Lietuvos olimpinės slidinėjimo moterų rinktinės vyriausiasis treneris 59-erių Algis Drūsys jau 38 metus treniruoja slidininkus.
Būtent jis pastebėjo tuomet ketvirtoką Vytautą Strolią ir devynerius metus jį treniravo.
Po Sočio olimpinių žiemos žaidynių V.Strolia iš slidinėjimo perėjo į biatloną ir Pekine startuos jau trečiose karjeroje olimpinėse žaidynėse.
Kelialapį Pekiną iškovojo dar viena Anykščių kūno kultūros ir sporto centro slidinėjimo trenerio auklėtinė – vienuoliktą klasę lankanti Eglė Savickaitė, kuri Pekine lenktyniaus sprinto, komandinio sprinto ir 10 km klasikiniu stiliumi distancijose.
Į savo pirmąsias olimpines žiemos žaidynes vyks ir A. Drūsys.
Jis Anykščiuose vienintelis treniruoja slidininkus. A.Drūsys džiaugiasi matydamas, kad Lietuvoje gausėja pavienių įvairaus amžiaus slidinėjimo mėgėjų.
„Slidinėjimas yra puikus laisvalaikio praleidimo būdas, patikimas vaistas nuo visų ligų, aktyvi ir ypač sveika veikla gryname ore.
Su pavydu žiūriu į Lietuvoje ypač populiarėjančius įvairius bėgimo maratonus ir renginius.
Gi mes organizuoti tokių masinių slidinėjimo renginių neturime galimybių. Prastos mūsų žiemos, nėra sniego, slidinėjimo trasų.
Netgi šiemetinį Lietuvos slidinėjimo čempionatą Ignalinoje dėl blogų oro sąlygų vos galėjome surengti.
Buvome priversti keisti varžybų programą, trumpinti distancijas.
Prastos žiemos pristabdė ir populiarius tradicinius „Snaigės“ žygius, kuriuos organizuoja nenuilstantis entuziastas vilnietis Algimantas Jucevičius“, – mintimis dalijasi A. Drūsys.
Šiandien Lietuvos olimpinės slidinėjimo moterų rinktinės vyr. treneris pataria pradedantiesiems slidininkams mėgėjams, kaip taisyklingai lavinti pirmuosius žingsnius ant slidžių, kokią išsirinkti tinkamiausią vietą slidinėti, kokį rinktis šliuožimo stilių.
Pirmieji žingsniai
Pirmą kartą stojus ant slidžių, pirmiausiai save reikia nuteikti, kad slidinėjimas – puiki sveikatą stiprinanti priemonė.
Jeigu ant slidžių pradedantieji jaučiasi netvirtai, sutrinka pusiausvyra, reikėtų atlikti paruošiamuosius pratimus salėje.
Įvairiapusiškai reikia stiprinti visą kūną, ypač kojas: pastovėti tai ant vienos, tai ant kitos, atlikti įvairių pritūpimų.
Kai kūnas bus gerai išlavintas, pradedantieji ant slidžių jausis stipriau ir slidinėjimo įgūdžius įsisavins lengviau bei greičiau.
Per pirmąsias porą savaičių nereikėtų užsiplėšti ir slidinėti ilgai.
Suaugusiems pakaktų intensyviai paslidinėti gerą pusvalandį, o jaunimui – 45 minutes.
Reikėtų pradėti slidinėti lygumoje, o kalnai, kalneliai palauks. Šliuožimo greitį reikėtų didinti palaipsniui. Slidinėjant gerinama laikysena, koordinacija.
Mankšta
Prieš pradedant slidinėti, reikėtų apšilti: kokias 10 minučių gerai pasimankštinti, atlikti tempimo, pritūpimo pratimų, pastovėti ant vienos, kitos kojos.
Kitose sporto šakose mankštai praktikuojamas bėgimas. Slidininkams bėgti nebūtina, nes po bėgimo jie bus pavargę ir ypač tai pasijaus trasoje.
Šliuožimo stiliai
Pradedantiems reikėtų rinktis klasikinį stilių, kuris yra paprastesnis ir lengviau įsisavinimas.
Klasikiniu stiliumi galima šliuožti bet kur. Išėjus paslidinėti su draugais į mišką, patiems galima pasidaryti vėžes.
Priekyje šliuožiantis slidininkas padaro vėžę kitiems, kurie tą vėžę sustiprina.
Užsienyje slidinėjimo trasos yra labai gerai paruoštos, o pas mus, jose šliuožiant daug žmonių, yra ganėtinai išmaltos.
Išmokus šliuožti klasikiniu stiliumi galima pabandyti ir čiuožėjo žingsnį. Juo patogiau šliuožti ten, kur yra plačios ir paruoštos trasos, o sniegas suspaustas.
Bandant abu stilius, yra skirtingas Inventorius: klasikiniam naudojamos ilgesnės slides ir trumpesnės lazdos, o čiuožėjo – slidės trumpesnės, o lazdos ilgesnės.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
