Netrukus sukaks keturiasdešimt metų, kai sunkiosios atletikos treneriu dirba marijampolietis Alvydas Kirkliauskas. Šių metų rugsėjo mėnesį laukia ir penkiasdešimties metų jubiliejus: prieš tiek laiko, būdamas studentas, jis pirmą kartą paėmė į rankas štangos grifą ir pradėjo treniruotis pas dabar jau šviesaus atminimo trenerį Valerijų Jasiūną.
Per ilgą savo trenerio karjerą A. Kirkliauskas surado ir ugdė Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių bronzinį prizininką Aurimą Didžbalį, trijų Europos čempionatų bronzinį prizininką Žygimantą Stanulį.
Jis išugdė daug įvairaus amžiaus berniukų ir dauguma jų tapo rimtais sportininkais, dalyvavo varžybose ir gerino Lietuvos rekordus.
„Tačiau vienas mano tikslų, o galbūt net ir pagrindinis – užkrėsti jauną žmogų noru sportuoti ne metus ar porą, bet iki brandaus amžiaus ar net iki senatvės. Ir man tai pasiseka. Labai malonu, kuomet po ilgesnio laiko mane aplanko auklėtiniai ir papasakoja apie save, dažnai akcentuodami, kad, treneri, o aš ir toliau sportuoju dėl savęs. Trumpai atsidūstu ir pagalvoju: tikslas pasiektas, sėkmės tau, vaikine. Drąsesnius pakalbinu pagal galimybes sudalyvauti ir siekti rezultatų veteranų varžybose“, – pasakoja A. Kirkliauskas.
Jaunuoliai su pavydu žiūri į atletiškus, galingus raumenis užsiauginusius savo bendraamžius.
Kai jie ateina į salę, dažniausiai būna liesi, suglebusiais raumenimis. Nuo ko marijampoliečių sunkiosios atletikos strategas pradeda su jais dirbti, ar iš karto jiems leidžia kelti štangą, ar pirmiausiai juos stiprina įvairiais fiziniais pratimais?
Pradžių pradžia
Daug metų anksčiau kviesdavausi 15-16 metų berniukus, gyvenančius kaimiškose vietovėse. Taip praktika rodė, kad jie, dirbdami fizinį darbą namuose, yra stipresni, ištvermingesni, neišpaikinti įvairių pramogų.
Tačiau viskas keičiasi, didžioji kompiuterizacija vaikų vystymuisi davė didelį minusą. Ir tai ne pagrindinė problema, bėda, kad neturime saiko. Nėra dienos režimo.
Kai tėvai atveda berniuką susipažinti su sunkiąją atletika, pirmiausiai tėvų klausiu, ar jų vaikas pats nori sportuoti, ar jūs, tėvai. Norėti turėtume visi trys: ir vaikas, ir tėvai, ir treneris. Ir visiškai nesvarbu, ar jis stipresnis ar silpnesnis, rezultatą pasieksime vėliau bendru sutarimu ir bendru darbu.
Į pagalbą einame kur kas jaunesniems, nuo 9 metų vaikams, kadangi jų fizinė būklė labai bloga. Matydamas jauno žmogaus pastangas, džiaugiuosi jo stiprėjimu ir apie sportinius rezultatus negalvoju. Viskas prasideda po 2-3 metų treniruočių. Pirmieji medaliai, diplomai ir pasididžiavimas savimi: aš įveikiau, aš nugalėjau.
Kokius svorius kelti pradedantiesiems
Pradedantieji dažniausiai būna mažo svorio – iki 30 kg. Tačiau būna ir išimčių. Tokio pačio amžiaus vaikas gali sverti ir 50 kg, bet būna ir su viršsvoriu.
Atėjęs vaikas kuo greičiau nori imti ir kelti štangą, tačiau mano grupėje visiems be išimčių galioja viena taisyklė: lengvas krosas stadione arba važiavimas dviračiu-treniruokliu salėje. Po to – mankšta, kėlimo imitaciniai pratimai, mokymasis kėlimo technikos. Pagal fizinę būklę naudojame įvairaus svorio nuo 4 iki 20 kg štangos grifus.
Daugelis įsivaizduoja, kad sunkiaatletis privalo būti stiprus. Toli gražu ne. Sportuojant nuosekliai ir pastoviai, jėga atsiranda, tačiau labai svarbu sportininko koordinacija, lankstumas, greitis, šoklumas. Kai kuriomis savybėmis jaunuoliai pasižymi iš prigimties, o kai kurias ugdome treniruočių procese, todėl nė vienas priėjimas prie štangos pradedantiesiems negalimas be trenerio priežiūros.
Be klasikinių pratimų rovimo ir kėlimo-stūmimo, atliekami jėgos pratimai kojoms, nugarai, pečiams, krūtinės bei rankų raumenims. Svarbiausias patarimas pradedantiems – nekelti maksimalių svorių. Kada juos didinti?
Keliant svorį vienu priėjimu 3-4 kartus, pasitariant su treneriu galima svorį padidinti 1-2 kg. Atlikus pratimą kartas nuo karto reikia pasitikrinti pulsą. Viena griežta taisyklė, kurią pradedantiems reikia dažnai kartoti, atlikus pratimą ne sėdėti, o vaikščioti.
Kiek per savaitę treniruotis
Treniruotis galima įvairiai, atsižvelgiant į amžių, užsiėminėjimo laiką.
Pradedantiems patartina sportuoti kas antra diena, vyresniems aukštesnio lygio sportininkams – kasdien, vieną dieną savaitėje apsiankant pirtyje.
Po treniruotės
Ką daryti, pabaigus treniruotę? 1992 metais kartu su treneriu Bronislavu Vyšniausku buvome Japonijoje galiūnų turnyre.
Turėjome galimybę aplankyti didelį sporto kompleksą, stebėti sportuojančius.
Beveik kiekvienas sportininkas treniruotės pradžioje ir pabaigoje apie 10-15 minučių medituoja. Labai svarbu paruošti savo kūną, mintis, širdį fiziniams krūviams. Mes mokome vaikus nebaigti treniruotės paskutiniuoju priėjimu, o atlikti įvairių prisitraukimų pratimų pilvo presui bei atsipalaidavimui, taip pat šuoliukų į aukštį ir į tolį, vasarą rutulio pamėtymų per galvą į tolį.
Po viso šito – raumenų tempimo pratimai (beje, ir prieš treniruotę) ir geras dušas.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
