausia iki šiol lenktynių diena pagal rezultatus. „Vienišių“ grupėje Arūnas atvažiavo 6-as, o bendroje įskaitoje 45-as.
„ Po važiavimo jaučiuosi gerai, nesu pavargęs, trasa buvo graži ir vaizdinga. Lenktyniaudamas negalvoju apie tai, kaip padidinti persvarą, tiesiog stengiuosi važiuoti taip gerai, kaip tuo metu galiu. Na, o atsitinka taip, kaip atsitinka, paklydau likus vos 10 km, praradau daug laiko“, – po nesėkmės nenusimena sportininkas.
agdakar.lt
